- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-29
- Bylos Nr.
- II-172-607/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00334-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Pareiškėjas
- O. Z.
dalyvaujant pareiškėjo O. Z. atstovui advokatui O. M. (nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijos programą),
nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S. (nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijos programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. Z. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinėje nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-299-2024 (ROIK 24241819473) panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas O. Z. (toliau – pareiškėjas) prašo panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-299-2024 (ROIK 24241819473) ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu pripažintas padaręs ANK 208 straipsnio 3 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus dėl to jam paskirta 3 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 830 Eur ir 187 000 Rub konfiskavimas. Pareiškėjas taip pat, nedeklaruodamas euro banknotų ir Rusijos rublių, pažeidė ES Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad su nutarimu nesutinka, nes pareiškėjas neprivalėjo pateikti muitinei, t.y. privalomai deklaruoti nurodytų piniginių lėšų, todėl nepadarė ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, jeigu yra nustatytos visos šios būtinos aplinkybės: a) gabenami per valstybės sieną pinigai turi būti privalomi pateikti muitinei, t.y. privalomai deklaruoti, nustatyta tvarka surašant nustatytos formos dokumentą; b) šie pinigai nedeklaruojami arba kitaip siekiama išvengti jų deklaravimo; c) šių pinigų vertė yra mažesnė nei 2750 Eur arba daugiau nei 8250 Eur. Pagal Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 31d. įsakymo Nr.1B-368 patvirtinto Grynųjų pinigų deklaracijų ir grynųjų pinigų atskleidimo deklaracijų pateikimo ir įforminimo tvarkos Aprašo (toliau – Aprašas) 5 punkte numatyta, kad Grynųjų pinigų deklaracija pildoma atvykstant į Europos sąjungą iš trečiųjų šalių, išvykstant iš Europos sąjungos į trečiąsias šalis arba vykstant per Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, kai gabenamų grynųjų pinigų, kaip jie apibrėžti Reglamento (ES) 2018/1672 2 str. l d. a) p, vertė yra 10 000 Eur ar didesnė. Pareiškėjas, vykdamas iš Lietuvos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį su savimi (piniginėje – 150 Eur ir 115 310 Rub, striukės kišenėje – 850 Eur ir 187 000 Rub) turėjo grynųjų pinigų 1 000 Eur ir 302 310 Rub (2001,83 Eur), kas sudaro apie 3001,83 Eur ir neviršijo 10 000 Eur vertės. Pažymi, kad tiksliai nustatyti turėtų grynųjų pinigų vertę sudėtinga, nes Europos centrinis bankas sustabdė euro ir Rusijos rublio santykio skelbimą, o Lietuvoje veikiantys bankai nebevykdo prekybos Rusijos rubliais. Todėl pareiškėjas neprivalėjo muitinei pateikti Grynųjų pajamų deklaracijos, todėl skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad dalis O. Z. su savimi gabenamų grynų pinigų buvo piniginėje, o kita dalis - striukės kišenėje, jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį neturi teisinės reikšmės. Be to, pareiškėjas teigia, kad ANK 515 straipsnio l dalyje numatyto pažeidimo taip pat nepadarė ir nepažeidė ES Tarybos reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio l dalies, nes pareiškėjas vyko į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį asmeniniais tikslais – skristi iš Kaliningrado į Tūlos sritį, kur gyvena jo močiutė (tėvo mama), nes tiesioginio susiekimo nėra. Atsižvelgiant į kelionės atstumą ir trukmę, pareiškėjas asmeniniam naudojimui turėjo apie 3000 Eur (302 310 Rusijos rublių ir atsargai 1000 Eur), jog užtikrintų savo būtinus ir nenumatytus poreikius kelionėje.
Skunde nurodo, kad Muitinės departamentas ES reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio l dalį laiko specialia norma ES reglamento Nr. (EB) Nr. 2018/1672, 3p. atžvilgiu. Tokiu atveju, konstatuotina, kad egzistuoja dviejų teisės normų kolizija. Mano, kad sprendžiant šią galimą koliziją tarp dviejų vienodą teisinę galią turinčių ES reglamentų, būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos Tarptautinių sankcijų įstatymo Nr. IX-2160, 11 straipsnį, nustatančio kompetentingų institucijų įgyvendinant tarptautines sankcijas, jų funkcijos bei veiklos sritys, 3 dalies l punktą, kuriame viena iš tokių institucijų nurodytas Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Muitinės departamentas. Kadangi, Lietuvos Respublika yra nepriėmusi atskiro teisės akto ir/ar neatlikusi atitinkamų pakeitimų minėtame Apraše, pripažino, kad EB reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio l dalies nuostata taikoma tiek, kiek neprieštarauja (EB) Nr.2018/1672, 3p., su papildoma (ES) reglamento Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti. Nurodo, kad O. Z. nubaustas už tai, kad vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, žodžiu deklaravo, kad gabena 150 Eur ir 115 310 Rusijos rublių (Keleivio žodinė deklaracija Nr. 24LTLK4000ZD066E12). Atlikus asmeninių daiktų ir prekių fizinį tikrinimą bei asmens apžiūrą, piliečio striukės kišenėje rasti slėpti, nedeklaruoti 187 000 Rusijos rubliai (37 banknotai po 5 000 Rusijos rublių ir 1 banknotas 2 000 Rusijos rublių), asmens piniginėje buvo rasti deklaruoti 150 Eur ir 115 310 Rusijos rublių, ir nedeklaruoti 830 Eur (5 banknotai po 100 Eur, 6 banknotai po 50 Eur, 1 banknotas 20 Eur, 1 banknotas 10 Eur). Tuo O. Z. įvykdė kontrabandą bei pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, numatytas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 (toliau — Reglamentas Nr. 833/2014) 5i straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu, kad asmeniniam naudojimui vykimo metu, buvo skirti 150 Eur ir 115 310 Rusijos rublių, o kiti nepateikti muitinei pinigai buvo gabenami kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad neteisėtai juos išgabenti į Rusiją, išvengiant sankcijomis nustatyto draudimo. Minėtas teisinis reglamentavimas, jog 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1672 Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/200, nuostatos netaikomos (išimtinai) dėl į Rusiją vežamų grynųjų pinigų - bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų. Ši išimtis dėl į Rusiją gabenamų grynųjų pinigų reiškia, kad fizinis asmuo, vykstantis į Rusiją gali gabenti savo reikmėms grynųjų pinigų - oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų - tiek, kiek jų gali prireikti kelionės metu ir juos deklaruoti muitinei, sienos kirtimo poste. Priimant ginčijamą Muitinės nutarimą, buvo atsižvelgta ir įvertintos protokolo metu paaiškinime nurodytos pinigų gabenimo aplinkybės, todėl vėlesni paaiškinimai įvertinti kritiškai, kaip ginimosi pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Mano, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą buvo nustatyti visi administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes patvirtinantys įrodymai, buvo atsižvelgta į administracinę atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, todėl paskirta nuobauda pagrįsta ir teisėta.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato O. M. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodo, kad šiuo atveju Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnis skirtas tik Europos sąjungos valiutai – eurams, o ne Rusijos rubliams. Pareiškėjas turėjo su savimi pinigus asmeniniams poreikiams naudoti. ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kad šis draudimas netaikomas, jeigu tai būtina į Rusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui. Pareiškėjas kitokiu būdu negali pinigų atsisiųsti, kadangi yra draudimas pinigų siuntimui tarp Europos sąjungos ir Rusijos. Teigia, kad 1000 Eur yra nedidėlė pinigų suma asmeniniam naudojimui, atsižvelgiant į kelionės atstumą ir trukmę. Pareiškėjas nenurodė visos pinigų sumos nenurodė pareigūnams, nes bijojo.
Klaipėdos Teritorinės muitinės atstovė R. S. teismo posėdyje nesutiko su pareiškėjo skundo reikalavimais, palaikė Institucijos priimtą nutarimą ir prašė skundo netenkinti. Teigia, kad O. Z. gabeno per muitinės kontrolės postą nedeklaruotus pinigus, kuriuos slėpė nuo muitinės kontrolės ir įvykdė kontrabandą. O. Z. privalėjo deklaruoti žodžiu visus su savimi turėtus pinigus. Vadovaujantis Muitinės departamento prie LR FM Generalinio direktoriaus 2021-05-31 įsakymo Nr. 1B-368, kuriuo įtvirtina, kad asmuo privalo deklaruoti grynųjų pinigų deklaraciją jeigu gabena grynųjų pinigų ne mažesnę nei 10 000 Eur sumą. Tuo atveju, jei asmuo gabena mažesnę nei 10 000 Eur grynųjų pinigų sumą privalo pinigus deklaruoti žodžiu. O. Z. muitinei žodžiu deklaravo, kad turi su savimi 150 Eur ir 115 310 Rusijos rublių, o kitus – 187 000 Rusijos rublių ir 830 Eur nuslėpė, siekiant išvengti muitinės kontrolės, todėl šie pinigai laikyti kontrabanda. ES reglamentas Nr. (EB) Nr.2018/1672 šiuo atveju netaikomas, nes grynųjų pinigų suma neviršija 10 000 Eur. Asmeniniam naudojimui laikytini tik žodžiu deklaruoti grynieji pinigai, kiti pinigai buvo gabenami kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad neteisėtai juos išgabenti į Rusiją, išvengiant sankcijomis nustatyto draudimo. Teigia, kad Institucija priėmė nutarimą teisėtą ir pagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad O. Z. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad Lietuvos Respublikos pilietis O. Z. 2024 m. gegužės 15 d., 22 val. 20 min., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, žodžiu deklaravo, kad gabena 150 Eur ir 115310 Rusijos rublių (KŽD Nr. 24LTLK4000ZD066E12). Atlikus asmens apžiūrą ir gabenamų prekių fizinį tikrinimą, piliečio striukės kišenėje rasti, slėpti, nedeklaruoti 187000 Rusijos rubliai (37 banknotai po 5 000 Rusijos rublių ir 1 banknotas 2 000 Rusijos rublių), asmens piniginėje buvo rasti deklaruoti 150 Eur ir 115 310 Rusijos rublių, ir nedeklaruoti 830 Eur (5 banknotai po 100 Eur, 6 banknotai po 50 Eur, 1 banknotas 20 Eur, 1 banknotas 10 Eur). Nedeklaruodamas euro banknotų ir Rusijos rublių pilietis O. Z. pažeidė ES Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 5i straipsnio 1 dalį. Pinigai buvo gabenti nedeklaruoti, kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės. Šiais veiksmais O. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 3 dalyje.
Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-299-2024 O. Z. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, 515 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3500 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė – 830 Eur ir 187 000 Rub konfiskavimas.
2024-08-27 nutarimu O. Z. administracinė nuobauda pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, 515 straipsnio 1 dalį, 38 straipsnį paskirta už tai, kad O. Z. 2024 m. gegužės 15 d., 22 val. 20 min., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Muitinės Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, žodžiu deklaravo, kad gabena 150 Eur ir 115310 Rusijos rublių (KŽD Nr. 24LTLK4000ZD066E12). Atlikus asmens apžiūrą ir gabenamų prekių fizinį tikrinimą, piliečio striukės kišenėje rasti, slėpti, nedeklaruoti 187 000 Rusijos rubliai (37 banknotai po 5 000 Rusijos rublių ir 1 banknotas 2 000 Rusijos rublių), asmens piniginėje buvo rasti deklaruoti 150 Eur ir 115 310 Rusijos rublių, ir nedeklaruoti 830 Eur (5 banknotai po 100 Eur, 6 banknotai po 50 Eur, 1 banknotas 20 Eur, 1 banknotas 10 Eur).
ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 3 500 iki 6 000 Eur. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.
ANK 515 straipsnio (2023-03-30 įstatymu Nr. XIV-1867 (nuo 2023-04-15red. ) 1 dalyje numatyta kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 600 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 6 000 Eur. ANK 515 str.3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1,2dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų , kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.
Nuo 2023 m. balandžio 15 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra ANK 208 straipsnio 3 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties. Byloje kilo ginčas dėl to, ar O. Z. turėjo pareigą deklaruoti su savimi turimus pinigus.
Fizinių asmenų pareigą deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus nustato 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, ir 2021 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas Nr. 2021/776, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nustatomi tam tikrų formų šablonai ir veiksmingo keitimosi informacija techninės taisyklės. Juose numatyta pareiga užpildyti grynųjų pinigų deklaracijos formą įvežant į ES arba iš jos išvežant 10 000 Eur grynaisiais pinigais (arba lygiaverte suma kitomis valiutomis). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 9 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad vienas iš muitinės uždavinių yra muitinei pavestų saugumo ir saugos, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūros, grynųjų pinigų kontrolės, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinimas. To paties įstatymo 10 straipsnio 11 punktas numato, jog muitinė, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas, t. y. atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, kad muitinės pareigūno teisė duoti asmenims privalomus vykdyti nurodymus.
Nurodytų teisinių aktų analizė patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, gabenamai piniginių lėšų sumai neviršijant 10 000 Eur, O. Z. buvo privaloma gabenamus grynuosius pinigus, vykdant muitinės pareigūno nurodymus, deklaruoti žodžiu.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, pažeidimas yra akivaizdus, pinigai buvo gabenti kontrabandos būdu, nes buvo slepiami pareiškėjo striukės kišenėje ir piniginėje. Aplinkybę, jog O. Z. nedeklaravo su savimi gabentų 187 000 Rusijos rublių (37 banknotai po 5 000 Rusijos rublių ir 1 banknotas 2 000 Rusijos rublių), 830 Eur (5 banknotai po 100 Eur, 6 banknotai po 50 Eur, 1 banknotas 20 Eur, 1 banknotas 10 Eur), patvirtina 2024-05-15 žodinė deklaracija Nr. 24TLK4000ZD066E12 (b.l. 13), kurioje nurodyta, kad O. Z. žodžiu deklaravo pinigų kiekį-150 Eur ir 115 310,00 rublių (1163,49 Eur) bei 2024-05-15 Asmens apžiūros protokolas (b.l. 5), kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas asmuo O. Z.; 2024-05-15 Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b.l. 4), iš kurio matosi, kad iš O. Z. paimtos piniginės lėšos-830 Eur ir 187 000 Rub. O. Z. deklaracijos teisingumą patvirtino kaip pareiškėjas parašu, nenurodydamas jokių pastabų dėl deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumo. O. Z. paaiškinime Panemunės kelio posto viršininkui taip pat patvirtino, kad „paklausus kiek vežuosi grynųjų pinigų, pasakiau apie 200 Eur ir iki 120 000 Rub. Prie savęs turėjau daugiau pinigų“.
2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kuris iš dalies pakeistas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. balandžio 8 d.), 5i straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad draudžiama naudojimui Rusijoje, neįvardijant asmeniniam ar kitokiam naudojimui, išvežti (parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti) euro banknotus, išskyrus vykstančių ar kartu keliaujančių asmenų, jei yra būtina, asmeniniam naudojimui. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad aptariamu atveju vykstančiam O. Z. kelionės metu asmeniniam naudojimui buvo skirti 150 eurų, kuriuos jis ir deklaravo muitinės pareigūnams, o kiti pinigai naudojimui Rusijoje buvo gabenami kontrabandos būdu – slepiant, siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad būtų apeitas sankcijomis nustatytas eurų išvežimo draudimas.
Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti išvadą, kad O. Z. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn padarius ANK 208 straipsnio 3 dalyje ir ANK 515 str.1d. numatytus nusižengimus. O. Z. kontrabandos būdu gabentų pinigų suma viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (5000/50 – 100 bausmių ir nuobaudų dydžių).
Iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas teigia, kad O. Z. nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą; kad egzistuoja dviejų teisės normų - ES reglamento Nr. 833/2014 5istr.1d. ir ES reglamento (EB) Nr. 2018/1672 3p. kolizija, kurią būtina išspręsti; kad O. Z. veiksmuose nėra idealiosios sutapties dėl nusižengimų, numatytų ANK 208 str. ir 515 str. Tačiau sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo vertinimu, skunde dėstomi argumentai paremti iš esmės subjektyviu, palankiu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. Z. susiklosčiusios situacijos vertinimu ir teisės aktų interpretavimu, neatitinka bylos įrodymų visumos.
Skundžiamu Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo A. B. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-299-2024 O. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 3 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – minimalaus dydžio 3500 eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – piniginių lėšų - 830 Eur ir 187 000 Rub konfiskavimas.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, faktines jo padarymo aplinkybes, atsižvelgia į O. Z. lengvinančią atsakomybę, jog prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į aplinkybę, kad O. Z. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimą. Teismo vertinimu, kad dėl O. Z. veiksmų didelė žala valstybės interesams nepadaryta, kadangi šioje byloje kontrabandos dalykas yra grynieji pinigai, jų gabenimas per valstybės sieną negali sukelti žalos Lietuvos ūkio, finansų sistemai. Nagrinėjamu atveju žala pasireiškia tik tuo, kad valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įneštus pinigus ir kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Teismo vertinimu, grynųjų pinigų gabenimas jų nedeklaruojant, pasižymi žymiai mažesniu pavojingumu negu kitos ANK 208 straipsnio 3 dalyje aprašytos veikos.
Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nors ir minimalios ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos baudos (3500 Eur) paskyrimas, ir visų žodžiu nedeklaruotų pinigų (830 Eur ir 187 000 Rub) konfiskavimas būtų neproporcinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonė O. Z. padarytam administraciniam nusižengimui, sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju paskyrus mažesnę administracinę nuobaudą, nei nustatyta sankcijoje ir konfiskuojant dalį žodžiu nedeklaruotų piniginių lėšų, būtų taikyta proporcinga O. Z. padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Teismas, įvertinęs nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad žodžiu nedeklaruotų pinigų, gabentų per valstybės sieną, kiekis nėra didelis, sprendžia, jog O. Z. pagal ANK 208 str.3 d. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir skirtina mažesnė bauda nei ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, t.y. 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 330 Eur ir 7000 Rub konfiskavimas.
Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-299-2024 (ROIK 24241819473) pakeistinas dalyje dėl ANK 208 str.3 d. O. Z. skiriamos baudos ir administracinio poveikio priemonės-3500 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonės – 830 Eur ir 187 000 Rub konfiskavimo, nurodant, kad O. Z. pagal ANK 208 str.3d. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 330 Eur ir 7000 Rub konfiskavimą; vadovaujantis ANK 38 str. 2d. galutinę administracinę nuobaudą O. Z. paskirti pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų –500 eurų baudą, ir administracinio poveikio priemonę – piniginių lėšų - 330 Eur ir 7 000 Rub konfiskavimą; kitas iš O. Z. paimtas pinigines lėšas: 500 Eur (5 banknotai po 100 Eur) ir 180 000 Rub (36 banknotai po 5 000 Rusijos rublių), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti O. Z..
Likusioje dalyje skundas atmestinas, nes neįrodytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
O. Z. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-299-2024 (ROIK 24241819473) dalyje dėl ANK 208 str.3 d. O. Z. skiriamos baudos ir administracinio poveikio priemonės-3500 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonės – 830 Eur ir 187 000 Rub konfiskavimo, nurodant, kad
O. Z. pagal ANK 208 str.3d. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 330 Eur ir 7000 Rub konfiskavimą; vadovaujantis ANK 38 str. 2d. galutinę administracinę nuobaudą O. Z. paskirti pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų –500 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – piniginių lėšų - 330 Eur ir 7 000 Rub konfiskavimą; kitas iš O. Z. paimtas pinigines lėšas: 500 Eur (5 banknotai po 100 Eur) ir 180 000 Rub (36 banknotai po 5 000 Rusijos rublių) , nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti O. Z..
Likusioje dalyje O. Z. skundą atmesti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.