- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- 2S-513-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24329-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. V., prašydamas šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį dėl graižtvinio šautuvo M-14 Nr. 1194474 pirkimo-pardavimo pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi nustatė ieškovui Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį pateikė kaip privatus civilinių teisinių santykių subjektas, o ne viešosios teisės subjektas, ir savo reikalavimą kildina iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, todėl toks ginčas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu ir nėra pagrindo vadovautis CPK 83 str. 1 d. 5 p. nuostata bei atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, panaikinti. Nurodė, jog ieškovas, prašydamas pripažinti šalių sudarytą sandorį negaliojančiu, siekia taip pat apginti ir viešąjį interesą, t.y. kad nebūtų pažeistas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės 2002 m. lapkričio 4 d. sudarytas susitarimas dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims. Kadangi Lietuvos Respublikos sudarytas tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje yra privaloma vykdyti, toks tarptautinių sutarčių vykdymas turėtų būti pripažintas viešuoju interesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 320, 338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
CPK 83 str. 1 d. 5 p. numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą sandorį dėl graižtvinio šautuvo M-14 Nr. 1194474 pirkimo-pardavimo pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad ieškovas ieškinį pateikė kaip privatus civilinių teisinių santykių subjektas, o ne viešosios teisės subjektas, ir savo reikalavimą kildina iš pirkimo-pardavimo teisinių santykių, todėl toks ginčas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, jog ginčo sandoris galimai pažeidžia tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir JAV Vyriausybės 2002 m. lapkričio 4 d. sudaryto susitarimo dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims sąlygas. Todėl, nors ieškovas ir siekia atgauti ginčijamu sandoriu perleistą turtą savo nuosavybėn, akivaizdu, jog tokiu būdu jis siekia apginti valstybės, o ne savo, kaip juridinio asmens, interesus,. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atsisakyti taikyti CPK 83 str. 1 d. 5 punktą ir įpareigoti ieškovą sumokėti žyminį mokestį.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, nesusiję su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalimi, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų išsamiau nevertina ir dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.