Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2017 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 12 MGL dydžio (451,92 Eur) bauda, galutinė bausmė nustatyta 4 MGL (150,64 Eur) bauda, kuri sumokėta 2018 m. gruodžio 13 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2020 m. liepos 9 d., laikotarpyje nuo 13 val. iki 16 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sunaikino ir sugadino svetimą – V. S. priklausantį turtą: išdauždamas sugadino 12 plastikinių stiklo paketų, kurių bendra vertė 645 Eur, tai yra: vieną 97x52 cm dydžio 30 Eur vertės, du 55x106 cm dydžio, kurių vieno vertė 35 Eur, bendros 70 Eur vertės, vieną 57x98 cm dydžio 30 Eur vertės, vieną 66x97 cm dydžio 35 Eur vertės, vieną 123x179 cm dydžio 120 Eur vertės, vieną 157x72 cm dydžio 65 Eur vertės, vieną 97x68 cm dydžio 35 Eur vertės, du 123x87 cm dydžio, kurių vieno vertė 55 Eur, bendros 110 Eur vertės, du 137x101 cm dydžio, kurių vieno vertė 75 Eur, bendros 150 Eur vertės bei sugadino muzikinį centrą ,,Panasonic“ Nr. SA-MAX4000, 890 Eur vertės, tuo padarydamas V. S. bendrą 1 535 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. P. kaltę pripažino, paaiškino, kad V. S. pažįsta, kadangi jis yra jo kaimynas. 2020 m. liepos 9 d. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus, apie 15 val., sugalvojo nueiti iki V. S. namų pasikalbėti dėl 200 Eur skolos. Nuėjęs pamatė, kad namuose nieko nėra, kiemas buvo tuščias. Jis iš kiemo paėmė kastuvą ir juo išdaužė abiejų namų langus. Jis tiksliai neprisimena, kurio namo ir kiek langų išdaužė, bet sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytu langų skaičiumi, kadangi tikrai daužė abiejų namų langus bei gyvenamajame name dar buvo neįstatytų langų, tai juos taip pat išdaužė. Taip pat sugadino ir muzikinį centrą, kuris buvo namo viduje. Jis sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis žalomis, tai yra bendra 1 535 Eur sugadintų daiktų verte. Dėl savo nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimą padarė, nes buvo girtas, išgertas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. 2020 m. gruodžio 29 d. jis su V. S. kalbėjo, jo atsiprašė, jis jam atleido dėl šios nusikalstamos veikos ir jie susitarė, kad jis iki 2021 m. vasario 1 d. jam atlygins padarytą žalą, tai yra 1 535 Eur. Šią žalą atlygino.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo prisipažinimą patvirtina sutrumpinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Iš V. S. protokolo–pareiškimo matyti, kad 2020 m. liepos 9 d. apie 17 val., parvykęs į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad išdaužti statomo namo du dvigubi stiklo paketai ir gyvenamojo namo 9 stiklo paketai, iš kurių 5 namo langai ir 4 namo viduje buvę stiklo paketai. Namo viduje sudaužytas muzikinis centras. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltus asmenis nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 1–7).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra sodyba, kuri susideda iš dviejų namų: vienas namas yra statomas, antras namas yra medinis vieno aukšto. Sodybos kiemo rytinėje pusėje matomas statomas vieno aukšto namas. Šio namo vakarinės sienos dešinėje pusėje matomas išdaužtas dvigubas stiklo paketas, kurio plotis yra 97 cm, aukštis – 52 cm (foto Nr. 2). Kairėje namo pusėje matomas langas, kuris yra iš dviejų dalių (foto Nr. 3). Šio lango išdaužti abu stiklo paketai, kurie yra dvigubi, abiejų paketų matmenys tokie patys, 55 cm pločio ir 106 cm ilgio. Nuo naujai statomo namo 30 m atstumu vakarų kryptimi matomas vieno aukšto medinis namas. Įėjimas į namą per prieangį. Namo rytinėje sienoje prie prieangio matomas išdaužtas dvigubas stiklo paketas, kurio plotis yra 57 cm, aukštis – 98 cm (foto Nr. 4). Prie namo pietinės sienos matoma terasa, kurios ilgis yra 10 m, plotis – 4 m (foto Nr. 5). Pietinės sienos dešinėje pusėje matomas išdaužtas dvigubas stiklo paketas, kurio plotis yra 66 cm, aukštis – 97 cm (foto Nr. 6). Pietinės sienos kairėje pusėje matomas išdaužtas dvigubas stiklo paketas, kurio aukštis yra 123 cm, plotis – 179 cm (foto Nr. 7). Šiaurinėje namo sienoje matomi išdaužti du langų paketai (foto Nr. 8). Dešinėje šiaurinės sienos pusėje matomas išdaužtas dvigubas stiklo paketas, kurio aukštis yra 157 cm, plotis – 72 cm (foto Nr. 9). Kairėje šiaurinės namo sienos pusėje matomas išdaužtas dvigubo stiklo paketas, kurio aukštis yra 97 cm, plotis yra 68 cm (foto Nr. 10). Įėjus pro lauko duris patenkama į prieangį, kurio dešinėje pusėje matoma ant grindų pastatyti stiklo paketai, kurie yra dvigubo stiklo įsukti į polietileną (foto Nr. 11 ir Nr. 12). Du paketai sudaužyti, jų aukštis yra 123 cm, plotis – 87 cm. Prieangio vakarinėje sienoje matome duris, pro kurias patenkama į virtuvės patalpą (foto Nr. 13). Virtuvės patalpose prie dešinės sienos matosi sudaužytas muzikinis centras (foto Nr. 19). Nuo sudaužyto muzikinio centro 1 m atstumu pietų kryptimi ant žemės matosi sulaužyta medinė spintelė (foto Nr. 13). Ant spintelės šono matosi dėmės, panašios į kraujo dėmes (foto Nr. 14). Virtuvės patalpos šiaurės vakarų kampe matosi du dvigubo stiklo paketai, kurie yra sudaužyti, jų aukštis yra 137 cm, plotis – 101 cm (foto Nr. 15). Virtuvės pietinėje sienoje matosi kambarys Nr. 1, kuriame išmėtyta įvairūs daiktai ir prie jo šiaurinės sienos ant grindų guli kastuvas. Kastuvo metalinė dalis yra aprūdijusi, kotas plastikinis, rankena plastmasinė, geltonos spalvos (foto Nr. 16). Iš kambario Nr. 1 vakarų kryptimi matosi koridorius, kuriame guli parversta spinta (foto Nr. 17). Prie koridoriaus šiaurinės sienos matosi paremtos medinės rudos spalvos durys. Koridoriaus vakarinėje sienoje matosi durys į kambarį Nr. 2. Kambaryje Nr. 2 išmėtyti įvairūs daiktai (foto Nr. 18) (t. 1, b. l. 19–32).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rastas kastuvas yra metalinis, su metaline tamsiai mėlynos spalvos rankena, kurios gale pritvirtinta plastikinė oranžinės spalvos rankena. Kastuvo bendras ilgis 130 cm, kastuvo metalinės dalies ilgis 30 cm, koto ilgis – 75 cm, plastikinės rankenos ilgis – 25 cm (t. 1, b. l. 33–37).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad muzikinis centras susideda iš trijų dalių – muzikinio centro valdymo pulto ir dviejų kolonėlių. Muzikinio centro valdymo pultas sudarytas iš metalinės ir plastikinės dalies. Muzikinio centro nugarinė dalis yra metalinė, pilkos spalvos. Nugarinėje dalyje matyti jungikliai bei baltos spalvos lipdukas, ant kurio užrašyta serijos numeris (duomenys neskelbtini). Tai pat ant muzikinio centro nugarinės dalies matyti juodos spalvos užrašas, kuriame nurodyta muzikinio centro gamintojas ir modelis. Gamintojas yra ,,Panasonic“, o modelis yra SA-MAX4000. Kolonėlė (pažymėta Nr. 2) yra juodos spalvos su pilkais elementais. Priekinė jos korpuso dalis yra plastikinė, visa kita korpuso dalis pagaminta iš medžio drožlių plokštės, kuri yra juodos spalvos, nugarinė kolonėlės dalis yra rudos spalvos, plokštė natūrali. Žiūrint iš priekio dešinėje pusėje, viršutiniame kampe matyti nuskeltas kampas, ant kitų kampų taip pat matomi plokštės pažeidimai. Ant priekinės plastmasinės kolonėlės pusės matomas užrašas ,,Panasonic“. Prie šio užrašo kairėje matyti įskelta plastikinė jos korpuso dalis. Nugarinėje kolonėlės dalyje, kairėje pusėje viršuje, matyti užklijuotas lipdukas su užrašais „Panasonic Model Nr. SB-MAX4000 R“. Kairėje nugarinėje kolonėlės pusėje matyti medžio drožlių plokštės šoninės sienos pažeidimas, taip pat apačioje plokštės pažeidimas, nuo kurio už 5 cm yra išvesti 4 laidai, vienas jų baltos spalvos, vienas baltos–mėlynos, kiti du raudonos–juodos spalvos, jų galuose yra jungtys. Kolonėlės kairėje pusėje, viršuje matyti dėmė, panaši į kraujo. Kita kolonėlė (pažymėta Nr. 3) stovi apversta. Ant šios kolonėlės nugarinės dalies yra užklijuotas lipdukas su užrašu ,,Panasonic Model Nr. SB-MAX4000 L“. Žiūrint iš viršaus ant plastikinės priekinės korpuso dalies, kairėje pusėje matomas plastiko įskėlimas apie 15 cm ilgio (t. 1, b. l. 48–57).

Specialisto išvadomis nustatyta, kad ant pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2020 m. liepos 9 d. įvykio vietos apžiūros metu, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; atlikus objektų DNR tyrimą, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 69–72, 73–75).

UAB ,,Pietų Megrame“ raštas patvirtina, kad stiklo paketų vertė be PVM, kurių išmatavimai 97x52 cm – 24,23 Eur, 55x106 cm – 28,10 (2 vnt. 56,20 Eur), 57x98 cm – 27,13 Eur, 66x97 cm – 31,01 Eur, 123x179 cm – 106,59 Eur, 157x72 cm – 54,75 Eur, 97x68 cm – 31,98 Eur, 123x87 cm – 51,84 Eur (2 vnt. 103,68 Eur), 137x101 cm – 66,86 Eur (2 vnt. 133,72 Eur.). Galutinė užsakymo kaina 569,29 Eur be PVM (t. 1, b. l. 80–82).

Nukentėjęs V. S. patvirtino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia seno namo statosi nauja namą. 2020 m. liepos 9 d. apie 13 val. namuose buvo viskas tvarkoje. Apie 13 val. į jo namus atvažiavo darbininkas su traktoriumi, kuris lygino žemes aplink naują namą. Jis darbininką palikęs išvažiavo į Druskininkų miestą nuvežti krovinio dokumentus. Apie 16 val. jam paskambino nepilnametis sūnėnas D. S., kuris pasakė, kad išdaužyti jo naujo ir seno namų langai. Namo parvažiavo apie 17 val. ir pamatė, kad išdaužti du statomojo namo langų dvigubi paketai. Senojo namo išdaužti 9 dvigubi paketai ir namo viduje buvę dar 4 dvigubi stiklo paketai, kurie buvo dar neįdėti. Namo viduje viskas išvartyta ir sudaužytas muzikinis centras, kurį įvertina 890 Eur. Namo viduje rado kastuvą, kuris buvo paliktas kieme, todėl mano, kad langai išdaužyti su šiuo kastuvu. Jis pamatęs išdaužytus langus skambino darbininkui paklausti, ar niekas nebuvo atvykęs, jis jam pasakė, kad išvažiavo apie 15 val. ir viskas buvo tvarkoje. Jam išvažiuojant sakė, kad buvo atėjęs K. P., kuris buvo girtas ir nuėjo miegoti. Jis buvo nuvažiavęs pas K. P. paklausti ar nieko nematė, jis sakė, kad kai išėjo, viskas buvo tvarkoje. Ant K. P. kūno sužalojimų nesimatė. Namo viduje ant spintelės matėsi dėmės, panašios į kraujo dėmes, jos tikrai asmens, kuris daužė langus. Paaiškino, kad viso išdaužyta 11 langų, tačiau 1 buvo su pertvara, tai viso buvo išdaužta 12 stiklo paketų. Dėl išdaužtų stiklo paketų jam padaryta žala (pagal stiklo paketų išmatavimus): 97x52 cm – 30 Eur, 55x106 cm – du vienetai po 35 Eur (už abu 70 Eur), 57x98 cm – 30 Eur, 66x97 cm – 35 Eur, 123x179 cm – 120 Eur, 157x72 cm – 65 Eur, 97x68 cm – 35 Eur, 123x87 cm – 2 vnt. po 55 Eur (viso 110 Eur), 137x101 cm – 2 vnt. po 75 Eur (už abu 150 Eur). Už visus išdaužtus langus jam padaryta bendra 645 Eur žala, o kartu su sugadintu muzikiniu centru 1 535 Eur (t. 1, b. l. 87–89, 95–97).

Liudytoja V. S. patvirtino, kad V. S. yra jos brolis. Jis jai papasakojo, kad 2020 m. liepos 9 d. rado išdaužytus jam priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) langus bei apgadintą muzikinį centrą. Kitą dieną po įvykio V. S. jos paprašė, kad pasaugotų jam priklausantį muzikinį centrą, kuris taip pat buvo apgadintas įvykio metu, kadangi jis bijojo jį palikti name, kad kas nepavogtų, nes jo langai buvo išdaužyti, o jis turėjo išvykti į reisą. Muzikinį centrą saugojo savo namuose iki tol, kol jo pareikalavo policijos pareigūnai, nes brolis V. S. jį išvykdamas dirbti patikėjo saugoti jai (t. 1, b. l. 110–112).

Liudytojas V. S. patvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 9 d. apie 13 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur jį pasitiko sodybos savininkas V. S., kuris jam paaiškino, aprodydamas aplink namą žemes, kurias reikės išlyginti. Jis atvykęs į sodybą neatkreipė dėmesio, ar sodybos langai yra tvarkingi, t. y. neišdaužyti, jo užduotis buvo išlyginti aplink sodybą esančias žemes. Su traktoriumi išlyginęs žemes iš sodybos išvažiavo. Kol dirbo ir išvažiuojant sodyboje nepastebėjo, kad būtų kokių nors asmenų. Išvykstant iš sodybos jokių asmenų prie jo priėję nebuvo. Ar sodybos viduje buvo kokių pašalinių asmenų, pasakyti negali, kadangi nežino. Tos pačios dienos vakarą, apie 17 val. 30 min., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sodybos savininkas, kuris pasiteiravo, ar į jo sodybą nebuvo kas nors užvažiavę ar užėję. Jis atsakė, kad nebuvo. Pasiteiravus, kodėl klausia, savininkas atsakė, kad yra išdaužyti sodybos langai (t. 1, b. l. 115–117).

Liudytojas K. P. patvirtino, kad V. S. pažįsta, kadangi jam priklausanti sodyba yra apie 300 m atstumu nuo jo namų, jis yra jo kaimynas. 2020 m. liepos 9 d. apie 14 val. 30 min. jis, būdamas išgėręs alkoholio, ėjo namo. Kadangi nenorėjo eiti keliu, ėjo laukais. Matė kaip V. S. sodyboje dirbo ekskavatorius. Jis praėjo pro V. S. sodybos sodelį, į seną namą ar naujai statomą namą nebuvo užėjęs, praėjo tik pro sodelį, kadangi ėjo namo. Prie V. S. sodyboje dirbančio ekskavatoriaus nuėjęs taip pat nebuvo. Eidamas namo daugiau jokių kitų asmenų V. S. sodyboje nematė. Automobilių jo sodyboje ar kur nors netoliese nepastebėjo. Parėjęs namo nuėjo miegoti. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, tačiau tą pačią dieną, pas jį į sodybą atvyko V. S., kuris klausė, ar jis nematė, kas išdaužė, pradėjo pasakoti, kad viskas jo sodyboje išdaužyta. Jis V. S. pasakė, kad gal jis galvoja, kad jis jam viską išdaužė, jis atsakė, kad ne ir išėjo. Daugiau su V. S. apie šį įvykį nekalbėjo. Kuomet ėjo namo pro V. S. sodybą, langai buvo sveiki, tai atsimena, nes nebuvo visiškai girtas (t. 1, b. l. 121–123).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. P. kaltė padarius jam in­kri­mi­nuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas sunaikintas ir sugadintas turtas. Pažyma patvirtina, kad dėl stiklo paketų sudaužymo turtinė žala – 569,29 Eur be PVM, o įvykio vietoje rasta R. P. kraujo. Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad R. P., tyčia, išdauždamas languose stiklo paketus ir šalia buvusius stiklo paketus, sugadino ir sunaikino 12 plastikinių stiklo paketų, kurių bendra vertė 645 Eur, bei muzikinį centrą ,,Panasonic“ Nr. SA-MAX4000, 890 Eur vertės, tuo padarydamas V. S. bendrą 1 535 Eur turtinę žalą.

Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad 1 535 Eur sudaro 30,7 MGL (1 535 Eur:50 Eur), R. P. veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto sugadinimas be kvalifikuojančių ar privilegijuojančių aplinkybių.

IV. Motyvai dėl kaltinamojo ir nukentėjusio susitaikymo ir bausmės skyrimo

Kaltinamojo at­sa­ko­mybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, nes BK 27 straipsnyje yra nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jei teistumas už jį neišnykęs, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Šiuo atveju ankstesnį nusikaltimą R. P. padarė būdamas nepilnametis.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. P. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. P. teistas (t. 1, b. l. 147–149), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 163-167), pateikė susitarimą, kad nuo 20201 m. kovo 8 d. pradės dirbti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 4).

Prokuroro pareiškime ir baudžiamajame įsakyme buvo nurodyta, kad kaltinamasis teistas ir teistumas neišnykęs, šis teiginys yra teisingas. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu R. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 15 MGL dydžio, 451,92 Eur bauda, kuri taikant BK 65, 64¹ straipsnius buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė – bauda paskirta 4 MGL, 150,64 Eur. Taip pat šiame nuosprendyje buvo nurodyta, kad kaltinamasis padarė sunkią nusikalstamą veiką. 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836, redakcija, kuri įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., BK 199² straipsnio 1 dalies sankcija buvo sumažinta nurodant, kad skiriamas laisvės atėmimas iki ketverių metų, t. y. veika nuo šio įstatymo leidėjo priimto pakeitimo, turėtų būti priskiriama prie apysunkių nusikalstamų veikų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Veikos padarymo metu ir po nuosprendžio priėmimo veika buvo priskiriama prie sunkių. Įsigaliojus jau aukščiau minėtai redakcijai, kito BK 199² straipsnio 1 dalies sankcija, kito ir dispozicija, nes tokio pobūdžio veika, kurią padarė R. P., kvalifikuota veikos sudėtis, nes prekių vertė viršijo 250 MGL, buvo perkelta į antrąją 199² straipsnio dalį, kurios sankcijoje buvo nurodyta, kad už šioje dalyje padarytą veiką skiriamas terminuotas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taigi, kaip jau minėta aukščiau, nusikaltimo pobūdis nepakito, veika tiek nusikaltimo padarymo, tiek nuosprendžio priėmimo metu, tiek ir po nuosprendžio priėmimo sumokėjus baudą, skaičiuojant teistumą, nepakito, todėl teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu veika priskiriama prie apysunkių, nes sankcija yra iki ketverių metų terminuoto laisvės atėmimo, nėra.

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta, kad asmenys laikomi turintys teistumą penkerius metus, jei jie nuteisti už sunkų nusikaltimą bei BK 97 straipsnio 4 dalyje, kad nepilnamečiams nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę.

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu R. P. paskirtą baudą už BK 199² straipsnio 1 dalyje padarytą veiką jis sumokėjo 2018 m. gruodžio 13 d. (LITEKO duomenys baudžiamojoje byloje Nr. N1-288-238/2017, proceso Nr. 1-04-5-00059-2016-3). Nuo šios datos skaičiuojamas teistumo išnykimo terminas, kuris pagal aukščiau aptartą reglamentavimą būtų dveji metai šeši mėnesiai, o veika šioje byloje padaryta 2020 m. liepos 9 d., t. y. nepraėjus dvejiems metams šešiems mėnesiams, todėl R. P. teismo laikomas turinčiu teistumą.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis pateikė prašymą taikyti BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, žala atlyginta. Nukentėjusysis patvirtina, kad kaltinamasis jo atsiprašė, su juo susitaikė, žalą atlygino ir jis sutinka, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius, kaltinamasis atkūrė socialinę taiką.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje: t. y. kai asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo; susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Būtina sąlyga taikant komentuojamą straipsnį – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau tokios išvados teismas šioje byloje daryti negali, nes kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios aiškios priežasties, prieš tai jau būdamas padaręs sunkią nusikalstamą veiką. Be to jis po pirmos nusikalstamos veikos padarymo iki šio nusikaltimo, už kurį teisiamas šioje byloje, eilę kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 163-167). Kaltinamasis ir nukentėjęs jau aukščiau minėtu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais padarę tą pačią nusikalstamą veiką, juos sieja kriminalinė praeitis. Todėl teismas vadovaudamasis visomis nurodytomis aplinkybėmis, negali padaryti išvados, kad yra pagrindo manyti, kad R. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Net ir esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kadangi tai yra teismo teisė, o ne pareiga, net ir visų išvardintų sąlygų egzistavimas, nereiškia, kad kaltininkui bus pritaikytas BK 38 straipsnis, nes tai nėra kaltininko teisė, kuri bet kokiu atveju bus besąlygiškai realizuota.

Prokuroras prašė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Kaltina­masis ne­prieš­ta­ravo ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (t. 1, b. l. 180–182). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat nurodė, kad turėtų galimybę atlikti viešuosius darbus.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), atlygino žalą nukentėjusiajam, bendruomenės charakterizuojamas kaip besielgiantis tinkamai, sutariantis su kaimynais (t. 1, b. l. 172), jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių, jis atkūrė socialinę taiką su nukentėjusiuoju. Įvertinus aukščiau aptartą R. P. padarytą nusikalstamą veiką, jos pavo­jin­gu­mą, kaltinamo­­jo as­me­nybę apibudinančias aplinkybes, atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina švelniausia iš BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – viešieji darbai.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹straipsnio nuostatų taikymui – byla išnagrinėti taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. P. skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du tamponai ir R. P. lyginamieji DNR pavyzdžiai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 77–89), sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 9 (devyniais) mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du tamponus ir R. P. lyginamuosius DNR pavyzdžius – sunaikinti.

Išaiškinti R. P., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskir­tų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje nu­ma­tytą bau­­džiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų dar­bų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teis­mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.