- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- e2-13478-793/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10912-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. Š., A. Š., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovei advokatei A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. Š., A. Š., S. U., J. U., D. B. L., Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl nuosavybės teisės pripažinimo, išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-13478-793/2017, ir 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino ieškovės V. L. ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį, ir civilinę bylą nutraukė.
2019 m. spalio 30 d. teisme buvo gautas ieškovės V. L. prašymas dėl nutarties išaiškinimo, kuriuo ieškovė prašė išaiškinti teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Prašymo esmė - išaiškinti, kad pagalbinė patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m², asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei V. L.. Prašyme nurodyta, kad nors teismas patvirtino bylos šalių pasirašytą taikos sutartį, tačiau VĮ „Registrų centras“ atsako įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į patalpą – sandėliuką – 1,58 m² dydžio, nurodydamas, kad paminėta patalpa yra bendro naudojimo patalpa. Ieškovės manymu, šiuo atveju teismas turi išaiškinti, kad bylos šalių patvirtintos taikos sutarties pagrindu minėta patalpa asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei V. L..
2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-13478-793/2017, teismas išnagrinėjo ieškovės prašymą ir išaiškino teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis.
Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-233-730/2020, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį ir klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Teismo posėdžio metu ieškovė V. L. teismo prašė išaiškinti teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis, kurios išaiškinimo esmė - kad pagalbinė patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m², asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei V. L.. Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 14 d. su atsakove Klaipėdos miesto savivaldybės administracija sudarė taikos sutartį, kurios 1.1. punktu sutarė, kad koridorius, esantis adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas a-1, sudarantis 4,53 m² yra bendro naudojimo patalpa, o patalpa - sandėliukas, plane pažymėtas 2-3, sudarantis 1,58 m² yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti patalpa. Nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ atsisako įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į minėtą patalpą – sandėliuką, kadangi iš 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.1. punkto matyti, kad sandėliukas yra priskirtinas bendro naudojimo patalpoms. Ieškovė ir atsakovė aiškiai susitarė, kad sandėliukas nuosavybės teise priklauso tik ieškovei. Pažymėjo, kad taikos sutartį perskaitė. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė G. M. teismo prašė tenkinti ieškovės prašymą dėl 2017 m. lapkričio 22 d. teismo nutarties išaiškinimo. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpa - sandėliukas, plane pažymėtas 2-3, sudaranti 1,58 m². Pagal buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis matyti, kad patalpa - sandėliukas, plane pažymėtas 2-3, sudaranti 1,58 m², yra paminėto buto priklausinys. Su tuo sutinka ir atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Šiuo atveju, dėl įsivėlusios rašymo apsirikimo klaidos, taikos sutarties samprata yra klaidinanti. Pažymėjo, kad taikos sutartis buvo sudaryta išskirtinai tik tarp ieškovės ir atsakovės, tad trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nuomonė sudarytos taikos sutarties išaiškinimo atžvilgiu, teisinės reikšmės neturi.
Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas L. A. nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise įsigijusi butą, neabejotinai įsigijo ir buto priklausinius. Taikos sutarties esmė buvo išvengiant teisminių ginčų ištaisyti VĮ „Registrų centras“ klaidas ir išspręsti nuosavybės priklausinių priskirtinumo klausimą. Sutinka, kad ieškovė nuosavybės teise įgijusi butą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), įgijo ir butui priskirtinus priklausinius, tad šiuo atveju, patalpa - sandėliukas, plane pažymėtas 2-3, sudarantis 1,58 m² yra ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausanti patalpa.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Š. nurodė, kad patalpa – sandėliukas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo bendrasavininkams, ir ši patalpa asmeninės nuosavybės teise ieškovei nepriklauso. Sandėliuke yra bendro naudojimo inžineriniai įrenginiai, nuosavybės teise priklausantys visiems namo bendrasavininkams. Iki ieškovei nusipirkus butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), patalpa – sandėliuku naudojosi A. Š. mama, kiek vėliau šiuo sandėliuku pradėjo naudotis A. Š. sutuoktinės mama.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Š. nurodė, kad patalpa – sandėliuku naudojosi visi namo bendrasavininkai. Sandėliuke yra namo bendrasavininkams nuosavybės teise priklausantys bendro naudojimo inžineriniai objektai. R. Š. į patalpą – sandėliuką patekti neturi galimybės.
Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. Š. ir R. Š. atstovė advokatė A. G. pažymėjo, kad minėta patalpa niekada ieškovei nepriklausė asmeninės nuosavybės teise, sandėliukas nuosavybės teise priklauso visiems namo bendrasavininkams ir yra priskirtina prie bendro naudojimo patalpų. Ieškovė tiek koridorių, tiek sandėliuką įgijo bendrąja daline nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1-3 dalys).
Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010).
Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė V. L. prašo išaiškinti teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Išaiškinimo esmė – išaiškinti, kad sutarties 1.1. punkte aptarta pagalbinė patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m², asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei V. L.. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d. teismo nutarties, kuria patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, 1. ir 1.1. punktuose yra nurodyta, kad šalys susitaria, jog ieškovei 2017 m. sausio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. K1ES-448 iš atsakovės nuosavybės teise įgijus butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nuosavybės teise įgijo ir atitinkamas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpas - koridorių, plane pažymėtą indeksu a-1, sudarantį 4,53 m², pagalbinę patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-3, sudarančią 1,58 m².
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas duodami žodinius paaiškinimus nurodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. taikos sutarties Nr. J9-2644 1.1. punkte yra įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida, kadangi, kaip nurodė pats atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas L. A., ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neabejotinai asmeninės nuosavybės teise įsigijo ir buto priklausinius, tarp kurių yra ir pagalbinė patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m².
Pažymėtina kad, lingvistinio taikos sutarties aiškinimo metodo taikymas leidžia užtikrinti formalių taikos sutartyje bylos šalių sulygtų teisių ir pareigų paisymą ir atitinkamos taikos sutartimi išreikštos šalies valios supratimą. Bet šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė pažymėjo, jog tikroji bylos šalių valia išreikšta taikos sutarties 1.1. punkte reiškia tai, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įsigijo ir pagalbinę patalpą, plane pažymėtą indeksu 2-3, sudarančią 1,58 m².
Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, įvertinus bylos šalių žodinius paaiškinimus, atskleistą tikrąją bylos šalių – ieškovės ir atsakovės valią, suformuluotą 2017 m. lapkričio 14 d. taikos sutartyje, konstatuotina ir ieškovei V. L. išaiškintina, kad 2017 m. lapkričio 22 d. teismo nutarties, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės taikos sutartis, nekeičiant nutarties turinio, rezoliucinės dalies 1. ir 1.1. punktuose nurodytose sąlygose pagalbinė patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m², įvardijama, suprantama ir laikoma ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančia patalpa.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsniu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės prašymą dėl nutarties išaiškinimo tenkinti.
Išaiškinti ieškovei V. L., kad pagal 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės taikos sutartis, nekeičiant nutarties turinio, rezoliucinės dalies 1. ir 1.1. punktuose nurodytose sąlygose pagalbinė patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, sudaranti 1,58 m², įvardijama, suprantama ir laikoma ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančia patalpa.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.