- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- eA2-2178-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00008-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- G. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-7144-829/2018 pagal pareiškėjo G. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. Z. pagal įgyjamąją senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B. 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. sužinojo, jog pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso T. Z. (1972/8000), ir A. Z. (6028/8000). T. Z. nuosavybės įregistravimo pagrindas yra 2018 m. liepos 19 d. pirkimo pardavimo sutartis, o A. Z. – Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018. Pareiškėjas teigia, kad minėto pastato dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jam, kadangi 1998 m. gegužės 26 d. Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės turtas buvo išdalintas 28 pajininkams. Vėliau 4 likviduotos Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės pajininkai (ar jų paveldėtojai), sudarydami su pareiškėju daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis, perleido savo turimas teises į arkinio sandėlio (toliau – pastato) dalį. Tokiu būdu pareiškėjas teigia įgijęs pastato dalį už 975 Lt, kas sudaro 12,18 proc. bendros daikto vertės. A. Z. ir K. J. B., kuris vėliau pirkimo pardavimo sutartimi pardavė savo įgyto turto dalį T. Z., nuosavybės teises į jį įgijo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-I057-443/2018 nustačius įgyjamosios senaties faktą. Būdamas ginčo pastato bendraturčiu, nebuvo įtrauktas į procesą kaip suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. Z. prašė atmesti G. B. prašymą. Nurodė, kad A. Z. ir K. J. B. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kadangi buvo vieninteliai teisėti sandėlio valdytojai, sąžiningai valdę šį turtą. Kadangi A. Z. ir K. J. B. įgijo iš bendrovės pajininkų visus pajus, kurių sumai parduotas sandėlis, jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie niekinius sandorius, kuriuos pateikė į bylą pareiškėjas. J. K. tariamas įpėdinis V. M., G. A., L. V. ir R. T. perleido pareiškėjui teises, kurių patys neturėjo. Tai reiškia, kad šių sandorių sudarymo metu sandorių dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo. Be to nurodo, kad prašymas yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą. Pareiškėjas sužinojo apie sprendimą vėliausiai 2018 m. pavasarį, kadangi jis, nepagrįstai laikydamas save sandėlio savininku, nuolat konfliktavo su suinteresuotu asmeniu šiuo klausimu, o suinteresuotas asmuo, siekdamas apginti savo teises, turėjo pareiškėjui pranešti apie sprendimą. Taigi pareiškėjas galėjo nedelsdamas kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, tačiau tai padarė per vėlai.
7. Suinteresuotas asmuo K. J. B. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pagal 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 82 pareiškėjui nebuvo perduotas ir dėl to nepriklauso nei vienas sandėlio pajus. Dėl minėtos priežasties, A. Z. ir K. J. B. neturėjo teisinio pagrindo į pradėtą civilinę bylą įtraukti pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens. Antra, pareiškėjo pateiktos daiktinių teisių perleidimo sutartys yra negaliojančios bei abejotino tikrumo. J. K. tariamas įpėdinis V. M., G. A., L. V. ir R. T. perleido pareiškėjui teises, kurių patys neturėjo. Trečia, A. Z. ir K. J. B. naudai sudarytos pajų perleidimo sutartys ir pareiškimai yra sudarytos pirmiau nei pareiškėjo bei nėra nuginčytos įstatyme nustatyta tvarka, todėl yra laikytinos galiojančiomis visa apimtimi.
8. Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas, Šakių rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė šiuos argumentus:
9.1. 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo akte Nr. 82 nurodyta, kad Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas A. R. ir nariai L. S., K. B., A. M., G. K. Ž. perduoda Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės pajininkui (pajininkams): L. V., G. A., J. K. ir P. V. bei kitiems 24 pajininkams arkinį sandėlį. Šie asmenys turtą priėmė ir pasirašė, kad jį gavo. Minėtiems asmenims statinys buvo perduotas kaip atlygis (pajais). Iš akto nustatyta, jog Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija nutarė už pajus skirti L. V., G. A., J. K. ir P. V. tam tikro bendrovės turto dalį, o šie pasirašė, kad turtą gavo.
9.2. 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktas Nr. 82 pasirašytas iki įsigaliojant naujajam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), todėl reikalavimai sandorio formai ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui nustatyti taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. CK normos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 43 straipsnis). Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnyje (1997 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. VIII-562) nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį, kuriuo bendrovės nariui už jo pajų perleidžiama bendrovės turto dalis. L. V., G. A., J. K., P. V. ir Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovė buvo sudarę tokį sandorį ir aiškiai išreiškė valią perduoti priimti bendrovės turto dalį, atitinkančią L. V., G.-P. A., J. K. ir P. V. pajų. 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo priėmimo aktas Nr. 82 yra nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtinantys dokumentas.
9.3. Pareiškėjas į bylą pateikė keturias daiktinių teisių į pastatą perleidimo sutartis: 1) 2012 m. gegužės 28 d. sudarytą sutartį tarp pareiškėjo ir V. M., esančio J. K. turto paveldėtoju; 2) 2012 m. gegužės 28 d. sudarytą sutartį tarp pareiškėjo ir G.-P. A.; 3) 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį tarp pareiškėjo ir R. T., esančios P. A. V., turto paveldėtoja; 4) 2012 m. gegužės 25 d. sudarytą sutartį tarp pareiškėjo ir L. V.. Pareiškėjo teismui pateiktos sutartys pasirašytos galiojant naujajam CK, todėl turi būti taikomos šio įstatymo nuostatos. CK 1.74 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
Šalies argumentai
9.4. Kitokių įrodymų, kurie būtų pagrindu spręsti, kad pareiškėjas turi tam tikrų teisių į ginčo objektą, nėra pateikta. Pats pareiškėjas prašyme nurodo, jog pastato dalimi jis nesinaudojo, nes tą daryti draudė A. Z., tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų įregistruoti ginčo turtą savo vardu.
9.5. Nenustačius pareiškėjo G. B. nuosavybės teisės į ginčo objektą egzistavimo fakto, nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 objektyviai gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartį bei atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Teismas be pagrindo sprendė, kad susitarimai yra nuosavybės teisę perleidžiantys dokumentai, kadangi pagal bylos duomenis akivaizdu, jog nuosavybės teisė į statinį negalėjo būti perleista, nes statinys buvo neįteisintas. Tad susitarimais buvo perleistos tik teisės nuosavybės teise įgyti bendrovei priklausiusią sandėlio dalį.
10.2. Notarinės formos nesilaikymas neužkerta teisės įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties pagrindu.
10.3. Teismas nevertino suinteresuotų asmenų A. Z. ir K. J. B. pajų, kuriais buvo grindžiamas sąžiningas daikto įgijimas, įsigijimo teisėtumo. Pirma, pajai negalėjo būti perduoti kaip nuosavybė, antra – su buvusiais pajininkais galimai buvo neatsiskaityta.
10.4. Teismas neįvertino pateiktų duomenų iš policijos, kurie patvirtina, kad pareiškėjas mėgino ginti savo nuosavybę nuo suinteresuotų asmenų kišimosi.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. Z. pažymi, kad įgijo 6 028 Lt vertės pajų, akto pagrindu suteikiančių teises į sandėlį. Susitarimai yra galiojantys ir nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu apelianto teiginiai dėl jo naudai sudarytų susitarimų formos ir vertinimo yra pagrįsti jo subjektyvia nuomone, tačiau neatitinka nei tuo metu buvusio teisinio reguliavimo, nei teisminės praktikos. Be to, ši aplinkybė nėra tiek reikšminga, kiek ta aplinkybė, jog pareiškėjas teises įgijo iš šias teises jau perleidusių asmenų. Todėl pareiškėjas nėra tinkamas subjektas dėl proceso atnaujinimo byloje.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. J. B. prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Apeliantas sutartis interpretuoja savo naudai, tačiau jo pateiktos daiktinių teisių perleidimo sutartys yra niekinės, kadangi jomis buvo perleista neturima daiktinė teisė.
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas neįrodo aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos pagrindu atnaujinti procesą.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo atskirojo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nustatyta, kad 1998 metais buvo likviduota Gerdžiūnų žemės ūkio bendrovė, kurios likvidacinė komisija 1998 m. gegužės 26 d. 28-iems bendrovės pajininkams be kito turto perdavė sandėlį dalimis, atitinkančiomis turėtų pajų skaičių, pagal 1998 m. gegužės 26 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. 82. Tarp minėtų 28 asmenų pareiškėjo nebuvo. Suinteresuotas asmuo A. Z. rašytinių susitarimų pagrindu įgijo iš viso 6 028 Lt vertės pajų, akto pagrindu suteikiančių teises į sandėlį, o suinteresuotas asmuo K. J. B. įgijo 1 972 Lt vertės pajų, akto pagrindu suteikiančių teises į sandėlį (iš viso 8 000 Lt vertės pajų). Suinteresuoti asmenys A. Z., faktiškai valdę sandėlį, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kuris civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 buvo nustatytas.
17. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 pateikdamas keturias 2012 metų gegužės mėnesį sudarytas daiktinių teisų pagal pajus perleidimo sutartis, kurių pagrindu, pareiškėjo teigimu, jis įgijo daiktines teises į sandėlio dalį (975,00 Lt iš 8 000 Lt). Pareiškėjas tvirtino, kad jo teisės yra pažeistos, teismo procesiniu sprendimu yra pasisakyta dėl jam priklausančio turto dalies nuosavybės, dėl to turi būti atnaujintas procesas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo pateikiamomis sutartimis daiktinės teisės pagal pajus buvo perleistos antrąkart.
18. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą laikydamas, kad daiktinių teisių perleidimo sutartys, sudarytos po naujojo CK įsigaliojimo turėjo būti sudaromos notarine tvarka, nesilaikius šio įpareigojimo jos laikytinos niekinėmis, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo interesai prašomoje atnaujinti civilinėje byloje yra pažeidžiami ir yra bylos atnaujinimo pagrindas. Su tokia nutartimi nesutinka pareiškėjas atskirąjį skundą grįsdamas aplinkybėmis, kad teismas be pagrindo sprendė dėl pagrindo atnaujinti procesą byloje nebuvimo, t. y. netinkamu procesinės teisės normų taikymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis – įrodymų vertinimas, CPK 366 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
20. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, todėl teismas pasisakys dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu
21. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
22. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02) ir kt.). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).
23. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, t. y. tuo, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007).
26. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2005). Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.
27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018, kurioje nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, jog A. Z. pagal įgyjamąją senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B. 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjo G. B. (nedalyvavusio byloje) prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, priėjęs prie išvados, kad prašymas paduotas netinkamo subjekto. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 priimtu sprendimu ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat pareiškėjo pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti atnaujinti procesą byloje, nėra teisinga.
28. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo sandėlio vertė yra 8 000 Lt. Suinteresuotas asmuo A. Z. rašytinių susitarimų pagrindu įgijo iš viso 6 028 Lt, o K. J. B. įgijo 1 972 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį. Rašytiniai susitarimai buvo sudaryti 1998 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugsėjo 12 d. laikotarpiu. Pareiškėjas G. B., prašydamas atnaujinti procesą taip pat pateikė keturis rašytinius susitarimus dėl 975 Lt vertės daiktinių teisių į sandėlį perleidimo. Rašytiniai susitarimai buvo sudaryti 2012 m. gegužės 25 d. – 2012 m. gegužės 28 d. laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti sandoriai neatitinka daiktinių teisių perleidimo sandoriams reikalaujamos notarinės formos (tokia nuostata galioja nuo 2001 m. liepos 1 d., CK 1.74 straipsnio 1 dalis), todėl laikė, kad pareiškėjas realiai neįgijo perleidžiamų daiktinių teisių, o jo pateikiami sandoriai yra niekiniai. Tačiau pastebėtina, kad suinteresuotų asmenų A. Z. ir K. J. B. dalis pateiktų susitarimų dėl pajų, suteikiančių teises į sandėlį, perleidimo, taip pat sudaryti jau galiojant minėtam teisiniam reguliavimui (A. Z. pateikti rašytiniai susitarimai dėl 2 972 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį, perleidimo, K. J. B. pateikti susitarimai dėl 300 Lt vertės pajų, suteikiančių teises į sandėlį, perleidimo), nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nesprendė, kad šie susitarimai yra niekiniai ir neatsisakė ginti suinteresuotų asmenų teigimu jų turimos nuosavybės teisių.
29. Kartu pažymėtina, kad P. V. įpėdinė R. T., taip pat L. V., tiek A. Z. ir K. J. B., tiek vėliau pareiškėjui A. Z. tas pačias daiktines teises perleido abu kartus galiojant naujam reguliavimui dėl sandorio formos. Todėl, jei būtų sprendžiama, kad abu šie sandoriai niekiniai, tam tikras teises į sandėlį būtų išlaikę P. V. įpėdinė R. T. bei L. V., kas reikštų, jog teismo sprendimas, kuriuo nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad A. Z. pagal įgyjamąją senatį įgijo 6028/8000 dalį, o K. J. B. 1972/8000 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, pažeidžia ir šių asmenų interesus.
30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šioje stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas apskritai neturi subjektinės teisės į ginčo objektą – sandėlį, ir turimų pajų, suteikiančių teises į sandėlį, pagrindu negalėtų įgyti nuosavybės teisės į turto dalį kartu su suinteresuotais asmenimis A. Z. ir K. J. B. nuosavybės teisės, tuo pačiu, kaip ir suinteresuoti asmenys, pagrindu ar kitu pagrindu (pavyzdžiui, reikšdamas savarankišką reikalavimą dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
31. Kaip minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai ir šis asmuo negali apginti savo teisių kita tvarka. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti procese panaikino apeliantui teisę įrodinėti ginčo statinio dalies nuosavybės teisę pagal turimus daiktinių teisių perleidimo sandorius, kas reiškia, jog panaikino pareiškėjo materialiąsias teises ir pareigas. Kartu nurodytina, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotas niekinio sandorio faktas sudarytų kliūtis pareiškėjui reikšti reikalavimus dėl nuosavybės teisės fakto pripažinimo atskiroje byloje.
32. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidas atnaujinti procesą byloje konstatuojant, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018 priimtu sprendimu nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad A. Z. ir K. J. B. įgijo nuosavybės teises į visą nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, buvo pažeistos G. B. teisės.
33. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą neteisingai įvertino šios bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduoti tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2017 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-1057-443/2018.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.