Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo ŽŪB „Pienas LT“ skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/00225, suinteresuoti asmenys antstolė Sonata Vaicekauskienė, M. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas ŽŪB „Pienas LT“ (toliau – pareiškėja arba skolininkas) skundžia antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/00225 ir prašo panaikinti 2020 m. balandžio 16 d. Patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. S-11 159582, Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-114-3429, Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-114-3431, Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-114-3430 bei panaikinti neteisėtą ŽŪK „Pienas LT“ 7 535,92 Eur piniginių lėšų areštą.

Nurodo, kad pareiškėjas vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/00225 yra skolininkas. Kadangi išieškotojas M. S. (toliau – išieškotojas) yra skolingas tam tikras sumas pareiškėjui, pareiškėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130–6.140 straipsnių nuostatomis įvykdė tarpusavio skolų užskaitymą ir šį įskaitymą su pagrindžiančiais įrodymais pateikė antstolei kaip įrodymą, kad pareiškėjas prievolę išieškotojui pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1886-945/2018 įvykdė pilnai dar iki raginimo išsiuntimo dienos, t. y. iš viso laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas M. S. sumokėjo 44 849,49 Eur, tačiau antstolė vis tiek pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus. Mano, kad antstolės priverstiniai vykdymo veiksmai neteisėti, nes ji neturėjo teisės jų pradėti, todėl atitinkamai laikytini neteisėtais ir antstolės 2020 m. balandžio 16 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. S-20-114-3431 bei Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-114-3430. Be to, jokio antstolės patvarkymo dėl lėšų arešto pareiškėjas nebuvo gavęs. Tik 2020 m. balandžio 16 d. 18:10 val., t. y. po nurodyto lėšų arešto, antstolės padėjėja L. S. el. paštu atsiuntė pareiškėjui 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymą dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. S-11159582, Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-114-3429, Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-20-114-3431 bei Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-114-3430. Pareiškėjo nuomone, procesiniai veiksmai – lėšų areštas – galimai pradėti nesant antstolio patvarkymo.

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2020 m. gegužės 6. d. patvarkymu Nr. S-11160064 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla Nr. 0114/20/00225 perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Patvarkyme nurodė, kad antstolės kontorai išieškotojas M. S. pateikė vykdymui Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1886-945/2018 pagal kurį iš skolininko ŽŪK „Pienas LT“ išieškotojo naudai išieškotina 44 306,01 Eur suma. Išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pilnai neįvykdytas ir prašo išieškoti 22 984,68 Eur, kurių skolininkas nesumokėjęs. 2020 m. kovo 4 d. patvarkymu išieškotojo pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti ir tą pačią dieną skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą gera valia per 10 dienų nuo raginimo įteikimo bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas, kurie skolininkui įteikti 2020 m. kovo 10 d. Skolininko atstovas advokatas A. G. el. laišku antstolei Sonatai Vaicekauskienei pateikė dokumentus, kurie, jo nuomone, turėjo patvirtinti, kad skolininkas su išieškotoju atsiskaitė. Susipažinus su pateiktais dokumentais buvo nustatyta, kad nesumokėtos skolos likutis 6 664,57 Eur bei priklausančios mokėti 6 proc. palūkanų, todėl 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu antstolė patvarkė areštuoti skolininko pinigines lėšas, sumoje 7 534,49 Eur priklausančias skolininkui.

Skolininkas nesutikdamas su antstolės padėjėjos 2020 m. balandžio 16 d. Patvarkymu dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. S-l 1159582 pateikė skundą, kuriame teigiama, kad su išieškotoju yra pilnai atsiskaitęs ir savo teiginius apie pilną atsiskaitymą su išieškotoju grindžia tuo, kad 2019 m. balandžio 30 d. ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo M. S. 16 000 Eur (2019 m. balandžio 30 d. Mokėjimo nurodymas Nr. SEPA012357), 2019 m. gegužės 15 d. ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 2 823,53 Eur gyventojų pajamų mokestį už M. S. (2019 m. gegužės 15 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 05151051), 2019 m. liepos 23 d. ŽŪK „Pienas LT“ įskaitė 2 300 Eur permoką už pieną, 2019 m. liepos 23 d. ŽŪK „Pienas LT“ paskaičiavo ir įskaitė 1 306,52 Eur kooperacijos priedo permoką už 2017 m. liepos 20 d.– 2018 m. balandžio 30 d. laikotarpį (2019 m. liepos 23 d. Debetinės PVM sąskaita faktūra Nr. DK00006), 2019 m. liepos 23 d. ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo M. S. 22 099,33 Eur (2019 m. liepos 23 d. Mokėjimo nurodymas Nr. SEPA014119), 2019 m. rugpjūčio 8 d. ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo M. S. 320,11 Eur palūkanų (2019 m. rugpjūčio 7 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 08071623).

Iš pagal vykdomąjį dokumentą mokėtinos sumos, ŽŪK „Pienas LT“ išskaitė M. S. ŽŪK „Pienas LT“ grąžintiną 2 300 Eur permoką, 1 306,52 Eur kooperatyvo priedo permoką ir už M. S. sumokėtą 2 823,53 Eur gyventojų pajamų mokestį, ir apie atliktus įskaitymus M. S. pranešė 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Vykdomojoje byloje skolininkas yra pateikęs 2019 m. liepos 23 d. Mokėjimo nurodymą Nr. SEPA014119, kuriuo sumokėta išieškotojui 22 099,33 Eur, 2019 m. rugpjūčio 7 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 08071623, kuriuo sumokėta išieškotojui 320,11 Eur palūkanų, Debetinę 2019 m. liepos 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DK00006 1 306,52 Eur sumai. Šiuos veiksmus skolininkas atliko po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-411-781/2019 priėmimo, tačiau 2019 m. balandžio 30 d. Mokėjimo nurodymas Nr. SEPA012357, kuriuo ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo M. S. 16 000 Eur atliktas iki Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-411-781/2019 priėmimo, todėl nėra aiškus ryšys tarp šio mokėjimo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu priteistos sumos, nėra aišku kodėl šio mokėjimo pavedimo ŽŪK „Pienas LT“ nepateikė teismui bei ši suma priimant Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 4 d. sprendimą nebuvo įvertinta. Antstolė atkreipė dėmesį, kad 2019 m. balandžio 30 d. Mokėjimo nurodymas Nr. SEPA012357 mokėjimo paskirtyje, tiek ir 2019 m. liepos 23 d. Mokėjimo nurodymo Nr. SEPA014119, kuriuo sumokėta M. S. 22.099,33 Eur, paskirtyje nurodoma „Galutinis atsiskaitymas už buvimą kooperatyvo nariu / dėl buvimo nariu užbaigimo“. 2019 m. rugpjūčio 7 d. Mokėjimo nurodyme Nr. 05151051, kuriuo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėta 16 336,57 Eur suma, nėra išskirta kuo ši suma ar jos dalis susijusi su M. S., todėl neaiškus jos ryšys su skolos išieškojimu vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/00225. Be to, skolininkas taip pat nepateikė ne tik pranešimų siųstų apie atliktus įskaitymus M. S., bet ir pirminių apskaitos dokumentų apie M. S. skolas ŽŪK „Pienas LT“, dokumento, kuriuo remiantis buvo sumokėtas už M. S. 2 823,53 Eur gyventojų pajamų mokestis, ir kaip šios sumos susijusios su atsiskaitymu pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. e2-l 886-945/2018. Paprašius skolininką pateikti papildomus įrodymus apie skolos padengimo faktą, skolininko atstovas el. laišku pateikė papildomai 2019 m. vasario 25 d. Skolų suderinimo aktą Nr. T000511-l9.02.25 pasirašytą tik skolininko, deklaracijos apie nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas išmokas išrašą apie M. S. išmokėtus 22 521,06 Eur bei mokėtiną gyventojų pajamų mokestį 3 378,16 Eur, 2019 m. liepos 31 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 07311624, kuriuo pervesta 554,63 Eur suma, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, nuoroda gavėjui 1411. Skolininko atstovo papildomai pateikti dokumentai nepašalino abejonės, kad skolininkas pilnai atsiskaitęs su išieškotoju pagal Kauno apygardos teismo 2019-07-24 išduotą vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. e2-l 886-945/2018. Juolab, kad ir išieškotojas nepripažįsta pilno atsiskaitymo fakto. Esant nurodytoms aplinkybėms, skolininko skundą antstolė laikė nepagrįstu, todėl netenkino bei perdavė nagrinėti teismui.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, viešai paskelbtu pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teisingumas gali būti įvykdytas tik kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Iš byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/00225 esančių duomenų nustatyta, kad antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1886-945/2018 dėl 44 306,01 Eur pajaus, 6 procentų procesinių palūkanų, 778 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko ŽŪK „Pienas LT“ išieškotojo M. S. naudai (vykd. b. Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 2-3). Išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, pilnai neįvykdytas ir prašo išieškoti 22 984,68 Eur, kurių skolininkas nesumokėjęs (vykd. b. Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 4). 2020 m. kovo 4 d. patvarkymu išieškotojo pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (vykd. b. Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 5-6). Tą pačią dieną skolininkui ŽŪK „Pienas LT“ išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą gera valia per 10 dienų nuo raginimo įteikimo bei vykdymo išlaidų paskaičiavimas (vykd. b. Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 7-10). Skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą gera valia buvo įteiktas 2020 m. kovo 10 d. (vykd. b. Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 11). Skolininkas, atstovaujamas atstovo advokato A. G., el. laišku informavo antstolę, kad skolininkas su išieškotoju yra pilnai atsiskaitęs ir pateikė antstolei Sonatai Vaicekauskienei dokumentus, kurie, skolininko nuomone, patvirtina pilną atsiskaitymo su išieškotoju faktą (vykd. b. Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 12-18). Antstolė Sonata Vaicekauskienė susipažinusi su pateiktais dokumentais nustatė, kad nesumokėtos skolos likutis 6 664,57 Eur bei priklausančios mokėti 6 proc. palūkanos, todėl 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymu patvarkė areštuoti skolininko pinigines lėšas, sumoje 7 534,49 Eur priklausančias skolininkui (vykd. b. Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 19). Vykdant minėtą patvarkymą tą pačią dieną priimtas Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-114-3429, kuris antstolės el. parašu pasirašytas 2020 m. balandžio 16 d. 11:48:17 (vykd. b. Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 22-23). Skolininkas nesutikdamas su antstolės padėjėjos 2020 m. balandžio 16 d. Patvarkymu dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. S-l 1159582 pateikė skundą, kuriame teigiama, kad su išieškotoju yra pilnai atsiskaitęs ir ir savo teiginius apie pilną atsiskaitymą su išieškotoju grindžia tuo, kad 2019 m. balandžio 30 d. ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo M. S. 16 000 Eur (2019 m. balandžio 30 d. Mokėjimo nurodymas Nr. SEPA012357), 2019 m. gegužės 15 d. ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 2 823,53 Eur gyventojų pajamų mokestį už M. S. (2019 m. gegužės 15 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 05151051), 2019 m. liepos 23 d. ŽŪK „Pienas LT“ įskaitė 2 300 Eur permoką už pieną, 2019 m. liepos 23 d. ŽŪK „Pienas LT“ paskaičiavo ir įskaitė 1 306,52 Eur kooperacijos priedo permoką už 2017 m. liepos 20 d.– 2018 m. balandžio 30 d. laikotarpį (2019 m. liepos 23 d. Debetinės PVM sąskaita faktūra Nr. DK00006), 2019 m. liepos 23 d. ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo M. S. 22 099,33 Eur (2019 m. liepos 23 d. Mokėjimo nurodymas Nr. SEPA014119), 2019 m. rugpjūčio 8 d. ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo M. S. 320,11 Eur palūkanų (2019 m. rugpjūčio 7 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 08071623).

Iš pirmiau išvardintų dokumentų matyti, kad iš pagal vykdomąjį dokumentą mokėtinos sumos, ŽŪK „Pienas LT“ išskaitė M. S. ŽŪK „Pienas LT“ grąžintiną 2 300 Eur permoką, 1 306,52 Eur kooperatyvo priedo permoką ir už M. S. sumokėtą 2 823,53 Eur gyventojų pajamų mokestį.

Vykdomojoje byloje duomenų apie išieškotojo M. S. turėtus ar turimus įsiskolinimus išieškotojui ŽŪK „Pienas LT“, nėra.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčas iš esmės byloje kilo dėl prievolės pabaigos įskaitymu pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas vykdymo procese, kadangi dėl tiesiogiai išieškotojui sumokėtų sumų gavimo ginčo nėra – išieškotojas pripažįsta, jog dalis pinigų pagal vykdomąjį dokumentą yra sumokėta, tačiau galutinai skolininkas nėra atsiskaitęs, įskaitymų jis nepripažįsta.

Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

Teismas pažymi, kad įskaitymą vykdymo procese reglamentuoja speciali norma, t. y. CPK 687 straipsnis, kurioje nurodyta, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą, ir jis galimas tik dėl neginčijamos reikalavimo teisės. Todėl teismo vertinimu pagal pirmiau nurodytą nuostatą, įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą. Be to, įskaitymas vykdymo procese galėtų būti atliktas ir kai išieškotojas sutinka su įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotojas nagrinėjamu atveju nedavė. Kitoks įskaitymo instituto vykdymo procesas aiškinimas sisteminiu CPK normų vertinimo aspektu būtų neteisingas ir suteiktų vienam iš vykdymo proceso dalyvių (šiuo atveju skolininkui) prioritetinę padėtį, o tai prieštarautų loginiam CPK institutų vertinimui: vykdymo proceso paskirtis tenkinti teisėtus išieškotojų reikalavimus, susiformavusius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kitų institucijų įgalintų priimti vykdytinus sprendimus, pagrindu, t. y. rezultato, pasiekto išsprendus ginčą ar kilusio iš įstatymo, sutarties ar administracinio akto, realizavimo stadija. Todėl įskaitymas vykdymo procese negalimas, kol egzistuoja ginčo dėl priešpriešinio reikalavimo teisės į išieškotoją galimybė.

Pažymėtina, kad CPK 687 straipsniu įstatymų leidėjas siekė ne išplėsti CK 6.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudžiamų įskaityti reikalavimų sąrašą, o padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį vykdymo procesą, kad antstoliui, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, nereikėtų atlikinėti įprastinių ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių vykdomųjų veiksmų atskirai išieškant priešpriešines pinigų sumas pagal skolininko ir išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus. Tai reiškia, kad CPK 687 straipsnis laikytinas reglamentuojančiu išimtinai tik antstolio veiklą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.

Todėl atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė tarpusavio skolas užskaityti galėtų tik tuo atveju, jeigu skolininkas turėtų vykdomąjį raštą arba išieškotojas sutiktų su skolininko atliktu įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotojas nedavė, o klausimą dėl įskaitymo vykdymo procese reglamentuoja būtent CPK, o ne CK nuostatos, todėl pagal proceso normas vykdymo metu teisė įskaityti priešpriešinius reikalavimus numatyta tik antstoliui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas vertina, kad nesant pateiktų skolininko vykdomųjų raštų pagal kuriuos antstolė galėtų vykdymo metu įskaityti priešpriešinius reikalavimus, pagal skolininko pateiktą skolininko tarpusavio skolų įskaitymą pagal CK 6.130 – 6.140 straipsnių nuostatas, antstolė pagrįstai atsisakė laikyti pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus kaip rašytinį įrodymą dėl prievolės pabaigos ir toliau tęsė priverstinius išieškojimo veiksmus, prieš tai atlikusi vykdymo veiksmus kaip tai numato CPK normos reglamentuojančios vykdymo procesą.

Taip pat teismas visiškai sutinka su antstolės argumentais, kad skolininko į vykdomąją bylą pateikti įrodymai nepašalino abejonės, kad skolininkas pilnai atsiskaitęs su išieškotoju pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. e2-l 886-945/2018. Apeliacinis teismas sprendimą dėl šalių ginčo civilinėje byloje Nr. e2A-411-781/2019 priėmė 2019 m. liepos 4 d. Vykdomojoje byloje skolininkės pateiktas 2019 m. balandžio 30 d. Mokėjimo nurodymas Nr. SEPA012357, kuriuo ŽŪK „Pienas LT“ sumokėjo M. S. 16 000 Eur atliktas iki minėto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, todėl sutiktina su antstole, jog nėra aiškus ryšys tarp šio mokėjimo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu priteistos sumos, nėra aišku, kodėl šio mokėjimo pavedimo ŽŪK „Pienas LT“ nepateikė teismui bei ši suma priimant Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 4 d. sprendimą nebuvo įvertinta. Tas pats pasakytina ir apie 2019 m. rugpjūčio 7 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 05151051, kuriuo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėta 16 336,57 Eur suma. Šiuo atveju nėra išskirta, kuo ši suma ar jos dalis susijusi su M. S., todėl taip pat neaiškus jos ryšys su skolos išieškojimu vykdomojoje byloje Nr. 0114/20/00225. Taip pat neaiškus ir kitų skolininko pateiktų valstybei sumokėtų sumų ryšys su atsiskaitymu pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą civ. byloje Nr. e2-l 886-945/2018, nes kaip jau minėta, vykdomojoje byloje nėra jokių vykdytinų dokumentų, kurie patvirtintų išieškotojo įsiskolinimą skolininkui, be to, kaip teismas jau pirmiau konstatavo, pagal proceso normas vykdymo metu teisė įskaityti priešpriešinius reikalavimus numatyta tik antstoliui. Tai reiškia, jog skolininkas, turėdamas galiojantį vykdytiną reikalavimą į išieškotoją, turėjo vykdomąjį dokumentą pateikti antstoliui ir prašyti, jog būtų atliktas įskaitymas pagal CPK normas, o vykdomojo dokumento neturint, sumokėti išieškotojui visas priklausančias sumas pagal Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėjė byloje Nr. e2-l 886-945/2018 ir pateikti antstoliui tai patvirtinančius dokumentus. Skolininkui manant, kad išieškotojas jam yra skolingas tam tikras sumas, o išieškotojui savo piniginės prievolės skolininkui nepripažįstant, kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą dėl šių sumų priteisimo.

Skolininkas skunde taip pat nurodė, kad procesiniai veiksmai – lėšų areštas – galimai pradėti nesant antstolio patvarkymo. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. balandžio 16 d. patvarkymas areštuoti skolininko pinigines lėšas, sumoje 7 534,49 Eur priklausančias skolininkui, yra vykdomojoje byloje (vykd. bylos Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 19). Vykdant minėtą patvarkymą tą pačią dieną buvo priimtas ir Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-114-3429, kuris antstolės el. parašu pasirašytas 2020 m. balandžio 16 d. 11:48:17 (vykd. b. Nr. 0114/20/00225 kopijos b. l. 22-23). Taip pat tą pačią dieną, t. y. 2020 m. balandžio 16 d., procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkui el. paštu ir jis juos gavo. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats skolininkas. Skolininkas nepateikė objektyvių duomenų, kad patvarkymo dėl arešto priimant nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje nebuvo, kad jis priimtas vėliau, todėl vertintina, kad tai yra tik skolininko nuomonė, jo gynybinė pozicija. Nesant objektyviai pagrįstų duomenų teismas neturi pagrindo abejoti pateiktos vykdomosios bylos medžiaga, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog įstatyme nenumatytas reikalavimas prieš priimant nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas informuoti skolininką apie priimtą patvarkymą dėl arešto. Įstatyme yra numatyti priimtų procesinių dokumentų išsiuntimo terminai, o vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolė skolininkui priimtus procesinius dokumentus išsiuntė itin operatyviai, t. y. tą pačią dieną.

Taigi, iš to kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje antstolė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priimdama skundžiamus patvarkymus laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų bei veikė teisėtai pagal įstatymų jai priskirtą kompetenciją jos neviršydama, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė pareiškėjo teises, teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ŽŪK „Pienas LT“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 5 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, 2020-00970). Todėl šios išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo ŽŪK „Pienas LT“ skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai vykdomosios bylos Nr. 0114/20/00225 kopiją grąžinti antstolei Sonatai Vaicekauskienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.