Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Agnei Sinkevičiūtei, Ievai Blauzdžiūnaitei, Danguolei Muravjovienei, Mildai Gailiūtei,

dalyvaujant ieškovams V. G., V. A., ieškovų V. P., V. A. atstovui advokatui Albinui Čaplinskui,

atsakovui E. Ž., atsakovės Garažų eksploatavimo bendrijos „Kuršiai“ atstovui advokatui Raimondui Lignugariui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P., V. G., V. A. ieškinį atsakovams E. Ž., Garažų eksploatavimo bendrijai „Kuršiai“ dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų panaikinimo ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – R. V., A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr.16/04 priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Kaip (duomenys neskelbtini) sušaukto įgaliotinių susirinkimo priimtų nutarimų negaliojimo pagrindus ieškovai nurodo: 1) Vadovaujantis Įstatymo 13 str. 1 d. jeigu pagal Įstatymo 11 str. 5 d. nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas, Įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas. Bendrijos įstatuose nesant nustatytos įgaliotinių susirinkimų sušaukimo tvarkos, įgaliotinių susirinkimo sušaukimui privalomi visi Įstatymo 11 ir 12 straipsnių visų punktų reikalavimai be jokių išimčių; 2) Šaukiant susirinkimą, pravedant, protokoluojant padaryta visa eilė procedūrinių pažeidimų: - nenurodyta kokiu pagrindu sušauktas įgaliotinių susirinkimas; - (duomenys neskelbtini) kvietimas į įgaliotinių susirinkimą neatitinka reikalavimų, nenurodyta siūlomų sprendimų projektų, nenurodyta vieta kur ir kada galima susipažinti su sprendimų projektais; - nėra pasiūlyta darbotvarkės klausimais pareikšti nuomonę įgaliotiniams; - prie protokolo 16/04 nėra pridėtų neįvykusių visuotinio ir pakartotinio visuotinių susirinkimo protokolų; - protokole 16/04 nėra išvardinti kokie dokumentai pridėti prie protokolo (Įstatymo 11 str. 11 d. ir CK 2.90 str. 2 d. pažeidimai); - nepateikta informacija apie susirinkimo sušaukimą; - pažeistas bendrijos įstatų 26 p., įgaliotinių susirinkimas negali rinkti bendrijos pirmininko, valdybos narių, revizorių, tai bendrijos narių visuotino susirinkimo kompetencija (pažeidžiant bendrijos įstatų 26 p. 6 p.); - nebuvo išrinktas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius; - darbotvarkės 1 klausimas visiškai nebuvo svarstytas; - nesiūlyti valdybos nariai, tačiau jie išrinkti; - bendrijos valdybos pirmininkas E. Ž. ir revizorius neišrinkti visuotinio susirinkimo; - nepagrįstai svarstyta visa eilė kitų klausimų.

Įstatymo 11 str. 5 d. numato, kad „visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.“.

Byloje nustatyta, kad bendrijoje yra 318 garažo boksų, bendrijos narių yra 274. 2016-08-30 buvo sušauktas bendrijos narių visuotinis susirinkimas (2 t., b. l. 63), apie susirinkimą nariams buvo pranešta skelbimų lentoje pranešimu (2 t., b. l. 64). Į susirinkimą neatvykus daugiau kaip pusei narių, po dviejų savaičių 2016-09-15 buvo sušauktas pakartotinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas (1 t., b. l. 91-94). Taip pat byloje nustatytos aplinkybės, jog bendrijos nariai buvo tinkamai informuoti apie bendrijos narių visuotinį ir pakartotinį visuotinį susirinkimus – tai patvirtina apklaustas atsakovu E. Ž., kuris parodė, kad bendrijos nariai buvo informuoti telefonu trumposiomis žinutėmis, elektroniniais laiškais, siųstais pranešimais, pranešimu skelbimų lentoje. Pažymėtina, kad abiejuose susirinkimuose dalyvavo ir ieškovai V. A., V. G. (1 t., b. l. 92-93, 2 t., b. l. 65). Ieškovai ieškinyje pateikė duomenis, jog pranešimus skelbimų lentoje matė, juos nufotografavo, susirinkimuose dalyvavo, jog kiti bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie susirinkimus, teismui duomenų nepateikė.

Taip pat atmestinas ieškovų argumentas dėl bendrijos įstatų 26 p. pažeidimo. Ieškovų teigimu, įgaliotinių susirinkimas negali rinkti bendrijos pirmininko, valdybos narių, revizorių, tai bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencija. Bendrijos įstatų 50 p. numato, kad jeigu neįvyko pakartotinis visuotinis narių susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų pagal numatytą visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę, bendrijos įstatuose nustatyta bendrijos įgaliotinių šaukimo tvarka turi būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas. Įstatymo 13 str. 1 d. numato , kad „Jeigu pagal šio įstatymo 11 str. 5 d. nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas“. Sekant nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad neįvykus pakartotiniam visuotiniam susirinkimui ir bendrijai negalint įgyvendinti savo tikslų pagal visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę, šaukiamas įgaliotinių susirinkimas, kas ir buvo padaryta. Įgaliotinių susirinkimas sušauktas pagal visuotinio susirinkimo darbotvarkę, kurioje buvo numatyti bendrijos pirmininko, valdybos narių rinkimai (1 t., b. l. 91, 2 t., b. l. 63). Taip pat Įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad „Bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka 3 metų laikotarpiui..>“, 15 str. 2 d. numato, kad „Bendrijos valdybą renka visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui...>“. Taigi darytina išvada, jog bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkime išrinkti nepažeidžiant teisės normų reikalavimų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes šis ieškovų reikalavimas laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.). Teismo nuomone įgaliotinių susirinkime priimtų nutarimų naikinimas tik dėl formalių ieškovų nurodomų trūkumų, būtų neproporcinga priemonė bei prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.).

Dėl (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr.(duomenys neskelbtini) priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Dėl įgaliotinių susirinkimo (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai nurodė, kad šis susirinkimas neteisėtas, nes prieš tai nebuvo šaukiamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas ir pakartotinis susirinkimas. Susirinkime priimti sprendimai pagal Įstatymo 10 str. 1 d. 8 ir 9 p. priklauso bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai, o ne įgaliotinių susirinkimui. Susirinkime priimtas nutarimas dėl apmokėjimo advokatui už dalyvavimą byloje, tačiau įstatymas draudžia bendrijos lėšas naudoti teisminiams ginčams.

Kaip jau minėta aukščiau Įstatymas numato, kad neįvykus bendrijos narių pakartotiniam visuotiniam susirinkimui, vadovaujantis Įstatymo 13 str. yra šaukiamas įgaliotinių susirinkimas, kas ir buvo (duomenys neskelbtini) padaryta. (duomenys neskelbtini) buvo sušauktas įgaliotinių susirinkimas, apie šaukiamą susirinkimą bendrijos įgaliotiniai buvo informuoti pranešimu (2 t., b. l. 7-11). Nei Įstatyme, nei bendrijos įstatuose nėra griežtai reglamentuota kitų įgaliotinių susirinkimų sušaukimo tvarka - nurodyti aktai nei draudžia, nei įpareigoja kitus įgaliotinių susirinkimus šaukti tik iš naujo sušaukus bendrijos narių visuotinį susirinkimą bei pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Nesant imperatyvių nuostatų dėl kitų įgaliotinių susirinkimų sušaukimo darytina išvada, jog šaukiant (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimą teisės normų pažeidimai padaryti nebuvo, todėl šiuo pagrindu pripažinti susirinkimo neteisėtu bei panaikinti jame priimtus nutarimus nėra pagrindo. Atmestinas ir ieškovų argumentas, kad susirinkime priimti sprendimai pagal Įstatymo 10 str. 1 d. 8 ir 9 p. priklauso bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai, o ne įgaliotinių susirinkimui. Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkime buvo svarstyti du klausimai – dėl 2017 metų sąmatos projekto svarstymo, tvirtinimo ir dėl bendrijos narių civilinio ieškinio iškėlimo bendrijai Kauno apylinkės teisme. Įstatymo 10 str. 9 p. numato, kad visuotinis susirinkimas „tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą“. Tuo tarpu bendrijos įstatų 26 p. nuostatos, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, nėra. Įstatymo 9 str. 1 p. numato, kad „Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį“. Taip pat bendrijos įstatų 26 p. 12 papunktyje nustatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas perduoda bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį savo teisių. Bendrijos įstatų 27 p. 1 papunktis nustato, kad metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina įgaliotinių susirinkimas. Sistemiškai aiškinant nurodytas normas darytina išvada, jog visuotiniam susirinkimui dalį teisių perdavus įgaliotinių susirinkimui metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina įgaliotinių susirinkimas, todėl ieškovų nurodytas motyvais pripažinti susirinkimo neteisėtu bei panaikinti jame priimtus nutarimus nėra pagrindo. Atmestinas ieškovų argumentas dėl bendrijos lėšų naudojimo teisminiams ginčams. Pažymėtina, jog susirinkimo metu nebuvo nutarta dėl bendrijos lėšų naudojimo teisminiams ginčams. Įgaliotinių susirinkimas nutarė bendrijos valdybos pirmininką įpareigoti pasirašyti atstovavimo teisme sutartį su advokatu, apmokėjimo klausimas spręstas nebuvo (2 t., b. l. 8). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog bendrijos įstatuose įgaliotinių susirinkimui pavesta priimti nutarimus dėl bendrijos lėšų naudojimo sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ar kitų organų ir bendrijos nario (narių) dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, jei ginčo nepavyksta išspręsti įstatų 76, 77, 78 punktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 11). Taigi darytina išvada, jog įgaliotinių susirinkimo kompetencijai buvo priskirti abu (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo darbotvarkėje svarstyti klausimai bei priimti nutarimai.

Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr.(duomenys neskelbtini) priimtus nutarimus yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo.

CK 2.82 str. 4 d. nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams nustatomas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 1.124 str. numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 4 d.).

Pagal CK 1.131 str. 1 d., ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

Bendrija nurodo, kad teismas turėtų taikyti ieškinio senatį atsakovei pareikalavus (CK 1.131 str. 1 d.), nes ieškovams apie (duomenys neskelbtini) vykusiame įgaliotinių susirinkime priimtus sprendimus buvo žinoma, tačiau į teismą ieškovai kreipėsi 2017-04-14 praleidę ieškinio senaties terminą.

Teismas sutinka su bendrijos nurodytais argumentais, kad ieškovui jau ginčijamo susirinkimo metu tapo žinoma apie šaukiamą įgaliotinių susirinkimą bei kokie klausimai jame bus svarstomi.

2017-04-14 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo, kad „vertinant GEB „Kuršiai“ skelbimų lentoje nufotografuoto pranešimo (kopija pridedama, protokolo neturime) apie šaukiamą įgaliotinių susirinkimą (duomenys neskelbtini) darbotvarkės klausimus...>“, tai pat prideda nufotografuoto pranešimo kopija (1 t., b. l. 123). 2019-10-17 teismo posėdžio metu į teisėjos klausimą, kada ieškovams tapo žinoma apie (duomenys neskelbtini) susirinkimą, ieškovas V. A. atsakė, kad tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) kai nufotografavo pranešimą skelbimų lentoje, o V. G. nurodė, kad taip pat tą pačią dieną, kai nufotografuotą skelbimą jam parodė V. A.. Darytina išvada, jog ieškovams apie (duomenys neskelbtini) susirinkimą bei jame svarstytinus klausimus buvo žinoma jau (duomenys neskelbtini), tačiau į teismą kreipėsi jau suėjus senaties terminui. Duomenų, jog ieškovai ėmėsi veiksmų gauti apskundimui reikalingą informaciją, tačiau informacija jiems buvo neteikiama, byloje nėra. Rūpestingo ir atidaus žmogaus standartas reikalauja, kad kiekvienas žmogus savo teises įgyvendintų atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl ieškinio senaties atnaujinimo teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovams apie susirinkimą, jame svarstytinus klausimus buvo žinoma susirinkimo metu, ieškovai nesiėmė aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises (gauti reikiamą informaciją), kai tuo tarpu kitus susirinkimų nutarimus ieškovai apskundė laiku (reikalavimai juridinių asmenų valdymo organų priimtų nutarimų apskundimui jiems buvo žinomi), atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino neprašo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog savo teises ieškovai įgyvendino nerūpestingai, ieškinio senaties terminas yra praleistas, teismas objektyvių aplinkybių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, nenustatė, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškinio senaties pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 4 d., 1.126 str., 1.131 str. 1 d.).

Dėl (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr.17/01 priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovų teigimu (duomenys neskelbtini) įgaliotinių susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti dėl to, kad jame spręsti klausimai priklauso visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, bet ne įgaliotinių susirinkimui, nei visuotinis bendrijos narių susirinkimas, nei pakartotinis susirinkimas sušauktas nebuvo. Nuo bendrijos narių negali būti slepiami jokie bendrijos dokumentai. Bendrija valdoma įgaliotinių ir valdybos narių, bendrijos nariai negali susipažinti su bendrijos informacija. Iš E. Ž. turi būti priteistos bendrijai atstovaujančiam advokatui priteistos išlaidos.

Bendrijos įstatų 27 p. 1 ir 2 papunktyje numatyta, kad įgaliotinių susirinkimas tvirtina metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą, todėl 1 ir 2 darbotvarkės klausimu nutarimai priimti teisėtai, pagal įgaliotinių susirinkimui priskirtą kompetenciją. Dėl to, jog Įstatymo 9 str. 1 d. numato, kad bendrijos įstatuose gali būti numatytas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas, turintis bendrijos įstatuose nustatytą visuotinio susirinkimo teisių dalį, teismas pasisakė aukščiau, todėl minėtų argumentų nekartoja, konstatuojant jog ginčijamos teisės buvo suteiktos bendrijos įstatais įgaliotinių susirinkimui.

Bendrijos įstatų 27 p. 5 papunktyje numatyta, kad įgaliotinių susirinkimas tvirtina bendro naudojimo pastatų atnaujinimo (remonto) planus. Kaip matyti iš pateikto (duomenys neskelbtini) protokolo 3 klausimu buvo priimtas nutarimas dėl bendro naudojimo patalpos atnaujinimo darbų, 4 klausimu – planai dėl elektros linijų atnaujinimo darbų. Darytina išvada, jog priimti nutarimai 3 ir 4 darbotvarkės klausimu, priskirti įgaliotinių susirinkimo kompetencijai (bendrijos įstatų 27 p. 5 papunktis). Atkreiptinas dėmesys, jog į ieškovų nurodytus Įstatymo 13 str. numatytus atvejus, 3 ir 4 įgaliotinių susirinkime svarstyti klausimai nepatenka. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas konstatuoja, jog ir šioje dalyje reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl informacijos suteikimo bendrijos nariams, 2012-2013 vykusių susirinkimų teisėtumo teismas plačiau nepasisako, kadangi byloje šiais klausimais reikalavimai nereiškiami.

Dėl kitų byloje nurodytų argumentų teismas taip pat nepasisako kadangi jie sprendimo priėmimui reikšmės neturi.

Dėl tinkamo atsakovo. Bendrija nurodo, kad ieškinys E. Ž. pareikštas kaip netinkamam atsakovui, kadangi ieškinyje, jo atžvilgiu nėra pateikti reikalavimai.

Ieškovų atstovas teismo posėdyje su šia pozicija nesutiko, nurodydamas, jog atsakovai byloje yra tinkami.

CPK 45 str. 1 d. numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

Byloje ieškiniu reikalavimai reiškiami juridinio asmens valdymo organui dėl jo priimtų sprendimų teisėtumo, atsakovo E. Ž. atžvilgiu reikalavimai nepateikti, todėl laikytina, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti ir E. Ž. atžvilgiu ieškinys atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui (CPK 45 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė Garažų eksploatavimo bendrija „Kuršiai“ patyrė 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus ieškinį iš ieškovų lygiomis dalimis po 483,33 Eur atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., CK 6.6 str.).

Valstybė patyrė 103,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškinį iš ieškovų lygiomis dalimis po 34,35 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 483,33 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Garažų eksploatavimo bendrijai „Kuršiai“, juridinio asmens kodas 135372972, buveinė Pienių g. 20, LT-47442 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovų V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 34,35 Eur (trisdešimt keturis 35 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.