- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-417-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08621-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-417-544/2015
teisėja Daina Lisaitė Proceso Nr. 2-08-3-08621-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija:78.2.1; 98.1; 121.18;
2015 m. gegužės 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-512-812/2015 pagal R. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. ieškiniu prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu priteistą iš jo nepilnamečių vaikų A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sumažinant išlaikymo dydį iki 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pablogėjo, yra registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokų negauna, gauta socialinė pašalpa siekė tik 350 Lt, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, todėl yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu R. M. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad, atsakovės teigimu, po šalių santuokos nutraukimo 2014-04-29 vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė, tačiau, vaikams augant, poreikiai linkę didėti. Ieškovas vaikams išlaikymo neteikia, išmokos vaikams mokamos iš Vaikų išlaikymo fondo biudžeto po 56,48 Eur (195 Lt) kiekvienam vaikui. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis yra sveikas, darbingas. Nustatytos ieškovo turtinės padėties aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi dėl to, kad ieškovas nedirba ir negauna pajamų, būtinų pragyventi jam ir užtikrinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą. Tačiau šios aplinkybės egzistavo ir šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, kurias įvertino pirmosios bei apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš R. M. išlaikymą vaikams po 300 Lt kiekvienam vaikui. Ieškovas R. M. nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kokių priemonių ėmėsi surasti darbui, įgyti naujai specialybei. Vien registracijos Darbo biržoje faktas savaime neleidžia daryti išvadą, kad ieškovas aktyviai ieško darbo ir neranda. Ieškovas nesimoko, nededa pastangų įgyti naujų įgūdžių, dirbti darbą, už kurį mokamas minimalus darbo užmokestis, nesutinka. Priteisdamas išlaikymą vaikams teismas privalo vertinti vaikų poreikius ir tėvų galimybes teikti išlaikymą bei negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Atsakovė deda visas įmanomas pastangas imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, dirba trijose darbo vietose. Tačiau ieškovo, jauno, sveiko ir darbingo žmogaus elgesį, teismas vertino kaip siekį pasinaudoti susidariusia situacija, kad neturi darbo, ir išvengti pareigos užtikrinti vaikams tinkamą išlaikymą. Dėl tokio ieškovo elgesio nepilnamečių vaikų interesai nukentėti negali. Išlaikymo vaikams sumažinimas prieštarautų jų interesams ir pažeistų atsakovės interesus. Teismas padarė išvadą, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams iš ieškovo, jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, esama turtinė padėtis ieškovui neturint darbo vertintina tik kaip laikino pobūdžio, vaikų poreikiai nesumažėjo ir yra linkę augti (CK 3.201 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Be to, prašo nustatyti atsakovės I. M. bendravimą telefonu su bylą nagrinėjusia teisėja prieš bylos nagrinėjimą, išreikalauti atsakovės pokalbių mobilaus ryšio operatoriaus išklotines. Nurodo, kad, išnagrinėjus bylą, paaiškėjo, jog atsakovė draugauja su teisėja D. Lisaite, todėl yra pagrindo manyti, kad teisėja, priimdama sprendimą, galėjo būti šališka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikams, priėmimo momentu jis gavo 650 Lt į mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoką, iš kurių reguliariai pagal galimybes mokėdavo išlaikymą. Nutraukus nedarbo išmoką, jo turtinė padėtis pablogėjo, todėl teikti išlaikymą vaikams po 300 Lt kiekvienam, iš viso 600 Lt, per mėnesį jis nebegali. Esant tokioms aplinkybėms, yra CK 3.201 str. 1 d. numatytas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį ir formą. Nurodė, kad galėtų mokėti po 58 Eur (200 Lt) išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas yra jaunas, darbingas, todėl turi teikti išlaikymą tokio dydžio, kuris būti pakankamas ne vien minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Abu tėvai turi būti atsakingi už vaikų poreikių tenkinimą, jų išsilavinimo siekimą ir kt. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teisėja D. Lisaitė yra jos draugė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d.).
CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaikio poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti vaiko poreikius. Vadovaudamasis CK 3.201 str. 1 ir 2 d., teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, tačiau pagrindas šio straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios atsakovo turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą (CK 3.201 str.).
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu (b. l. 13-18), kuris įsiteisėjo 2014 m. balandžio 29 d., buvo nutraukta šalių sudaryta santuoka, nepilnamečių vaikų – A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina I. M., priteistas iš R. M. išlaikymas vaikams po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas prašo pakeisti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, nurodydamas, kad pablogėjo jo turtinė padėtis, sumažėjo jo gaunamos pajamos, jam nebemokama nedarbo pašalpa, o pirmosios instancijos teismas to neįvertino ir jo ieškinį nepagrįstai atmetė. Iš Sodros pažymos matyti, kad ieškovas nedirba (b. l. 108), jo pajamas sudaro 101,39 Eur (350 Lt ) socialinė pašalpa (b. l. 10, 98). Ieškovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonė išregistruota, neatlikus techninės apžiūros.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaikais gyvenanti motina turi daugiau išlaidų, nei kartu su jais negyvenantis tėvas. Šios išlaidos pakankamai dažnai net negali būti įvertinamos konkrečiomis sumomis, pagrindžiančiomis rašytiniais įrodymais (kvitais, čekiais ir pan.).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra darbingas, jaunas asmuo, neturintis sveikatos problemų. Pagal bylos duomenis, apelianto pajamos yra 101,37 Eur (350 Lt) socialinė pašalpa (b. l. 98-99), tačiau jis sutinka dviejų vaikų išlaikymui mokėti po 400 Lt, kas sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad jis gauna pajamų, kurių byloje nenurodė. Ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga vertinant šalių turtinę padėtį bei sprendžiant išlaikymo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovo turtinė padėtis nepablogėjusi dėl to, kad jis nedirba ir negauna pajamų. Ieškovas nedirbo ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimo priėmimo ir jo įsiteisėjimo metu, kai buvo nustatytas ir priteistas išlaikymas jo vaikams, todėl šios aplinkybės po išlaikymo vaikams priteisimo nepasikeitė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pastangas susirasti darbą, įgyti kitą profesiją ir kt. Nors išlaikymas vaikams iš ieškovo ir buvo priteistas, tačiau išlaikymo vaikams jis neteikė, vaikams išlaikymas buvo mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 44-47).
Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra jaunas, darbingas, sveikas, jis privalo dėti pastangas, kad gautų didesnes pajamas ir būtų pajėgus teikti abiems vaikams tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinami būtiniausi vaikų poreikiai, užtikrintas jų vystymasis, lavinimasis. Todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu nustatyto nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nėra pagrindo keisti.
Ieškovas apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl bylą nagrinėjusios teisėjos D. Lisaitės nešališkumo. Jeigu yra aplinkybių, nurodytų CPK 65, 66 ir 67 straipsniuose, byloje dalyvaujantys asmenys gali pareikšti teisėjui nušalinimą CPK nustatyta tvarka (CPK 68 str.). Apeliantas teisėjai D. Lisaitei bylos nagrinėjimo metu nušalinimo nepareiškė. Apeliacinio skundo argumentai apie asmeninius atsakovės ir bylą nagrinėjusios teisėjos santykius ir jos galimą šališkumą grindžiami tik nepagrįstomis prielaidomis. Pridėto garso įrašo turinys tokių aplinkybių nepatvirtina (b. l. 92). Teisėjų etikos ir drausimės komisija, ištyrusi ieškovo prašymą iškelti drausmės bylą teisėjai analogišku pagrindu, 2015-04-08 rašte konstatavo, kad prašymas nebus nagrinėjamas, nes dėstomi priekaištai nepasitvirtino, o kitų objektyvių duomenų, kurie nebūtų tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė ir vertinimas ir kurie patvirtintų, kad teisėja buvo šališka ar suinteresuota, nepateikta (b. l. 110-111). Tokių duomenų nenustatyta ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Dėl išdėstyto nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, o minėtas apeliacinio skundo argumentas vertinamas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.