Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. E. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sutarties negaliojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas „pripažinti, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-25 atnaujinta kaip sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). prieštaraujanti įstatymui ir poįstatyminiam teises aktui. Sandoris (sutartis) negalioja. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsniui ir CK 6.157 straipsniui, CK 6.227 straipsniui, CK 6.225 straipsniui; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniui; 6 straipsniui; 7 straipsniui ir 23 straipsniui, Lietuvos Konstitucinio Teismo nutartis (Byla Nr.4/2000 Vilnius), absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti Teismas ex officio (savo iniciatyva)“.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovui nustatytas 7 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas, teikdamas procesinį dokumentą, neišpildė ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, tai yra tinkamai nesuformulavo ieškinio reikalavimo, jis nėra aiškus ir konkretus dėl ko turi būti tikslinamas. Pažymėjo, kad ieškovas taip pat nenurodo jokių sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų, ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstė neaiškiai ir nekonkrečiai, nepridėjo jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko nėra galimybės nustatyti ir už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio, ieškovas jokių rašytinių įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė. Teismas taip pat išaiškino ieškovui teisę konsultuotis su advokatais, jų padėjėjais, teisininkais, išaiškino teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

3. Ieškovas 2024 m. vasario 29 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo „pripažinti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-01-25 atnaujinta kaip sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). prieštaraujančias įstatymui ir poįstatyminiam teises aktui. Sandoris (sutartis) negalioja. CK 1.80 straipsniui ir CK 6.157 straipsniui, CK 6.227 straipsniui, CK 6.225 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniui; 6 straipsniui; 7 straipsniui ir 23 straipsniui; Lietuvos Konstitucinio Teismo nutartis (Byla Nr.4/2000 Vilnius); absoliutaus sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti Teismas ex officio (savo iniciatyva); prijungti civilinėje byloje Nr. 2-9085-512/2023 teisminio proceso Nr. 2-06-05508-2023-6 esančius priedus.“

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sutarties negaliojimo laikė nepaduotais ir kartu su priedais grąžino juos padavusiam asmeniui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas per nustatytą terminą teismo nutarties neįvykdė, ieškinio trūkumų nepašalino, nenurodė priežasčių, dėl ko negalėjo būti įvykdyta teismo nutartis, nepateikė prašymo dėl termino pratęsimo. Pažymėjo, kad ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl sutarties negaliojimo, kurio reikalavimas tapatus pradinio ieškinio reikalavimui, kai nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo nurodyta, jog ieškovas neišpildė ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų, ieškinio reikalavimas nėra aiškus ir konkretus, dėl ko turi būti tikslinamas, ieškovas nenurodė jokių sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų, ieškinio pagrindą išdėstė neaiškiai ir painiai, nepridėjo jokių rašytinių įrodymų, nėra aišku kokių padarinių ginčo išsprendimo atveju siekia ieškovas, nėra aiškus ir žyminio mokesčio dydis. Kadangi ieškovas trūkumų neištaisė, teismas nutarė ieškinį ir patikslintą ieškinį laikyti nepaduotais ir grąžinti juos padavusiam asmeniui, taip pat pasiūlė ieškovui pasirūpinti atstovavimu ir dėl savo teisių bei teisėtų interesų gynimo kreiptis teisinės pagalbos į pasirinktą advokatą.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Nurodo, kad į teismą kreipėsi siekdamas įrodyti, kad 2004 metais šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri 2019 m sausio 25 d. buvo vienašališkai atsakovės atnaujinta, tai yra pakeista nauja redakcija, kuri apelianto teigimu laikytina negaliojančia nuo pakeitimo momento. Pažymi, kad 1995 m. gegužės 13 d. nutarus leisti asmenims mainytis butais, apeliantas su V. L. susitarė apsimainyti objektais, tai yra apeliantui buvo perduotas V. L. iš atsakovės nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), o V. L. buvo perleista apelianto nuosavybė į privatų gyvenamąjį namą. Kadangi apeliantas V. L. butą įgijo nuomininko teisėmis, apeliantas ir siekia naudodamasis nuomininko teisėmis įsigyti turtą lengvatinėmis sąlygomis.

6.2. Nurodo, kad patikslinto ieškinio reikalavimas yra pripažinti 2019 m. sausio 25 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vienašališką sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir šis reikalavimas yra aiškus. Teigia, kad prašydamas pripažinti sutarties pakeitimą neteisėtu siekia, kad apelianto atžvilgiu butu taikoma pirminė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir įrodyti aplinkybę, kad apelianto atžvilgiu negali būti taikomi nauji nuomos įkainiai, įrodyti, kad apeliantas turi teisę įsigyti, o atsakovė pareigą parduoti būstą, kurį nuomojasi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

9. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas nutarė laikyti apelianto ieškinį ir patikslintą ieškinį nepaduotais, nurodo, kad apeliantas į teismą su ieškiniu kreipėsi siekdamas įrodyti, kad 2004 metais šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri 2019 m sausio 25 d. buvo vienašališkai atsakovės atnaujinta, tai yra pakeista nauja redakcija, kuri apelianto teigimu laikytina negaliojančia nuo pakeitimo momento. Nurodo, kad patikslinto ieškinio reikalavimas yra pripažinti 2019 m. sausio 25 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vienašališką sutarties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir šis reikalavimas yra aiškus.

10. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tai yra išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023).

11. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).

12. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-750 ir 2019 m. sausio 25 d. atnaujintą kaip sutartį Nr. 3810-569, kaip prieštaraujančius įstatymui – CK 1.80 straipsniui, CK 6.157 straipsniui, CK 6.225 straipsniui, kas leidžia sutikti su apelianto argumentais, jog šiuo atveju ieškinio dalykas yra pakankamai aiškus, tai yra kokią sutartį prašoma pripažinti negaliojančia CK numatytais pagrindais. Pažymėtina, jog apeliantas teikdamas atskirąjį skundą taip pat pateikė ir rašytinius įrodymus, tai yra sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kas leidžia spręsti, jog apeliantas buvo aktyvus, šalindamas pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus. Nors pirmosios instancijos eismas nurodė, kad ne visos ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pakankamai aiškios ginčui nagrinėti, tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos, o materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes (nutarties 9-13 punktai), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto ieškinio (patikslinto) priėmimo klausimą trūkumų šalinimo institutą taikė formaliai, neįvertino, kad apelianto suformuluotas ieškinio reikalavimas yra pakankamai aiškus, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio (patikslinto) priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį ir patikslintą ieškinį netinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino faktines aplinkybes, sprendžiant ieškinio (patikslinto) priėmimo klausimą dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio (patikslinto) priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio (patikslinto) priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.