- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- PK-112-471/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-3-00005-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- Z. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Z. V., gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, senatvės pensininkas, ūkininkas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 154str. 1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal nukentėjusiojo A. B. 2015-07-15 patikslintą skundą / 38-40 l. / Z. V. kaltinamas pagal Lietuvos BK 154str. 1d. dėl to, kad jis Telšių apskrities VPK Kelmės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriui 2014m. liepos 02d. įteikė A. B. charakteristiką Nr. PŽ-208, kurioje paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminusią jį, pakirsdamas pasitikėjimą juo, t.y. nurodydamas, kad jis terorizavo Z. V., grasino šį užmušti, kad grasino L. K. iš (duomenys neskelbtini) išvežti į mišką, kad kumščiu trenkė A. K. iš (duomenys neskelbtini) ir išmušė dantis, po savaitės A. K. trenkė į galvą metaliniu strypu ir prakirto veidą, kad jo telefoniniai skambučiai, terorizuojantys bei grasinantys seniūnijos darbuotojams, pasikartoja ir 2014m., kad jis savo įžūliais veiksmais kelia pavojų seniūnijos gyventojams bei įmonių darbuotojams, tai patvirtina ir Užvenčio degalinėje „Kvistija“ įvykdytas žiaurus elgesys prieš degalinės operatorę / 46-48 l. /.
Kaltinamasis Z. V. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad nukentėjusįjį A. B. pažįsta daug metų, šis jį dirbant Užvenčio seniūnu apie 5 metus terorizavo skambindamas telefonu ir pasisakymais viešose vietose bei renginiuose. 2010-04-28 apie 10.10val. jam būnant darbo vietoje Užvenčio seniūnijos patalpose paskambinęs telefonu A. B. grasino užmušti. Dėl šio įvykio jis kreipėsi į Kelmės rajono PK, tačiau tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus A. B. kaltę patvirtinančių įrodymų. L. K. prašymą rajono merui, kuriame nurodė, kad A. B. jį grasino išvežti į mišką, buvo atnešęs į Užvenčio seniūniją. Šį prašymą, kaip ir daugelio kitų asmenų prašymų, seniūnijos darbuotojai perdavė rajono savivaldybei. Apie A. K. konfliktą su A. B. jis sužinojo, kai atėjęs į seniūniją A. K. prašė pagalbos – sakė, kad A. B. jį sumušė, po kurio laiko vėl sakė, kad A. B. jam išmušė dantis.
2014m. vasarą gavęs Kelmės rajono PK pareigūnų užklausimą kaip Užvenčio seniūnijos seniūnas surašė A. B. charakteristiką Nr. PŽ-208, kurią išsiuntė į policiją. Prieš ją rašydamas dar kartą buvo nuvykęs į namus pas A. K., kuris patvirtino anksčiau išsakytus skundus dėl jo sumušimo ir rodė kažkokius gydymosi dokumentus / jų tikslaus turinio nebeprisimena /. Kadangi charakteristikos buvo prašoma dėl A. B. konflikto degalinėje „Kvistija“, jis nuvyko į degalinę, kurioje kažkuris darbuotojas papasakojo, kad tarp A. B. ir operatorės įvyko konfliktas pilant degalus, kurio metu A. B. prieš operatorę – neįgalią moterį V. V. – buvo užsimojęs degalų pylimo pistoletu ir grasino sumušti.
Visus šiuos faktus surašė į charakteristiką. Taip pat parašė, kad A. B. skambučiais terorizuoja seniūnijos darbuotojus, nes dėl to jam skundėsi socialinė darbuotoja B. K., kiti darbuotojai.
Jo santykiai su A. B. tuo metu jau buvo priešiški dėl šio užsipuldinėjimų, todėl rašyti charakteristiką pats nenorėjo, tačiau kiti seniūnijos darbuotojai atsisakė tai daryti. Jo nuomone, charakteristika yra nuomonių apibendrinimas, todėl jis ir parašė faktais paremtą savo kaip seniūno nuomonę apie A. B.. Tikslių reikalavimų charakteristikos turiniui įstatymas nenumato. Jis specialiai neigiamų faktų apie A. B. nerinko, tiesiog neturėjo teigiamai jį charakterizuojančių duomenų, todėl jų ir neparašė. Be to, jis charakteristikos niekam neplatino, tik pateikė jos reikalavusiam policijos pareigūnui. Visi charakteristikoje nurodyti faktai yra teisingi, jis A. B. neapšmeižė, todėl prašo jį išteisinti.
Kaltinamasis Z. V. išteisintinas nepadarius veikos, numatytos Lietuvos BK 154str. 1d.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad prieš eilę metų jis persikraustė gyventi į Užvenčio miestelį, kur Z. V. dirbo seniūnu. Netrukus tarp jų prasidėjo konfliktai. Pirmiausiai Z. V. supyko, kad jis priėmė dirbti santechniku žmogų, anksčiau dirbusį pas Z. V. ir pradėjo jam kerštauti. Be to, Z. V. galimai bijojo, jog jis nori užimti seniūno pareigas. Šie kerštai tęsiasi apie 7-8 metus.
Apie Z. V. surašytą jo charakteristiką sužinojo Kelmės apylinkės teisme nagrinėjant jo civilinę bylą su V. V., kai teismo posėdyje ši charakteristika buvo pagarsinta. Šioje charakteristikoje surašyti visiškai neteisingi, jį šmeižiantys faktai. Visų pirma, jis niekada nėra telefonu grasinęs Z. V. užmušti. L. K., kuriam jis taip pat niekada negrasino, yra visai ne tos apylinkės gyventojas ir neturėjo jokio pagrindo skųstis Z. V.. Tarp jo ir A. K., kurį buvo priėmęs laikinai dirbti, buvo kilęs konfliktas dėl darbo, tačiau šio nemušė. Mano, kad A. K. pradėjo skųstis tik paskatintas Z. V.. Gydytojas J. yra Z. V. draugas, todėl šis galėjo A. K. pas jį pasiųsti specialiai. Seniūnijos darbuotojams jis skambindavo tik darbo metu ir darbo reikalais, niekada jiems negrasino. Degalinėje tarp jo ir operatorės tikrai buvo kilęs konfliktas, tačiau jis nieko blogo nepadarė, o pati operatorė jį iškeikė, dėl ko jis kreipėsi į teismą. Visi šie charakteristikoje nurodyti faktai yra neteisingi ir jį žeminantys. L. K. ir A. K. jis nekaltina, nes jiems vadovavo ir juos suvedžiojo / cituojama / Z. V..
Charakteristika buvo pagarsinta teismo posėdyje, dalyvaujant daug žmonių, apie ją sužinojo Užvenčio gyventojai. Jis daug metų dirbo vadovaujantį darbą, niekada nebuvo baustas, todėl paskleidus apie jį tokius tikrovės neatitinkančius duomenis buvo labai pažemintas – žmonės charakteristiką aptarinėja, susidarė apie jį blogą nuomonę. Dėl konfliktų su Z. V. pablogėjo jo sveikata, susirgo depresija, turi gerti vaistus. Dėl to patyrė žalą sveikatai, taip pat turi išlaidų perkant vaistus. Todėl reikalauja iš Z. V. neturtinės žalos atlyginimo. Šią žalą įvertina 1500 EUR, jos dydį pagrindžiančių argumentų nenurodė. Prašo Z. V. pripažinti kaltu, skirti jam bausmę ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Taip pat nukentėjusysis A. B. pareiškė 1500 EUR civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti / 40 l. /.
Baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos BK 154str. 1d. užtraukia veiksmai, kai asmuo paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Norint asmens veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį, būtina konstatuoti, kad jis : a) paskleidė informaciją apie kitą žmogų; b) ši informacija neatitinka tikrovės; ir c) tokia informacija žmogų gali paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą juo.
Charakteristika yra dokumentas, kuriame pateikiamas asmens, jo darbo ir visuomeninės veiklos vertinimas / žr. www.zodynas.lt, www.vlkk.lt. /. Todėl šio dokumento esmė yra nuomonės pateikimas ir jam keliami kitokie reikalavimai, nei pvz., pažymoms ar kitiems panašiems institucijų dokumentams, kuriuose tik nurodomi tam tikri faktai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes ir pan. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos BK 154str. svarbu atriboti informaciją / t.y. faktus ir duomenis / nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes / neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį / ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją / LAT nutartis Nr. 2K-171/2013, kt. /.
Nekyla ginčo, kad pagal Kelmės rajono PK pareigūno užklausimą Nr. 86-67-S-6971 tuometinis Užvenčio seniūnijos seniūnas Z. V. Kelmės rajono PK pateikė 2014-07-02 A. B. charakteristiką Nr. PŽ-208 / 3-4 l., originalas bylos Nr. 67-1-00408-14 39-40 l. /.
Nukentėjusiojo vertinimu, šioje charakteristikoje yra pateikta sekanti tikrovės neatitinkanti ir jį neigiamai charakterizuojanti informacija : 1. kad jis terorizavo Z. V., grasino šį užmušti; 2. kad grasino L. K. iš (duomenys neskelbtini) išvežti į mišką; 3. kad kumščiu trenkė A. K. iš (duomenys neskelbtini) ir išmušė dantis, po savaitės A. K. trenkė į galvą metaliniu strypu ir prakirto veidą; 4. kad jo telefoniniai skambučiai, terorizuojantys bei grasinantys seniūnijos darbuotojams, pasikartoja ir 2014m.; 5. kad jis savo įžūliais veiksmais kelia pavojų seniūnijos gyventojams bei įmonių darbuotojams, tai patvirtina ir Užvenčio degalinėje „Kvistija“ įvykdytas žiaurus elgesys prieš degalinės operatorę.
Dėl kiekvieno iš šių kaltinimų teismas pasisako atskirai.
Baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00135-10 surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad Z. V. 2010-04-29 kreipėsi į Kelmės rajono PK su pareiškimu nurodydamas, kad 2010-04-28d. 10.10val. jam paskambinęs A. B. grasino nužudyti; tai jis suprato kaip realią grėsmę savo gyvybei ir sveikatai, dėl ko prašė A. B. nubausti įstatymo nustatyta tvarka / 6 l. /. Analogiškai aplinkybes jis nurodė 2010-04-28 rašte / 7 l. /. 2010-06-30 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos BPK 212str. 2d. nesurinkus A. B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos BK 145str. 2d., patvirtinančių įrodymų / 38-40 l. /, tačiau pats skambinimo faktas buvo nustatytas / 30 l. /. Tokioje situacijoje / kai asmuo dėl charakteristikoje nurodomo fakto yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas ir šių išvadose nekonstatuota, kad tokio fakto nebuvo, o tik tai, kad jis neįrodytas / akivaizdu, kad šis asmuo negali būti vėliau traukiamas atsakomybėn už šmeižimą dėl to paties fakto nurodymo, nes tam yra specialiu įstatymu nustatyta tvarka / Lietuvos BK 235str. ir 236str. /. Be to, iš visų surinktų įrodymų matyti, kad Z. V. buvo ir yra įsitikinęs, jog A. B. telefonu jį grasino nužudyti, todėl jo veiksmuose nėra ir šio nusikaltimo sudėčiai reikalingos tiesioginės tyčios. Gali kilti klausimas, ar Z. V. kaip seniūnas pagrįstai ir teisėtai išduotoje charakteristikoje kaip seniūnas rėmėsi savo paties kaip asmens turima informacija, tačiau ši aplinkybė niekaip nesusijusi su kaltinimu pagal Lietuvos BK 154str. ir dėl jos teismas plačiau nepasisako.
Kaip minėta, kaltinimas Z. V. pareikštas, kad jis pateikė informaciją apie A. B. nurodydamas, jog šis grasino L. K. iš Toleikių kaimo, Užvenčio seniūnijos išvežti į mišką / 39 l. /. Tačiau iš charakteristikos teksto matyti, jog joje nurodoma, kad L. K. kreipėsi raštu į merą su prašymu, kad sutramdytų A. B., kuris grasina išvežti į mišką / 3 l. /. Akivaizdu, kad taip perfrazuojant tekstą / informaciją apie tai, kad asmuo kreipėsi dėl grasinimo pakeičiant tariamu seniūno teiginiu, jog šiam asmeniui buvo grasinama / sąmoningai arba ne siekiama perkelti įrodinėjimo naštą ir pakeisti patį įrodinėtina faktą / t.y., ne ar asmuo kreipėsi, o ar jam iš tiesų buvo grasinama /.
Iš L. K. 2010.11.15 pareiškimo / 22 l. / matyti, kad jis kreipėsi į Kelmės rajono merą nurodydamas, kad „A. B. ... grasino jį išvežti į mišką dėl to, kad atseit nepadarė darbo“, šis pareiškimas rajono savivaldybėje buvo gautas / 30 l. / ir persiųstas tirti Kelmės rajono PK / 31 l. /. Todėl teismas konstatuoja, kad šis charakteristikoje nurodoma / pažymėtina – o ne interpretuojamas kaltinime / informacija visiškai atitinka tikrovę ir plačiau jos neanalizuoja.
Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad A. K. kreipėsi į Kelmės rajono PK, kad A. B. jam kumščiu išmušė dantis. Po savaitės ... trenkė į galvą metaliniu strypu ir prakirto veidą. Sužalojimai užregistruoti ir išrašyta pažyma...“ / 3 l. /. Tačiau kaltinime informacija apie tai, kad A. K. kreipėsi vėl pakeista tariamu seniūno teiginiu, jog A. B. jį sumušė / 39 l. /.
Medžiagoje Nr. 40-67-1-AT-1 surinktais įrodymais nustatyta, kad A. K. dėl to, kad jį sumušė A. B., į Kelmės rajono PK kreipėsi su 2010-12-20 pareiškimu / 3 l. / ir tai patvirtino tos pačios dienos apklausoje / 4 l. /. Analogiškai jo sužalojimo aplinkybės nurodomos asmens sveikatos istorijos išraše / 60-61 l. /. Todėl dėl aptariant L. K. pareiškimą nurodomų motyvų teismas taip pat konstatuoja, kad ir ši informacija atitinka tikrovę. Pažymėtina, kad atskiros nurodomos aplinkybės / ar kreipėsi dėl to, kad sudavė kumščiu, ar mesdamas daiktą; ar dar vėliau sudavė su strypu ir pan. / charakteristikoje, skirtingai nei oficialioje pažymoje, neturi būti nurodomos visiškai tiksliai ir tai neturi įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui. Dėl nukentėjusiojo atstovės argumento / jog seniūnas charakteristikoje negali rašyti „pletkų“, o tik patikimai įrodytą informaciją / teismas pažymi, kad asmenų kreipimaisi į valstybės institucijas - merą ir policiją - jokiu būdu negali būti pripažįstami gandų lygio informacija, kuria akivaizdžiai nebūtų pagrindo remtis rašant charakteristiką.
Apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-471/2015 seniūnijos darbuotoja V. Z. apie 2014m. vykusį konfliktą parodė, kad pati yra susidūrusi, kad B. skambindavo, grasindavo, nes dirba su rizikos šeimomis / nurodomos bylos 64 l. /. Tai netiesiogiai patvirtino seniūnijos darbuotoja liudytoja B. K. / jog byloje aptariamas konfliktas nebuvo pirmas, A. B. visada piktas, jie visi blogi, rašo skundus, kad visas Užventis jų bijo ir t.t. – 62-63 l. /. Tokius duomenis teismas laiko pakankamais, kad informacija, jog A. B. telefoniniai skambučiai, terorizuojantys bei grasinantys seniūnijos darbuotojams, pasikartoja ir 2014m., nebūtų pripažįstama neatitinkančia tikrovės pagal Lietuvos BK 154str.
Baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00408-14 surinktais įrodymais nustatyta, kad V. V. 2014-05-30 kreipėsi į Kelmės rajono PK nurodydama, kad A. B. ją iškoneveikė, grasino susidoroti ir atleisti iš darbo / 3 l. /. Apklausta liudytoja ji nurodė, kad kilus konfliktui A. B. ją išvadino „k...“, traukdamas kolonėlės „pistoletą“ užsimojo jai suduoti, bet nesudavė ir pasakė, kad su ja dar susidoros / 11 l. /. 2014-07-30 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p., nepadarius nusikalstamos veikos / 42-45 l. /.
Nurodymas charakteristikoje, kad A. B. savo įžūliais veiksmais kelia pavojų seniūnijos gyventojams bei įmonių darbuotojams, ką / tekste – tai / patvirtina ir Užvenčio degalinėje „Kvistija“ įvykdytas žiaurus elgesys prieš degalinės operatorę, akivaizdžiai yra nuomonės išreiškimas / kaip ir į kaltinimą neįtrauktas manymas, jog jis turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės – 4 l. /. Atkreiptinas dėmesys, kad ši charakteristika pateikta dar iki sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo po to, kai A. B. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos BK 284str. 2d. / 22 l. /. Todėl tokioje situacijoje nuomonės apie asmenį grindimas turimais duomenimis, nors vėliau ir nepasitvirtinusiais, apie jo elgesį konflikto metu negali būti vertinamas kaip tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas Lietuvos BK 154str. prasme.
Remdamasis aukščiau aptartais įrodymais teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Z. V. 2014-07-02 A. B. charakteristikoje Nr. PŽ-208 kaltinime nurodomais teiginiais ir pareikšta nuomone nepateikė tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos BK 154str. 1d. Todėl dėl šios veikos jis išteisintinas vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p. / nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių / ir dėl kitų aplinkybių / ar seniūno pateikta charakteristika atitinka Vietos savivaldos įstatymo 32str. reikalavimus, ar joje nėra specialiai surinkti tik neigiamai A. B. charakterizuojantys duomenys, ar pateikiant charakteristiką policijos įstaigai informacija laikytina paskleista, ar ji galėjo pakenkti nukentėjusiajam ir t.t. / teismas nepasisako.
Išteisinant kaltinamąjį Z. V. nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo / 40 l. / paliekamas nenagrinėtas / Lietuvos BPK 115str. 3d. 2p. /; jo turėtos išlaidos kaip atstovės dalyvavusios advokatės paslaugoms apmokėti / 19, 20 l. / iš išteisintojo nepriteisiamos, o šio turėtos išlaidos kaip gynėjo dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti / 62, 63 l. / priteisiamos iš procesą pradėjusio nukentėjusiojo / Lietuvos BPK 105str. 6d. ir 106str. /.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Z. V. pagal Lietuvos BK 154str. 1d. išteisinti vadovaujantis Lietuvos BPK 3str. 1d. 1p., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo A. B. civilinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš A. B. Z. V. keturis šimtus penkiasdešimt eurų / 450 EUR / išlaidų advokato / gynėjo / paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.