Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, kaltinamajam A. K., nukentėjusiajai Ž. B.-K., nukentėjusiosios atstovui – advokato padėjėjui Romui Žvirbliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nuo 2019-01-29 senatvės pensininkas, anksčiau daug metų dirbo UAB "(duomenys neskelbtini) ", teistas 2018-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiosios Ingridos Živilės B. K., įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją per šešis mėnesius baigti bei pareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Ž. B. K., kas apima ir draudimus bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Baudžiamasis kodeksas) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą:

jis 2018-08-12 apie 17.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šluotos kotu tyčia sudavė sutuoktinei I. Ž. B.-K. į nosį, tuo sukeldamas šiai fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje.

Apklaustas kaltinamuoju A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja yra santuokoje, abu gyvena jam priklausančiame bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau kaip dešimt metų jie nepalaiko santuokinių ryšių, neturi bendro ūkio ir šiuo metu jis ruošia skyrybų dokumentus. 2018-08-12 jis tvarkėsi namuose. Išvakarėse jis grįžo į namus po atostogų ir rado sudaužytas buto koridoriuje sumontuotas filmavimo kameras. Netrukus į namus grįžo sutuoktinė ir susikrovė atsineštus produktus į jo jau ir taip pilną produktų šaldytuvą ir, kai jis dėl to priekaištaudamas atidarė šaldytuvą, sutuoktinės produktai iškrito ant grindų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl sudaužytų kamerų ir dėl to, kad sutuoktinė naudojasi jo šaldytuvu. Tada ši, demonstratyviai, norėdama jį supykdyti, nuėjo į kambarį ir užkėlė kojas ant stalo. Jis priėjo ir su šluotos galu (tuo metu plovė buto grindis) tik nustūmė sutuoktinės kojas nuo stalo, tačiau nesudavė jai per nosį nei šluotkočiu, nei niekuo kitu, nors ir neatmeta tikimybės, kad šluotkočiu galbūt užgavo nukentėjusiajai nosį. Nubrozdinimą ant nukentėjusiosios veido nosies srityje jis pamatė jau tik namo kieme. Jo sutuoktinė pati prieš jį naudoja psichologinį smurtą, provokuoja konfliktus, be to, ji yra prasiskolinusi.

Apklausta nukentėjusiąja I. Ž. B.-K. parodė, kad ji gyvena su sutuoktiniu A. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018-08-12 apie 14.00 val. grįžusi iš sodo namuose rado netikėtai iš Marijampolės grįžusį sutuoktinį. Jųdviejų santykiai praktiškai visą santuokos laiką (28 m.) yra labai prasti. Vos tik jai įžengus į namus sutuoktinis iškart pradėjo konfliktuoti, kabinėtis. Ji, stengdamasi išvengti konflikto, neiškentusi išėjo į parduotuvę. Grįžusi ji sudėjo nusipirktus maisto produktus į šaldytuvą, tačiau atbėgęs sutuoktinis atidarė šaldytuvą ir išmetė visus jos nupirktus produktus ant grindų. Indeliai su jogurtais sudužo, ant grindų išsiliejo jogurtas, grietinė. Vyras pradėjo reikalauti išvalyti grindis, tačiau ji atsakė sutvarkyti pačiam, nes tai jis viską išmėtė. Nuėjusi į kambarį ji atsisėdo ant lovos. Netrukus sutuoktinis su šluota rankose atėjo pas ją į kambarį, plovė grindis ir vėl kabinėjosi, kėlė konfliktą. Ji norėjo išeiti iš kambario, tačiau sutuoktinis neleido, bandė ranka trenkti jai į veidą, tačiau jam nepavyko, nes ji pasilenkė. Tada jis šluotkočiu trenkė jai į veidą ir pataikė į nosį, po ko, matyt, supratęs ką padarė, išėjo iš kambario, tačiau netrukus sugrįžo ir išplėšė jai iš rankų jos telefoną. Po smūgio ji pajuto stiprų nosies skausmą. Negalėdama iškviesti policijos, nes neturėjo telefono, skambino į kaimynų duris, kol viena iš kaimynių ją įsileido ir leido paskambinti į policiją. Pareigūnų ji laukė kieme, ten sutiko kitą kaimynę, ši pastebėjo, kad jos nosis sužalota, dar patarė dėl patiriamo smurto išsikraustyti iš buto. Ji į policiją skambino du kartus, nes pirmąjį kartą atvykus pareigūnams kaltinamasis buvo išėjęs. Pareigūnams atvykus antrąjį kartą, ji su tyrėja ir pareigūnais užėjo į butą, tačiau netrukus buvo išvežta į policijos komisariatą dokumentų forminimui. Pareigūnų pokalbio su kaltinamuoju negirdėjo. Sutuoktinis namuose yra įrengęs vaizdo stebėjimo kameras ir įvykis galbūt buvo įrašytas. Tai buvo jau antras kaltinamojo smurtavimo prieš ją atvejis. Už pirmąjį kartą kaltinamasis yra nuteistas.

Liudytoja J. S. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios I. Ž. B.-K. kaimynė. 2018 metų vasarą ji kieme sutiko nukentėjusiąją. Ji buvo labai susijaudinusi, jai ant nosies matėsi nubrozdinimas, veidas buvo paraudęs. Kaimynė buvo labai susijaudinusi, pasakė, kad ją sumušė vyras ir, kad ji laukia policijos. Pokalbio metu pro jas praėjo kaltinamasis. Jai (liudytojai) paklausus kaltinamojo, už ką jis sumušė savo sutuoktinę, šis atsakė, jog už tai, kad ji namuose sudaužė vaizdo kameras. Jos dar pasikalbėjo, kad tokiu atveju reikia skirtis, nes tai buvo nebe pirmas jai žinomas kaltinamojo smurtavimo atvejis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2753/2018 (01), kurioje konstatuota, kad I. Ž. B.-K. prieš 1-3 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku ir būdu, vienu trauminiu poveikiu buvo padarytas nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje kietu buku, ribotą paviršių turinčių daiktu; sužalojimas nėra būdingas griuvimui; sužalojimo vieta yra pasiekiama nukentėjusiosios ranka; individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą, neužfiksuota (b.l. 8).

Įvykio vietos - buto, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) - apžiūros protokole užfiksuota, kad tai antrame namo aukšte esantis trijų kambarių butas, durų laužimo pėdsakų nėra. Protokole aprašytas kambarių ir baldų išdėstymas, užfiksuota, kad vonios kambaryje šalia kriauklės stovi kibiras, jame yra šluota, kurios kotas apvyniotas sidabrinės (pilkos) spalvos lipnia juosta. Bendra tvarka bute nepažeista. Bute yra vaizdo stebėjimo kameros (b.l. 2).

Šluota apžiūrėta kaip tyrimui reikšmingas daiktas (b.l. 11-12).

Iš 2018-08-12 policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nuvykus į įvykio vietą buvo gauti paaiškinimai, jog nukentėjusioji pradėjo konfliktuoti, dėl ko šis, plaudamas grindis šluota trenkė nukentėjusiajai į nosį. Nosis nubrozdinta. (b.l. 19-20)

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikto pranešimo apie įvykį garso įrašo turinio matyti, kad nukentėjusioji dėl pagalbos kreipėsi į BPC ir pranešė apie patirtą smurtą, t.y. ji nurodė, kad vyras šluota trenkė jai į nosį (b.l. 15). Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, esant kvalifikuojančiam smurtavimo artimoje aplinkoje požymiui. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, jie gyvena viename bute ir to pakanka gyvenimo artimoje aplinkoje požymiui konstatuoti. Aplinkybės, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji blogai sugyvena ir kurį laiką nebeturi bendro ūkio bei santuokinių ryšių veikos kvalifikacijos neįtakoja.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

A. K. šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką padarė vykstant baudžiamosios bylos tyrimui dėl nesunkaus savo sutuoktinės sužalojimo, už kurį jis dabar jau nuteistas 2018-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą.

Nepaisant to, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, akivaizdu, kad santuokoje esančių kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai daug metų yra ypatingai konfliktiški, konfliktas gilėja, o bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą konfliktus bando spręsti griebdamasis smurto.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra vykdomas teismo nuosprendis, kuriuo kaltinamajam yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas bei į tai, kad kartojantis kaltinamojo smurtiniam elgesiui prieš nukentėjusiąja nėra pagrindo skirti jam švelnesnes bausmių rūšis, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes teismas, vis dėlto, priėjo išvados, kad kaltinamasis gali liautis smurtavęs, taip pat ir nedaryti kitų nusikalstamų veikų, jei vykdys teismo skiriamus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. Taip nuspręsdamas teismas atsižvelgia į tai, kad išskyrus fiziniu smurtu lydimus jo konfliktus su nukentėjusiąja, byloje iš esmės nėra kitų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji I. Ž. B.-K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad po nagrinėjamo įvykio ji mėnesį laiko gydėsi nosies traumą, buvo priversta kreiptis į teismo medicinos ekspertus, dalyvauti kituose ikiteisminio tyrimo veiksmuose, pirko vaistus, medikamentai nosiai gydyti jai kainavo 50 eurų. Taip pat ji patyrė neturtinę žalą - niekinamą, įžūlų, žeminantį fiziškai pranašesnio kaltinamojo elgesį, smūgiuodamas į gyvybiškai pažeidžiamą vietą - galvos sritį, kaltinamasis sukėlė jai fizinį skausmą ir šoką, stresą, bejėgiškumo jausmą, baimę būti namuose, nepasitikėjimą žmonėmis, nemigą. Užpuolimas įvyko kitos baudžiamosios bylos dėl kaltinamojo smurtavimo prieš ją nagrinėjimo metu, kas rodo, jog kaltinamasis nepaiso elementarių elgesio taisyklių, nedaro išvadų, yra pavojingas ir agresyvus. Nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė diskomfortą ir gėdą aplinkiniams aiškindama apie įvykį, jai sunku buvo išsivalyti nosį, ją liesti, jautė skausmą prausiantis. Ji iki šiol jaučia baimę, mėnesį laiko jautė skausmą veide, buvo subjaurota jos estetinė išvaizda, gijimo laikotarpiu ji negalėjo pilnavertiškai bendrauti su kolegomis ir draugais, buvo apribota jos socialinio bendravimo galimybė, o jos pergyvenimus kartu išgyveno artimieji. Neturtinę žalą nukentėjusioji vertina 5000 eurų.

Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti civilinį ieškinį tenka civiliniam ieškovui. Šiuo atveju ieškinį teikianti nukentėjusioji jį argumentavo tik teiginiais, tačiau jo išvis neįrodinėjo. Nepateikta jokių duomenų, ar nukentėjusioji dėl nosies nubrozdinimo kreipėsi į medicinos įstaigą, ar jai buvo paskirtas gydymas, ar turėjo nedarbingumo pažymėjimą, kokius konkrečiai vaistus ji vartojo, kokia jų kaina. Ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas.

Neturtinės žalos argumentai ieškinyje, teismo vertinimu, apskritai dėstomi tik formaliai ir pernelyg hiperbolizuotai, nes iš nagrinėjamo įvykio konteksto neišplaukia, kad incidentas galėjo sukelti nukentėjusiajai tokias neįtikėtinas pasekmes, kokias buvo norima parodyti. Neturtinės žalos nukentėjusioji taip pat neįrodinėjo, o apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Neturtinę žalą vertindama 5000 eurų suma, kuri labai ženkliai viršija analogiškose bylose teismų priteisiamas neturtinės žalos sumas, nukentėjusioji nepateikė jokių faktinių duomenų, jog dėl patirto šoko, atsiradusios nemigos, streso, bejėgiškumo būklės ir pan. ji būtų kreipusis psichologo pagalbos, ar gal vartojo gydytojo paskirtus raminamuosius ar migdomuosius vaistus. LAT yra patvirtinęs kaip pagrįstai paskirtus neturtinės žalos dydžius, kurie net nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose svyruoja nuo 202,73 iki 1737,72 EUR (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-170-699/2016, 2K-605/2011, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-452/2014, 2K-473/2013). Tai pat pažymėtina, kad pati nukentėjusioji teisme nurodė, jog iš esmės visas jos santuokinis gyvenimas su kaltinamuoju buvo labai emociškai sunkus ir nevykęs, taigi ilgamečių konfliktų lydimą apskritai prastą psichologinę nukentėjusiosios būseną sieti su byloje nagrinėjamu konkrečiu įvykiu ir vertinti tai kaip šio įvykio pasekmę, nebūtų teisinga.

Vis dėlto, pripažintina, kad dėl nosies nugarėlės nubrozdinimo kurį laiką buvo apribotos nukentėjusiosios viešojo bendravimo galimybės, kad ji patyrė fizinį skausmą, įprasto gyvenimo dezorganizaciją ir tai teismo vertinama kaip neturtinė žala. Teismas apsiriboja nukentėjusiajai priteistina 300 eurų neturtinės žalos suma.

Dėl išlaidų advokatui

Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis iš išieškotos iš nuteistojo.

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje yra prašoma nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisti 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, teikiamas 2019-01-07 advokatų „Ex lege“ pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 907992 (b.l.66).

Teismas laiko, jog ši baudžiamoji byla nėra nei didelės apimties, nei sudėtinga. Būtina pažymėti ir tai, kad būtinojo nukentėjusiosios atstovavimo šioje byloje pagrindų nėra, o nukentėjusiosios interesus tokio pobūdžio bylose gina ir prokuroras. Taigi įvertinus šios bylos apimtį, jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstus nukentėjusiosios argumentus dėl turtinės bei neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į nukentėjusiajai suteiktų paslaugų rezultatą, naudodamasis diskrecija spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio, teismas konstatuoja, kad 200 eurų bylinėjimosi išlaidų suma yra pakankama ir racionali.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Paskirtą bausmę subendrinti su 2018-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalys).

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-3 dalių nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

1) įpareigoti pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti;

2) įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Ž. B. K..

Išaiškinti nuteistajam, kad įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. Ž. B. K. apima ir draudimus bet kokia forma bendrauti ir ieškoti su ja ryšių.

Bausmės vykdymo atveju, į atliktos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-12-11 iki 2017-12-13 (dvi dienos) ir nuo 2018-08-12 iki 2018-08-13 (vieną dieną) (Baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Išieškoti iš A. K. I. Ž. B. K. 300 eurų (trys šimtai eurų) neturtinės žalos kompensaciją ir 200 eurų (du šimtai eurų) proceso išlaidų.

Šluotą, saugomą Vilniaus AVPK daiktų saugojimo kameroje, grąžinti nuteistajam.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.