Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

V. V. L., a/k (duomenys neskelbtini), gim. 1935-05-10 Širvintu raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, gyv. Bilotu k., Musninku sen., Širvintu raj., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 253 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamasis V. V. L. 2011 m. sausio 21 d., laikotarpyje nuo 16 iki 19 val., asmeninio konflikto metu su savo šeimos nariu – sugyventine J. K., savo namuose, esanciuose Bilotu k., Musninku sen., Širvintu r., tycia kirvio pentimi sudave ne mažiau kaip 3 smugius i nugara, ne mažiau kaip 5 smugius i dešine ranka, ne mažiau kaip 8 smugius i kaire ranka, ne mažiau kaip 9 smugius i kojas, padarydamas nukentejusiajai šiose kuno vietose kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat sudave kirviu ne mažiau kaip 4 smugius i galva, padarydamas kirstine galvos žaizda dešiniojo momenkaulio projekcijoje su momenkaulio išorines plokšteles linijiniu lužiu, kirvio penties kraštais padare du trikampio pavidalo odos nubrozdinimus su aplinkinemis kraujosruvomis plaukuotosios galvos kaireje puseje, kirvio kraštu padare viena muštine žaizda viršugalvyje – del ko buvo sužalotos galvos smegenys, padarant difuzini aksonini galvos smegenu pažeidima. Sužalojimai visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, del kurio, vykstant galvos smegenu pabrinkimui, ivyko nukentejusiosios mirtis. Tokiu budu V.V. L. tycia nužude savo sugyventine J. K..

Be to, jis laikotarpyje nuo 1972 m. žiemos iki 1982 m. pavasario, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Juodoniu k., Musninku sen., Širvintu r., iš nenustatyto asmens neteisetai, neturedamas tam leidimo, igijo šaunamaji ginkla ir šaudmenis – tinkama šaudyti fabrikines gamybos 12 kalibro lygiavamzdi medžioklini šautuva Iž-54 Nr.A 5847 ir 12 vnt. 12 kalibro medžiokliniu šoviniu ir, neteisetai, neturedamas leidimo, laike ši šautuva ir šaudmenis (iš kuriu 9 vnt. šoviniu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iššove) savo sodybos, esancios Juodoniu k., Musninku sen., Širvintu r., malkineje, iki 1982 m. pavasario, kai šautuva ir likusius 3 vnt. 12 kalibro medžiokliniu šoviniu gabeno perveždamas i kita nama, esanti Bilotu k., Musninku sen., Širvintu r., ir toliau tesdamas savo nusikalstamus veiksmus, neteisetai laike šautuva ir šaudmenis šio namo palepeje iki tol, kol 2 vnt. šovinius 2011 m. sausio menesi, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta diena, iššove, 1 šovini sugadino, o šautuva 2011 m. sausio 28 d. 11.30 val. surado ir paeme policijos pareigunai kratos metu.

Kaltinamasis V. V. L. pagal pateikta jam kaltinima kaltu prisipažino ir parode, kad su J. K. apie 10 metu gyveno savo namuose, esanciuose Bilotu k., Musninku sen., Širvintu r. Vede bendra uki, augino gyvulius. J. K. dažnai gere alkoholinius gerimus, todel tarp ju budavo nesutarimu. 2011 m. sausio 20 d. jie kartu išgere degtines. Ryte jis taip pat išgere degtines ir su J. K. pykosi del buitiniu dalyku. Taip besipykstant, jis nutare eiti pašerti gyvulius. Jam iš paskos ejo J. K.. Kai jie buvo kambario virtuves tarpduryje, Janina koja ispyre viena ar du kartus i jo skaudancia kaire koja ir ji pastume. Jis buvo labai piktas del jam sukelto kojos skausmo, todel paeme pirma po ranka pasitaikiusi daikta, kas tai buvo – ar tai lazdute, ar kažkoks kirvis, jis nežino. Rankoje laikomu daiktu (ar tai kirviu, ar lazda) jis sudave J. K. keleta smugiu. Taciau i kurias kuno vietas sudave ir kiek smugiu, jis nežino. Jis norejo Janina primušti, taciau jos nužudyti nenorejo. Tada jis išejo i tvarta. Grižes, pasodino ja ant lovos, plove kruvinas grindis. Po to, paskambino i greitaja medicinos pagalba. Felcere, apžiurejusi Janina, pasake, kad ji yra negyva. Del šautuvo gali pasakyti tai, kad gal 1972 m. vienas pažistamas, kuris dabar jau yra mires, atidave jam medžioklini šautuva 12 kalibro ir šiam šautuvui tinkamus 12 kalibro šovinius (12 vienetu). Šautuva ir šovinius jis laike savo sodyboje Juodoniu kaime. Šovinius veliau jis sunaikino. 1982 metais jis persikraustydamas i sodyba Bilotu k., Musninku sen., Širvintu r., šautuva perveže i šia sodyba. Šautuva laike savo namo palepeje, leidimo ginklui jis niekada neturejo. 2011 metu sausio 28 d. nuo 11 val. kratos metu šautuva atidave policijos pareigunams.

Nukentejusioji G. A. parode, kad yra žuvusiosios J. K. dukra. Iš motinos buvo atimtos motinystes teises ir ji išaugo internate, taciau ji palaike santykius su motina. Ji yra buvusi pas ja V.V. L. name, taciau jos motina ir V.V. L. nuolat pykdavosi ir bardavosi, todel ji stengdavosi ten neužsibuti. Apie motinos nužudymo aplinkybes žino iš baudžiamosios bylos. Motina buvo palaidota valstybes lešomis, todel ji kaltinamajam V.V. L. civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas J. S. parode, kad V.V. L. yra jo dede, jis dažnokai atvažiuodavo pas ji padeti ukyje. J. K. pas V.V. L. gyveno apie 9 metus. Paskutiniu metu jie nesutare, pykosi. Kad V.V. L. turejo šautuva, jis nežinojo. Šautuva pirma karta pamate, kai policijos pareigunai kratos metu ji surado namo palepeje.

Liudytojas A. L. parode, kad 2011-01-21 apie 18.40 val. jam paskambino pusbrolis V.V. L. ir pasake, kad jo sugyventine Janina yra negyva bei klause, ka daryti. Jis liepe jam skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Liudytojas A. G., policijos pareigunas, parode, kad 2011-01-28 buvo gauta informacija, kad Vytautas V. L. turi nelegaliai laikoma šaunamaji ginkla. Tikslu surasti neteisetai laikoma šaunamaji ginkla ir šaudmenis, ta pacia diena, kartu su Širvintu raj. PK KPS vyr. tyreju S. D. atliko neatideliotina krata V. V. L. gyvenamojoje vietoje – name ir pagalbinese patalpose, esanciose Bilotu k., Musninku sen., Širvintu r. Kratos metu namo palepeje po atkeliama medine grindu lenta buvo rastas ir paimtas suvyniotas i polietilenini maiša dvivamzdis lygiavamzdis šautuvas 12 kalibro.

Liudytojas A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parode, kad V.V. L. ir J. K. buvo jo kaimynai. Paskutiniu metu jie dažnai vartojo alkoholinius gerimus ir išgertuviu metu, beveik visada tarp ju kildavo konfliktai. Jis yra anksciau mates, kaip jie kieme mušesi. Iš kaimo gyventoju yra girdejes, kad V.V. L. turi šautuva (2 t., b.l. 75-76).

Iš Valstybines teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011-01-25 specialisto išvados Nr. M 137/11 ( 01 ) matyti, kad J. K. mirtis ivyko nuo galvos sumušimo, tai rodo kirstine galvos žaizda dešiniojo momenkaulio projekcijoje su momenkaulio išorines plokšteles linijiniu lužiu, muštine žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai su aplinkinemis kraujosruvomis kairiame smilkinyje, kairiojo momenkaulio projekcijoje, difuzinis galvos smegenu aksonu sužalojimas (gausios taškines kraujosruvos galvos smegenyse, pailgosiose galvos smegenyse, skaidriojoje pertvaroje, hipokampe, visoje didžiojoje smegenu jungtyje). Tai komplikavosi galvos smegenu pabrinkimu. J. K. mirtis galejo ivykti 4-8 valandu laikotarpyje iki jos lavono apžiuros ivykio vietoje (2011-01-21 24.00 val.). Ivertinus J. K. lavono tyrimo metu rastus patologinius pakitimus ir papildomu tyrimu duomenis, nustatomi mechaninio poveikio sužalojimai: galvos sumušimas, pasireiškes kirstine galvos žaizda dešiniojo momenkaulio projekcijoje su momenkaulio išorines plokšteles linijiniu lužiu, muštine žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimais su aplinkinemis kraujosruvomis kairiame smilkinyje, kairiojo momenkaulio projekcijoje, difuziniu galvos smegenu aksonu sužalojimu, kuri rodo gausios taškines kraujosruvos galvos smegenyse: pailgosiose smegenyse, skaidriojoje pertvaroje, visoje didžiojoje smegenu jungtyje. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, kietais bukais ribotais daiktais, iš kuriu: kirstine galvos žaizda dešiniojo momenkaulio projekcijoje galejo buti padaryta bukais kirvio ašmenimis, du trikampio pavidalo odos nubrozdinimai su aplinkinemis kraujosruvomis plaukuotosios galvos kaireje puseje – kirvio penties kraštais, viena muštine žaizda viršugalvyje galejo buti padaryta kuriuo nors kirvio kraštu. Tai rodo sužalojimu morfologiniai ypatumai. Šie sužalojimai padaryti keletos valandu laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimu makroskopiniai ir mikroskopiniai morfologiniai ypatumai. Padarant šias žaizdas ir nubrozdinimus buvo žalojamos smegenys – tai rodo gausios taškines kraujosruvos gyvybiškai svarbiose smegenu anatominese srityse: pailgosiose smegenyse, skaidriojoje pertvaroje, visoje didžiojoje smegenu jungtyje. Šios kraujosruvos rodo difuzini aksonini galvos smegenu pažeidima, del kurio, vykstant galvos smegenu pabrinkimui, ivyko nukentejusiosios mirtis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu komentarais „... Tais atvejais kai daugybiniai sužalojimai vienas kita sunkina, vertinama sužalojimu visuma....“ šie sužalojimai vertinami visumoje – sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis 6.6.15 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykliu punktu, nes del nustatytu sužalojimu „... sukelta kita pavojinga busena...“ , kuri šiuo atveju baigesi mirtimi. Kraujosruvos ir odos nubrozdinimai rankose, nugaroje, kojose padarytos kietu buku daiktu poveikyje, ne mažiau kaip 25-iais trauminiais poveikiais, kuriu kiekis, lokalizacija ir pobudis leidžia daryti prielaida, kad jie galejo buti padaryti sudavus smugius kitam asmeniui ar asmenims. Sužalojimai rankose galejo buti padaryti ginantis nuo smugiu. Šie sužalojimai padaryti keletos valandu laikotarpyje iki mirties. Atskirai vertinant kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, jie atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma. Histologinio tyrimo metu plauciuose rasti smulkus riebaliniai embolai plauciu kapiliaruose užimantys apie 25 proc. regejimo lauku. Šie embolai rodo, kad šie sužalojimai sukele kraujo homeostazes sutrikima, traumine riebaline embolija, - tai trikde kraujotaka. Kadangi nukentejusiosios galvos smegenu kraujagyslese nenustatyta riebalines embolijos požymiu, galima daryti išvada, kad šie sužalojimai neturejo itakos nukentejusiosios samonei ir tiesiogines itakos jos mirciai. J. K. lavono kraujyje rasta 2,15 ‰, šlapime- 2,93 ‰, smegenu skystyje-l,36 ‰ etilo alkoholio, - tai atitinka vidutini girtumo laipsni. Nukentejusiosios lavono tyrimo metu rasti sužalojimai rankose galejo buti padaryti ir jai ginantis nuo smugiu. Tiketina, kad po galvos sumušimo nukentejusioji galejo prarasti samone, kuriam tai laikui. Tai rodo jos lavono tyrimo metu nustatyti galvos smegenu sužalojimai. Tiketina, kad nukentejusiosios lavono tyrimo metu rasti sužalojimai galvoje padaryti esant užpuolikui ir nukentejusiajai priešpriešiais, nugaroje rasti sužalojimai galejo buti padaryti nukentejusiajai nugara atsukus i užpuolika. Tai leidžia teigti sužalojimu lokalizacija ir pobudis. Nukentejusiosios lavono tyrimo metu rasti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 29 trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 54-63).

Iš Valstybines teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos 2011-02-07 specialisto išvados Nr. S 39/11 (01) matyti, kad nuoplovoje nuo V.V. L. delnu rasti žmogaus kraujo pedsakai. Atlikus DNR tyrima, gauti dvieju asmenu DNR profiliai, iš kuriu vienas priklauso V.V. L. su 99,9999999999% tikimybe, o kitas – dalinis DNR profilis priklauso J. K. su 99,99999% tikimybe. Ant kirvio rasti žmogaus kraujo pedsakai. Atlikus DNR tyrima, DNR profilio tinkamo identifikavimui negauta. Atlikus DNR tyrima ant kirvio koto DNR profilio tinkamo identifikavimui negauta (1 t., b.l. 75-76).

Iš daiktu apžiuros protokolo matyti, kad buvo apžiuretas kirvis, kuris yra 2,6x9,5x14,5 cm dydžio, šviesiai rudos spalvos, mediniu kotu 12,5 cm apimties ir 34 cm ilgio. Kirvio ašmenys aštriai užgalasti (1 t., b.l. 77-78).

Iš 2011-01-28 kratos protokolo matyti, kad V.V. L. gyvenamojo namo, esancio Bilotu k., Musninku sen., Širvintu r., palepeje rastas ir paimtas lygiavamzdis šautuvas. Ant šautuvo lovelio yra Nr. B7590, ant buožes Nr.A 5847, ant vamzdžio Nr. A5847 (1 t., b.l. 89-91).

Iš 2011-03-09 specialisto išvados Nr.11-291 (11) matyti, kad pateiktas tirti šautuvas yra fabrikines gamybos 12 kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas Iž-54 Nr. A 5847, skirtas šaudyti 12 kalibro medžiokliniais šoviniais. Pateiktas tirti šautuvas yra šaunamasis ginklas ir priskiriamas prie C kategorijos ginklu. Iš pateikto tirti medžioklinio šautuvo buvo šauta. Pateiktas tirti medžioklinis šautuvas yra tinkamas šaudyti (1 t., b.l. 98-100).

Civilineje apyvartoje esanciu ginklu registro pateiktoje pažymoje rašoma, kad registre nera duomenu apie asmeni, kurio kodas (duomenys neskelbtini) (Vytautas V. L.) (1 t., b.l. 103-104).

Iš daiktu apžiuros protokolo matyti, kad ant V.V. L. batu yra demes, panašios i krauja. J. K. viršutiniai drabužiai permirke krauju, ant batu yra demes, panašios i krauja (1 t., b.l. 107-113).

Vertindamas esancius byloje irodymus, teismas daro šias išvadas:

Kaltinamasis V.V. L. teisme kaltu pilnai prisipažino, neneige nustatytu faktiniu aplinkybiu. Nekelia abejoniu tai, kad tarp kaltinamojo V.V. L. ir nukentejusiosios J. K. kilo buitinis konfliktas, kuri išprovokavo pati J. K., sudavusi V.V. L. smugius i koja, kas sukele jam fizini skausma ir pykti. Apie tai parode kaltinamasis V.V. L., tiesioginiu ivykio liudytoju nera, kaltinamojo parodymai šioje dalyje nepaneigti, todel teismas neturi pagrindo ju atmesti. Supykes ant nukentejusiosios J. K., V.V. L. sumuše ja, sudave smugius tame tarpe ir kirviu i pavojinga gyvybei vieta – galva, padare jai kuno sužalojimus, del kuriu veliau J. K. mire. Tarp jo veiksmu ir ivykusiu pasekmiu yra tiesioginis priežastinis ryšys. Suduodamas smugius kirviu, V.V. L. negalejo nesuprasti, kad jis savo veika kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe kitam žmogui, ir, nors ir nenorejo atimti gyvybes, samoningai leido tokiems padariniams – mirciai –atsirasti, buvo abejingas galimam gyvybes atemimui, tokiu budu, jis veike netiesiogine tycia. 2011-01-21 ivykdytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto 2008 m. birželio 12 d. istatymo Nr. X-1597, isigaliojusio 2008 m. birželio 27 d., redakcija. Pagal šios redakcijos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkta atsako tas, kas nužude savo artima giminaiti ar šeimos nari. Pagal BK 248 straipsnio 1 dali artimieji giminaiciai yra tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaiciai. Pagal šio straipsnio 2 dali nusikaltima padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tevai (iteviai), vaikai (ivaikiai), broliai, seserys ir ju sutuoktiniai, taip pat nusikaltima padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltima padares asmuo bendrai gyvena neiregistraves santuokos (partneryste), sutuoktinio tevai.

Pagal susiklosciusia teismu praktika ilgesni laika kartu gyvenantys sugyventiniai, nepriklausomai nuo ju gyvenimo kokybes ir sutarimo, pripažistami šeimos nariais (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010, 2K-121/2010 ir kt.). Pats V.V. L. teisme paaiškino, kad po jo žmonos mirties J. K. apsigyveno jo namuose, tai ivykio maždaug prieš 10 metu. Jie vede bendra uki, apie ju bendra gyvenima, konfliktus, girtavima patvirtino liudytojai, be to, ju bendro gyvenimo fakta patvirtina ir seniunijos charakteristika (t. 2, l. 116). Tokiu budu, teismas laiko irodytu, kad nukentejusioji J. K. buvo kaltinamojo V.V. L. sugyventine ir atitnkamai šeimos nare, kuria jis tycia nužude, ir todel jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis V.V. L. teisme neneige, kad niekada neturejo leidimo šaunamajam ginklui, taciau neteisetai iš pažistamo žmogaus isigijo medžioklini šautuva ir 12 šoviniu jam, suprato, kad tai yra šaunamasis ginklas, laike ji savigynai, veliau šovinius sunaikino, kaip netinkamus šaudyti, o šautuva toliau saugojo paslepes savo name. Šaunamasis ginklas – fabrikines gamybos 12 kalibro lygiavamzdis medžioklinis šautuvas Iž-54, buvo rastas V.V. L. name kratos metu, todel teismas laiko irodytu, kad jis neteisetai, neturedamas leidimo, igijo, gabeno perveždamas iš vieno namo i kita, ir laike šaunamaji ginkla bei šaudmenis, todel ši jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Lengvinancios kaltinamojo V.V. L. atsakomybe aplinkybes yra tai, kad jis atvirai prisipažino padares nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiosios J. K. elgesys, kuri išprovokavo konflikta, pirma suduodama smugius V.V. L. (59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamajam V.V. L. buvo inkriminuota sunkinanti atsakomybe aplinkybe – tai, kad jis nusikaltima padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, ir tai turejo itakos nusikaltimo padarymui. Pats V.V. L. neneige vartojes alkoholi prieš ivyki 2011-01-21, taciau patikrinus po ivykio alkotesteriu (t.1, l. 84), girtumas nebuvo nustatytas. Tai kelia abejones del kaltinamojo V.V. L. apsvaigimo nuo alkoholio ivykio metu, todel ši sunkinanti aplinkybe iš jo kaltinimo pašalintina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i nusikaltimu pavojingumo laipsni – vienas nusikaltimas priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams, kitas – apysunkiams nusikaltimamas. Taip pat i neatstatomas nužudymo pasekmes, i tycine kaltes forma, i kaltinamojo Vytauto V. L. asmenybe – kaltinamasis yra senyvo amžiaus, pensininkas, ankšciau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, priklausomybes ligu ir psichiatrijos kabineto dispanserineje iskaitoje nera irašytas. Iš Musninku seniunijos pateiktos charakteristikos matyti, kad V.V. L. ir J. K., kaip sugyventiniai, gyveno Bilotu kaime, V.V. L. priklausanciame name. Abu sugyventiniai piktnaudžiavo alkoholiu. Skundu del V.V. L. smurtavimo prieš J. K. seniunija nebuvo gavusi. Teismas taip pat atsižvelgia i nukentejusiosios G. A., prašiusios skirti kaltinamajam švelnesne bausme, pozicija, todel V.V. L. skirtina minimali bausme numatyta istatymo sankcijoje už ši nusikaltima.

Teismas, vadovadovadamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprende:

V. V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 253 str. 1 d. ir nuteisti ji: pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. – laisves atemimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 253 str. 1 d. – laisves atemimu 1 (vieneriems)metams. BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu subendrinus bausmes griežtesne bausme apimant švelnesne, galutine bausme paskirti – laisves atemima 8 (aštuoneriems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Kardomaja priemone palikti suemima, bausme Vytautui V. L. skaiciuoti nuo sulaikymo dienos – 2011-01-22.

Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti: 12 kalibro medžioklini šautuva IŽ-54 Nr.A 5847 – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos ginklu fondui (t. 1, l. 101-102); V.V. L. drabužius (kelnes, striuke – vatinuka) ir batu pora, saugomus Širvintu rajono policijos komisariato daiktu saugojimo kameroje – gražinti jam; J. K. drabužius (2 striukes, 2 megztinius, kelnes) ir batu pora, kirvi, paketa, kuriame yra vokas su V.V. L. ranku delnu nuoplova, V.V. L. DNR duomenu iskaitos vokas bei V.V. L. ranku nagu su panagiu tyrimu tušcia pakuote (prie 2011-02-07 specialisto išvados Nr. S39/11(01)), paketa, kuriame yra 4 vokai su iš ivykio vietos apžiuros metu paimtais 2 tepineliais ir 2 nuoplovomis, saugomus ten pat – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo, o nuteistajam V.V. L. nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos gali buti apskustas Lietuvos Apeliaciniam teismui per ši teisma.