Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. I. (P. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 167 straipsnio 1 dalyje ir BK 295 straipsnyje, išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti P. I., R. Š., A. S. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3310“, IMEI (duomenys neskelbtini), su adapteriu, laisvųjų rankų įrangos dalimi, SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2008-12-05 kratos metu naktinio klubo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti.

Juodos spalvos įrašymo įrenginį Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2008-12-05 kratos metu naktinio klubo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpose; „DSC“ kompanijos PIR infraraudonųjų spindulių jutiklį su įmontuota vaizdo kamera (modelis LC-101-CAMBWCC1R), paimtą 2008-12-05 kratos metu naktinio klubo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti A. S. P..

Vaizdo įrašą, darytą 2008-12-05 kratos metu naktinio klubo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. I., R. Š. ir A. S. P. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įrengė ir panaudojo specialiąją techniką informacijai rinkti bei neteisėtai rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, būtent: A. S. P., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iki 2008 m. balandžio 18 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorių R. Š. su prašymu įrengti UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), veikiančio naktinio klubo (duomenys neskelbtini) pagalbinėse patalpose slaptą pasiklausymo įrangą informacijai apie privatų asmens gyvenimą rinkti. P. I. R. Š. prašymu už 2 000 Lt atlygį iš mobiliojo ryšio telefono „NOKIA 3310“, adapterio ir laisvųjų rankų įrangos dalies pagamino specialiąją techniką – pasiklausymo įrangą su aktyvuota automatinio atsiliepimo funkcija. Po to P. I. 2008 m. balandžio 18 d. naktinio klubo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukšto pagalbinėse – poilsio patalpose, neteisėtai įrengė kaltinime paminėtą techniką, skirtą neteisėtai rinkti informaciją apie nurodytoje patalpoje besilankančių asmenų privatų gyvenimą. Už nurodytos specialios technikos įrengimą A. S. P. R. Š. sumokėjo 15 000 Lt. Minėta pasiklausymo įranga veikė pagal paskirtį klubo patalpose iki 2008-12-05, kol policijos pareigūnai atlikę kratą ją rado ir paėmė.

Be to, A. S. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iki 2008 m. gruodžio 5 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, įrengė UAB (duomenys neskelbtini) nuomojamuose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), veikiančio naktinio klubo (duomenys neskelbtini) 2 aukšto pagalbinėse – poilsio patalpose iš UAB (duomenys neskelbtini) 2007-02-28 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytą pasižiūrėjimo ir vaizdo įrašymo įrangą – „DSC“ kompanijos PIR (infraraudonųjų spindulių jutiklį) su įmontuota vaizdo kamera (modelis IC-101-CAMBWCCIR) bei 16 kanalų skaitmeninio įrašo įrenginį „Triplex CD/RW“, informacijos apie privatų asmens gyvenimą neteisėtam rinkimui. Minėta įranga veikė pagal paskirtį klubo patalpose iki 2008-12-05, kol policijos pareigūnai atlikę kratą ją rado ir paėmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m kovo 16 d. nuosprendžiu P. I., R. Š. ir A. S. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje ir BK 295 straipsnyje, išteisino, konstatavęs, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Ušinskas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendį dėl P. I., R. Š. ir A. S. P. išteisinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir BK 295 straipsnį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

P. I. pripažinti kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir nubausti 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda, pripažinti kaltu pagal BK 295 straipsnį ir nubausti 50 MGL (7 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (8 600 Lt) dydžio baudą.

R. Š. pripažinti kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažinti kaltu pagal BK 295 straipsnį ir nuteisti 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 2 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. S. P. (epizodas su P. I. ir R. Š.) pripažinti kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažinti kaltu pagal BK 295 straipsnį ir nuteisti 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; (epizodas su (duomenys neskelbtini)) pripažinti kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažinti kaltu pagal BK 295 straipsnį ir nuteisti 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad kaltinimai R. Š. ir A. S. P. pagrįsti tik kaltinamojo P. I. parodymais, kad jų prašymu jis sumontavo slaptą pasiklausymo įrangą, tačiau byloje nėra jokių kitų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas suabejojo P. I. parodymais apie tai, kad nurodymą sumontuoti slaptą sekimo įrenginį klubo (duomenys neskelbtini) patalpose jam davė R. Š. kaltinamojo A. S. P. prašymu. Todėl teismas padarė išvadą, kad remiantis vien kaltinamojo P. I. duotais parodymais negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroro teigimu, šios teismo išvados nepagrįstos, neatitinka tikrovės ir bylos aplinkybių. Prokuroras nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas, remiantis P. I. pareiškimu, būtent P. I. 2008-12-03 apklausos metu parodė, kad R. Š. nurodymu, dalyvaujant A. S. P., klubo (duomenys neskelbtini) patalpose esančiame personalo kambaryje sumontavo slaptą pasiklausymo įrangą. P. I. nurodė, kaip ir iš ko pagamino pasiklausymo įrenginį, kur tiksliai jį sumontavo ir paslėpė. P. I. nurodė, kad minėtame kambaryje buvo sumontuotos slaptos vaizdo kameros, užmaskuotos signalizacijos judesio davikliuose. Tikrinant P. I. duotus parodymus, 2008-12-05 buvo atlikta krata UAB (duomenys neskelbtini) naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpose, P. I. nurodytoje vietoje buvo rastas ir paimtas pasiklausymo įrenginys. Taip pat buvo rasta ir paimta užmaskuota vaizdo kamera bei vaizdo įrašymo įrenginys. Atlikus minėtų įrenginių ekspertinį tyrimą, buvo pateikta specialisto išvada Nr. 11-278(09), kurioje užfiksuoti duomenys apie slaptą pasiklausymo įrenginį ir jo pagaminimą visiškai sutapo su P. I. parodymais. Prokuroro teigimu, akivaizdu, kad tik asmuo, pats pagaminęs ir sumontavęs slaptą pasiklausymo įrenginį, galėjo žinoti jo technines charakteristikas bei buvimo vietą, tai pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu. Pasiklausymo įrenginio radimą P. I. nurodytoje vietoje patvirtino ir policijos pareigūnai J. B., T. N., Z. T., N. T., dalyvavę atliekant kratą. Todėl, priešingai nei teigiama teismo nuosprendyje, nėra pagrindo abejoti P. I. parodymais.

Be to, 2008-12-05 atliekamos kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) naktinio klubo (duomenys neskelbtini) patalpose suradus slaptą pasiklausymo įrenginį A. S. P. pats asmeniškai nurodė, kad jį sumontavo privati detektyvo agentūra iš (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo adresu buvo įsikūrusi UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo R. Š..

Kiti duomenys, leidžiantys teigti, kad P. I., R. Š. ir A. S. P. yra jiems inkriminuoto nusikaltimo bendrininkai, prokuroro teigimu, yra 2009-01-14 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos raštas, kuriame nurodyta, jog į MRT „NOKIA 3310“ buvo skambinta iš abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2009-05-11 Klaipėdos AVPK OVB rašte nurodyta, kad MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vardu. Kaip matyti iš bylos medžiagos tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo A. S. P.. P. I. teigimu, jis tuo metu naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. – abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais duomenimis, konstatuotina, kad yra įrodyta, jog visi trys kaltinamieji skambino į pasiklausymo įrenginį, t. y. ne tik apie jį žinojo, bet ir juo naudojosi. Šių duomenų teismas neanalizavo ir neįvertino.

Nuosprendyje teismas nurodė, kad vertinant įrodymus galima teigti, jog P. I. be pagalbos ar susitarimo su kitais asmenimis negalėjo patekti bei sumontuoti pasiklausymo įrangos minimoje patalpoje, tačiau be paties kaltinamojo P. I. parodymų šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Prokuroro teigimu, tokią išvadą teismas padarė, vertindamas įrodymus atskirai, o ne jų visumą. Kaip matyti iš kratos metu rastų daiktinių įrodymų, apie kuriuos parodymus buvo davęs P. I., pasiklausymo įrenginio veikimo principas ir techninės charakteristikos atitinka specialisto išvadoje pateiktus duomenis, nors P. I. parodymus buvo davęs dar iki išvados gavimo. Taigi šios aplinkybės pagrindžia įrodymų patikimumą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, patalpa, kurioje buvo sumontuota pasiklausymo įranga, yra 4 metrų aukščio, todėl akivaizdu, jog tam, kad pasiekti lubas, yra reikalingos kopėčios ar kitoks paaukštinimas, tuo labiau įrangos sumontavimui, bent jau sprendžiant pagal tai, kaip vyko įrangos išmontavimas kratos metu, kuris užtruko pakankamai ilgai – kelias valandas, todėl akivaizdu, kad be kitų asmenų pagalbos ar žinios P. I. tikrai nebūtų galėjęs to padaryti. Priešingu atveju pašalinis asmuo, dienos metu kelias valandas naudodamas atitinamus instrumentus ir įrangą, vykdantis montavimo ir ardymo darbus uždarose patalpose, saugomose apsaugos darbuotojų ir signalizacijos, būtų buvęs pastebėtas ir sulaikytas, tačiau tai neįvyko ir tam, prokuroro teigimu, yra paaiškinimas – visi veiksmai buvo suderinti su UAB (duomenys neskelbtini) vadovu A. S. P., kurio veiksmai teisingai buvo įvardyti ir kvalifikuoti kaltinamajame akte. Būtent šios aplinkybės, prokuroro teigimu, patvirtina P. I. parodymų teisingumą apie A. S. P. ir R. Š. vaidmenį nusikalstamos veiklos padaryme.

Be to, teismo nuosprendyje nurodyta, kad P. I. ir kitų išteisintųjų veikoje nėra tyčios, nes nenustatyta, apie kokį asmenį buvo renkama informacija bei nėra duomenų apie specialiosios technikos panaudojimą. Prokuroro teigimu, šie nuosprendyje išdėstyti teiginiai neatitinka bylos aplinkybių, nes, kaip nustatyta tyrimo metu, iš P. I., R. Š. ir A. S. P. mobiliųjų telefonų buvo skambinta į pasiklausymo įrenginį. Remiantis specialisto išvada, pasiklausymo įrenginys aktyvuojamas tik į jį paskambinus, po to įsijungia automatinio atsiliepimo funkcija ir per laisvų rankų įrangos mikrofonus yra girdimas aplinkinis garsas. Taigi, prokuroro teigimu, neginčijamai įrodyta, kad skambindami į pasiklausymo įrenginį išteisintieji girdėdavo toje aplinkoje vykstančius pokalbius, o atsižvelgiant į tai, kad įrenginys buvo užmaskuotas, galima daryti pagrįstą išvadą apie neteisėtą informacijos, aktualios skambinusiems asmenims, rinkimą, ir tai yra tyčiniai veiksmai, siekiant neteisėtai gauti dominančią informaciją. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde pažymima, kad jokie kiti asmenys į pasiklausymo įrenginį neskambino, skambučiai užfiksuoti tik iš išteisintųjų naudotų mobiliojo ryšio telefonų numerių.

Teismo nuomone, stebėjimo kameros (duomenys neskelbtini) klube buvo sumontuotos teisėtai, nes patalpose buvo priklijuoti lipdukai su perspėjimais, kad patalpos stebimos vaizdo kameromis, todėl konstatuoti, kad įsigyta įranga buvo naudojama neteisėtai, nėra pagrindo. Tačiau, prokuroro tvirtinimu, ir ši teismo išvada yra neteisinga. Apie perspėjamų lipdukų egzistavimą ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, o teismas rėmėsi niekuo nepatikrintais teisme duotais A. S. P. parodymais. Nežiūrint į tai, stebėjimo kamerų buvimą galima pateisinti stebint išorinį aplinkos perimetrą, taip pat viduje esančių visiems prieinamų pasilinksminimo vietų stebėjimą. Tuo tarpu stebėjimo kameros ne visiems laisvai prieinamose vietose, t. y. buitinėse patalpose, persirengimo kambariuose ir pan., buvo paslėptos judesio davikliuose, kurie buvo paimti kratų metu. Šių paslėptų kamerų buvimas paneigia A. S. P. parodymus apie perspėjančių lipdukų buvimą, priešingu atveju nebūtų reikalingos slaptos kameros. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vaizdo įrašymo įrenginyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame saugomi 16 kamerų vaizdo įrašai, yra du įrašai, kuriuose užfiksuota persirenginėjanti mergina. Šie vaizdo įrašai verčia pagrįstai abejoti informacijos rinkimo teisėtumu persirengimo kambaryje, tačiau apie juos teismo nuosprendyje nepaminėta.

Prokuroro teigimu, remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, visumą. Remiantis nustatytų konkrečių bylos aplinkybių visetu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį ir sąlygas, vertinant visas bylos aplinkybes kompleksiškai, prokuroro teigimu, darytina išvada, kad teismo nuosprendis dėl P. I., R. Š. ir A. S. P. išteisinimo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir BK 295 straipsnį yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Atsikirtimais į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo A. S. P. gynėjas advokatas V. Žarkovas, išteisintojo R. Š. gynėjas advokatas A. J. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendį.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintieji R. Š., A. S. P. ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti. Išteisintasis P. I. ir jo gynėjas palieka spręsti teismo nuožiūra.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl P. I., R. Š. ir A. S. P. nekaltumo. Vien tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o P. I., R. Š. ir A. S. P. nekaltumą dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje ir BK 295 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiškia BPK nuostatų pažeidimo. Prokuroro teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai nurodė, jog kaltinimai R. Š. ir A. S. P. pagrįsti tik kaltinamojo P. I. parodymais apie tai, jog R. Š. ir A. S. P. prašymu jis sumontavo slaptą pasiklausymo įrangą klubo (duomenys neskelbtini) pagalbinėse – poilsio patalpose. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, išskyrus P. I. parodymų, byloje nėra jokių kitų šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog būtent A. S. P. ar R. Š. prašymu buvo įrengta slapta pasiklausymo įranga bei kad ją įrengė būtent P. I., yra pagrįsta.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kaltinamųjų R. Š. bei A. S. P. teisme duotais parodymais, kadangi jie iš esmės neprieštarauja bylos faktiniams duomenims, o išteisintojo P. I. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, kad atsižvelgiant į P. I. ir R. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog jie yra pažįstami nuo 2005 – 2006 m. ir jų santykiai buvo draugiški iki įvykio, susijusio su (duomenys neskelbtini), t. y. nuo 2008 m. antros pusės, taigi jų santykiuose buvo nesutarimų, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad P. I. apkalbėjo R. Š., taigi abejotina P. I. parodymais apie tai, jog nurodymą sumontuoti slaptą pasiklausymo įrenginį klubo (duomenys neskelbtini) pagalbinėse – poilsio patalpose jam davė R. Š. kaltinamojo A. S. P. prašymu, todėl šie P. I. parodymai vertintini kritiškai. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog P. I. be pagalbos ar susitarimo su kitais asmenimis negalėjo patekti į minimas patalpas ir sumontuoti slaptą pasiklausymo įrangą, tačiau šių aplinkybių, išskyrus paties P. I. parodymus, kuriais yra pagrindo abejoti, jokie kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina. Be to, neatmestina, jog informaciją apie patalpose esančią slaptą pasiklausymo įrangą P. I. galėjo gauti ir iš kitų asmenų. Remiantis išteisintojo A. S. P. parodymais nustatyta, kad jis matė klubo patalpose gerokai išgėrusį P. I., jis prašė įleisti į barą jo nepilnametį brolį, kitą kartą P. I. klubo patalpose triukšmavo, dar kitą kartą apsaugos darbuotojai jį matė vaikščiojantį klubo pagalbinėse patalpose, iš kur jis buvo išprašytas. Remiantis kaip liudytojo apklausto klubo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo G. P. parodymais nustatyta, kad P. I. buvo pastebėtas klubo pagalbinėse patalpose, pastarajam buvo paaiškinta, kad tai tarnybinės patalpos ir jam buvo liepta išeiti.

Nors prokuroro apeliaciniame skunde pažymima, kad 2008-12-05 vykusios kratos metu A. S. P. parodė, jog kratos metu rasta įranga yra garso ir vaizdo įrenginys, kurį sumontavo privati detektyvo agentūra iš (duomenys neskelbtini), o kita įranga yra garso ir vaizdo įrenginys, kurį sumontavo (duomenys neskelbtini), tačiau teisiamojo posėdžio metu A. S. P. paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jis davė tokius parodymus, nes buvo susijaudinęs ir išsiblaškęs dėl kratos metu rastos technikos bei nurodė, kad garso ir vaizdo įrenginys, kurį sumontavo (duomenys neskelbtini), buvo skirtas prevencijai nuo vagysčių, ir patalpose buvo pakabinti perspėjamieji ženklai, kad pastatas stebimas vaizdo kameromis. A. S. P. teigė nežinojęs, kaip pastate atsirado nelegaliai sumontuota slapta garso pasiklausymo įranga, kurią teigė sumontavęs P. I..

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. P., veikdamas įmonės vardu, legaliai lizingo būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo video techniką ir įmonės prašymu UAB (duomenys neskelbtini) sumontavo minimą aparatūrą klubo (duomenys neskelbtini) patalpose. Teisiamojo posėdžio metu A. S. P. parodė, kad aparatūros įsigijimo tikslas buvo įmonės darbuotojų ir lankytojų turto, taip pat tvarkos renginių metu apsauga, teigė, jog apie šią aparatūrą bei jos dislokaciją žinojo policijos pareigūnai, kurie naudojosi aparatūros pagalba surinktais duomenimis nusikaltimų prevencijai ir atskleidimui. A. S. P. parodė, kad naudotis minėta aparatūra negalėjo, o esant reikalui buvo kviečiami UAB (duomenys neskelbtini) atstovai. Teisiamojo posėdžio metu P. I. taip pat nurodė, jog, kaip suprato, pasiklausymo įrangą klubo (duomenys neskelbtini) pagalbinėse patalpose sumontavo vagysčių prevencijai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaizdo kameros buvo įrengtos ne tik 2 aukšto pagalbinėse patalpose, bet ir visame klube (duomenys neskelbtini) bei lauke, kaip paaiškino A. S. P., vagysčių prevencijai bei tam, kad būtų apsaugoti klubo klientai ir būtų tinkamai pasirūpinta jų saugumu. Apie šiuos įrenginius buvo žinoma policijos pareigūnams, kurie, kaip nurodė A. S. P., naudojosi vaizdo kamerų užfiksuotais duomenimis nusikalstamų veikų ištyrimui. Klubo (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte buvo priklijuoti perspėjantys lipdukai apie tai, kad patalpos yra stebimos vaizdo kameromis. Todėl, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, konstatuoti, kad įsigyta vaizdo įranga buvo naudojama neteisėtai, nėra pagrindo. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad klubo (duomenys neskelbtini) patalpose buvo priklijuoti perspėjantys lipdukai, jog patalpos yra stebimos vaizdo kameromis, tačiau tai nepaneigia A. S. P. parodymų, jog perspėjantys lipdukai buvo. Kita vertus, vaizdo kamerų klubo (duomenys neskelbtini) patalpose, iš jų ir bendro naudojimo pagalbinėse patalpose įrengimas neduoda pagrindo išvadai, kad jos buvo įrengtos siekiant neteisėtai rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą. Tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, o prokuroras vadovaujamasi tik prielaida, kad tokiu būdu buvo neteisėtai buvo renkama informacija apie asmenų privatų gyvenimą. Kaip minėta, klube (duomenys neskelbtini) bei lauke vaizdo kameros buvo įrengtos vagysčių prevencijai bei tam, kad būtų apsaugoti klubo klientai, užtikrintas jų turto saugumas, apie šiuos įrenginius buvo žinoma policijos pareigūnams, naudojosi vaizdo kamerų užfiksuotais duomenimis nusikaltimų ištyrimui.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytos sąlygos asmens vaizdo stebėjimui iš esmės buvo išpildytos, be to, šiame įstatyme numatytų duomenų subjekto teisių pažeidimas užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Remdamasis šiais duomenimis apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. P. veiksmuose yra BK 167 straipsnio 1 dalyje ir 295 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Priešingai apelianto tvirtinimui, minimos įrangos sumontavimas bendro naudojimo pagalbinėse patalpose neduoda pagrindo išvadai, kad įranga buvo sumontuota siekiant rinkti informaciją apie asmenų, t. y. lankytojų privatų gyvenimą. Tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, o kaltinamai A. S. P., R. Š. ir P. I. buvo pareikšti, remiantis tik prielaida, kad įranga buvo sumontuota turint tikslą rinti informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Be to, nors kaip teigė P. I., kad jis sumontavo slaptą pasiklausymo įrenginį pagalbinėse patalpose, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog jis suprato, kad renka privačią informaciją ir norėjo taip veikti, jis pats asmeniškai jokios informacijos nerinko ir niekam negrasino, kad paviešins visą surinktą informaciją.

2009-03-05 specialisto išvadoje Nr. 11-278 (09) nurodyta, kad: „<...>Nustatyta, kad tai mobilusis telefonas Nokia 3310 su adapteriu ir laisvių rankų įrangos dalimi. Laisvų rankų įrangos ausinė nutraukta, išlikęs mikrofonas ir mygtukas. Siekiant nustatyti, ar mobilusis telefonas gali būti naudojamas kaip pasiklausymo įrenginys, atliktas eksperimentas. Naudojant telefone esančią kortelę eksperimento metu gali tretieji asmenys atsiųsti žinutę arba paskambinti abonento numeriu, tokiu būdu pasikeistų SIM kortelėje esanti informacija. <...>Todėl eksperimentas su mobiliu telefonu atliktas pasinaudojus LTEC turima SIM kortele. Įjungus mobilųjį telefoną nustatyta, kad jame yra aktyvuota automatinio atsiliepimo funkcija. Iš LTEC turimo mobilaus telefono paskambinus į tiriamą telefoną, pastarasis automatiškai atsiliepė ir buvo girdimas garsas, kurį fiksavo tiriamo jo telefono aparato laisvų rankų įrangos mikrofonas. Šį įrenginį galima naudoti kaip slapto pasiklausymo aparatą,...., telefone buvusi kortelė, tai „UAB Omnitel“ paslaugos „Ežys“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).“ Taigi eksperimentas buvo atliktas ne su visomis kratos metu paimtomis tikromis įrenginio dalimis, bet įrenginyje buvusi SIM kortelė buvo pakeista LTEC turima SIM kortele. Į 2009-03-27 Klaipėdos AVPK ONTB raštą Nr. 30-7-S-2788, to paties komisariato OVB 2009-04-02 raštu Nr. 30-15-S-789 pateikė SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) informaciją apie telefono numerį: (duomenys neskelbtini), įjungtą 2007-09-17 15:48:44; išjungtą: 2008-09-10 00:00:00; priežastis: terminas. Todėl eksperimento metu įrenginys su originalia SIM kortele negalėjo veikti, nes šios kortelės paslaugos „Ežys“ suteikimo terminas, įskaitant laikotarpį, kada nesumokėjus vartotojas nebegali paskambinti, bet jam dar galima paskambinti, pasibaigė 2008 m. rugsėjo 10 d., o krata atlikta ir įrenginys paimtas praėjus beveik trims mėnesiams, t. y. tik 2008 m. gruodžio 5 d. Faktiniai duomenys apie telefono numerio įjungimo ir išjungimo laiką prieštarauja P. I. duotų parodymų esminiam teiginiui, kad jis neva slaptą pasiklausymo įrenginį klubo (duomenys neskelbtini) patalpose sumontavo 2008-04-18 ir tam panaudojo ką tik įgytą naują SIM kortelę, tai taip pat verčia abejoti P. I. parodymų pagrįstumu.

Prokuroro apeliaciniame skunde pažymima, kad P. I. 2008-12-03 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada jis buvo apklaustas kaip liudytojas, atitinka ekspertinio tyrimo pagal specialisto išvadą Nr. 11-278(09) duomenis. Tačiau pažymėtina, kad P. I. šioje byloje buvo kaltinamasis, t. y. jis be pareiškėjo ir liudytojo dar turėjo įtariamojo ir kaltinamojo procesines teises. Akivaizdu, kad 2008-12-03 P. I. tyrėjos buvo apklaustas liudytoju ir įspėtas dėl žinomai melagingų parodymų davimo apie jo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Šiuo atveju nebuvo įvykdytos BPK 82 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos procedūros, todėl prokuroro nurodytas apklausos protokolas nėra tinkamas įrodymas baudžiamojoje byloje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog R. Š., A. S. P. ir P. I. neteisėtai rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą, kad jie klubo (duomenys neskelbtini) patalpose neteisėtai įrengė specialią techniką informacijai rinkti, todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė R. Š., A. S. P. ir P. I. išteisinti, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatyto BK 167 straipsnio 1 dalyje ir BK 295 straipsnyje, požymių.

Kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia R. Š., A. S. P. ir P. I. kaltę dėl jų padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 167 straipsnio 1 dalyje ir BK 295 straipsnyje, nepatvirtintos objektyviais ir neginčijamais bylos faktiniais duomenimis.

Kolegija, padariusi išvadą, kad R. Š., A. S. P. ir P. I. pagrįstai išteisinti pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir BK 295 straipsnį, išnagrinėjus pagrindinius prokuroro apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgdama į teisminę praktiką, laiko netikslinga aptarinėti kiekvieną neesminį skundo motyvą, neturintį reikšmės sprendžiant išteisintųjų kaltės (nekaltumo) ir kitus su tuo susijusius klausimus.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, išteisinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad R. Š., A. S. P. ir P. I. nepadarė veikų, turinčių BK 167 straipsnio 1 dalyje ir BK 295 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų požymių. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti R. Š., A. S. P. ir P. I. apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą atmesti.