- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-06
- Bylos Nr.
- T-1965-1130/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35087-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-2746-1130/2023) A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduotas laiduotojos N. N. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl 110 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. N.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Teikimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
BPK 51 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog nurodytais atvejais, taip pat šio kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jei gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam išaiškinti, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą šio kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.
BPK 106 straipsnis reglamentuoja advokato darbo apmokėjimą. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimi ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės nutartimi A. N. gynėja paskirta advokatė Elena Žilėnienė, siekiant užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą procese, kadangi buvo inicijuotas baudžiamosios bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka. Iš 2023 m. spalio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad Elenos Žilėnienės teiktos antrinės teisinės pagalbos A. N. išlaidos sudaro 110 Eur. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kad būtų tinkamai užtikrinta kaltinamojo padarius nusikalstamą veiką, teisė į gynybą, o ne dėl to, kad to pageidavo pats kaltinamasis. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. N. negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus teikimo ir nepriteisti valstybei iš A. N. 110 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.