Utenos apylinkės teismo nutarimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė, administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2016 m. vasario 3 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 114615, nurodyta, jog E. P., 2016 m. vasario 3 d., apie 16 val. 30 min. sulaikytas Aukštaitijos NP Surių miške tikrinant iš anksto pastatytas kilpas, medžiojamiems gyvūnams gaudyti. Paspendęs buvo penkias kilpas. Vienoje iš jų neteisėtai ir draudžiamu būdu sumedžiojo mangutą (usūrinį šunį). Žala aplinkai nepadaryta, kadangi mangutas įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, patvirtintą LR aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433. Savo veiksmais E. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 punktą. Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla gražintina įstaigai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs (nutartys administracinėse bylose Nr. N502- 2376/2009, N-756-1363/2008, N502-845/2009, N-261-2483-11, N-438-155-11, N575-3007/2011, N-62-7103-10), tokiai pozicijai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-40-976/2015), kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Instituciją rinkti įrodymus ir tinkamai suformuluoti kaltinimą protokole įpareigoja ATPK 256 straipsnio 3 dalis, ATPK 260 straipsnio 1 dalis. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N663-156/2007, Nr. N575-644/2012).

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros 2016 m. vasario 3 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 115196, nurodyta, jog E. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalyje, 2016 m. vasario 3 d., apie 16 val. 30 min. sulaikytas Aukštaitijos NP Surių miške tikrinant iš anksto pastatytas kilpas, medžiojamiems gyvūnams gaudyti. Paspendęs buvo penkias kilpas. Vienoje iš jų neteisėtai ir draudžiamu būdu sumedžiojo mangutą (usūrinį šunį).

Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei kitoje administracinio teisės pažeidimo medžiagoje (kurią sudaro lydraštis perduoti bylą teisman bei greitai gendančio turto sunaikinimo aktais) nėra duomenų, nei apie tikslų teisės pažeidimo padarymo laiką (kada buvo pastatytos kilpos, t.y. nurodomas tik jų tikrinimo laikas) bei apie tikslią įvykio vietą, tai yra nenustatytas ir nenurodytas tiksli kilpų pastatymo vieta (nenurodant net miško koordinačių, urėdijos, girininkijos), įvardinant tik Aukštaitijos NP Surių mišką (teisingas pavadinimas Siūrių miškas), kurį sudaro ne vienas hektaras valstybinės reikšmės miškų plotas bet ir Siūrių telmologinis draustinis. Būtinumą nustatyti tikslią teisės pažeidimo padarymo vietą nulemia į tai, jog Siūrių miškas yra dviejuose miškų urėdijose: Ignalinos miškų urėdijos Vaišniūnų girininkijoje bei Ukmergės miškų urėdijoje Šešuolėlių girininkijoje.

Pastebėtina, jog teismui pateiktą administracinės teisės pažeidimo medžiagą sudaro tik administracinio teisės pažeidimo protokolas, turto (pagauto manguto) pripažinimo atliekomis ir sunaikinimo aktai ir lydraštis, kuriuo minėti dokumentai siunčiami teismui. Teismui nepateikti nei minėtą asmenį sulaikiusių pareigūnų paaiškinimai, duomenys apie liudytojus, įvykio vietos schema, nei administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojanti medžiaga, turinti reikšmės nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir skiriant asmeniui individualizuotą bausmę (šeimyninė padėtis, darbo vieta, patraukimas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už <...> medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse ir užtraukia baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Nors šio įstatymo dispozicija nekonkretizuoja nusižengimo subjekto požymių, tačiau sankcija, numatanti privalomą kartu su pagrindine nuobauda taikytiną papildomą nuobaudą – teisės medžioti atėmimą, leidžia pagrįstai spręsti, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalis yra taikoma tik asmenims, turintiems teisę medžioti. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar E. P. tokią teisę pažeidimo padarymo metu turėjo, todėl teismas pagrįstai abejoja, jog jis gali būti aptariamo pažeidimo subjektu. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę reikalavimų pažeidimo, teisės medžioti neturintis asmuo, gali atsakyti tik pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalį. Tačiau šioje normoje yra numatyti alternatyvūs veiksmai – medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais), kuriuos atlikus teisės medžioti neturinčiam asmeniui, kaip specialiajam subjektui kyla administracinė atsakomybė. Tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo E. P. veika, atitinka Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatyme pateiktą medžiojimo sąvoką. Įstatyme medžiojimas apibrėžiamas kaip laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant ar gaudant. Taigi, medžiojimas nėra siejamas vien tik su gyvūnų nušovimu ar buvimu medžioklės plotuose su šaunamaisiais ginklais, spąstais ar kitomis aptariamame straipsnyje nurodytomis priemonėmis, bet ir apima kitus veiksmus.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad administracinės teisės pažeidimo medžiagoje nesurinkti ir neištirti visi E. P. padaryto teisės pažeidimo sudėties požymiai. Tikėtina, kad E. P. veikoje yra ne Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalies sudėtis (sankcijoje numatanti nuobaudą –baudą nuo 579 Eur), o kito administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 4 dalies sudėtis (sankcijoje numatanti nuobaudą –baudą nuo 868 Eur), tačiau nesurinkus visų įrodymų, nenustačius visų būtinų faktinių bylos aplinkybių teismas negali išnagrinėti šios administracinės bylos ir pats perkvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo, savo iniciatyva pakeisdamas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodydamas teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo ženkliai sunkindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę.

Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esantys trūkumai laikytini esminiais, reikalaujančiais atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą bei kliudančiais nagrinėti bylą teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūrai - tinkamam įstatymų reikalavimus atitinkančio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260, 280, 281, 286-287 straipsniais, teisėja,

nutaria:

Administracinę bylą, kurioje E. P. 2016 m. vasario 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr.114615 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalį, grąžinti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūrai.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.