- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1294-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09010-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- W. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė Šiaulių bankas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo W. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo W. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė Šiaulių bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas W. Z. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vseven“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro visos likviduotos bendrovės lėšos nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Teismas konstatavo, kad registrų tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens vadovo įgaliojimai pasibaigė nuo juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo dienos. Likviduojamos bendrovės akcininkai, turintys teisę gauti po atsiskaitymo su kreditoriais likusį akcinės bendrovės turtą, dėl šio turto perdavimo turi kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją. Kilus ginčui dėl teisės į likviduotos bendrovės likusias pinigines lėšas, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl šių lėšų priteisimo bendra ginčo teisenos tvarka. Kokios likviduotos bendrovės lėšos priklauso pareiškėjui, kaip akcininkui, nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 73 straipsnio 13 dalis. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl, teismo vertinimu, pareiškimas nenagrinėtinas teisme ypatingos teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Bendrovę likvidavus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro sprendimu, po bendrovės likvidavimo likusio turto paskirstymas nebuvo įformintas, nes nebuvo paskirtas likvidatorius ir niekas neatliko jo funkcijų pagal ABĮ 74 straipsnio 2 dalies nuostatas.
1.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl turto paskirstymo pareiškėjas turi kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją, o kilus ginčui dėl teisės į likviduotos bendrovės likusias pinigines lėšas – į teismą bendra ginčo teisenos tvarka. Joks teisės aktas nenumato juridinių asmenų tvarkytojo teisės ar pareigos po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo vykdyti likusio turto paskirstymą.
1.3. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad juridinį asmenį likvidavus VĮ Registrų centro sprendimu ir po jo likvidavimo likusio turto paskirstymo neįforminus dėl likvidatoriaus nebuvimo, turtas paskirstomas teismo keliu nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų.
8. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam, kaip vieninteliam akcininkui, nuosavybės teise priklauso po UAB „Vseven“ likvidavimo likusios likviduotos bendrovės lėšos. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks reikalavimas nagrinėtinas ne ypatingąja teisena (kaip pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK XXVI skyrius), dėl turto paskirstymo pareiškėjas turi kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją, o kilus ginčui dėl teisės į likviduotos bendrovės likusias pinigines lėšas – į teismą bendra ginčo teisenos tvarka, dėl to pareiškimą atsisakė priimti. Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo prašymą, netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes teismų praktikoje išaiškinta, jog juridinį asmenį likvidavus VĮ Registrų centro sprendimu turtas paskirstomas teismo keliu nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024 išaiškino, kad turto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas gali būti teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka tik tada, kai turtas buvo įgytas praeityje ir pareiškėjas nurodo (ir įrodo) vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pripažinti jį likviduoto juridinio asmens (UAB) turto savininku. Šį reikalavimą pareiškėjas grindžia ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 40 straipsnio 1 dalyje, 73 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta akcininko turtine teise gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Toks pareiškėjo reikalavimo turinys ir pagrindas patvirtina, kad šio turto jis praeityje nevaldė, neturėjo jo nuosavybės teisę į šį turtą patvirtinančių dokumentų, taip pat nėra kitų juridiniam faktui patvirtinti būtinųjų sąlygų, todėl, priešingai, nei teigia pareiškėjas, toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
11. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad UAB „Vseven“ likviduota supaprastinta tvarka – Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Tokio likvidavimo procedūrą reglamentuoja CK 2.70 straipsnis. Pagrindinis likvidavimo supaprastinta tvarka skirtumas nuo kitų CK 2.106 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens likvidavimo pagrindų yra tas, kad, likviduojant juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo. Šiuo atveju Juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl turto paskirstymo pareiškėjas turi kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją. Kasacinis teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024 pažymėjo, kad registro tvarkytojas neturi duomenų apie juridinio asmens turtą ir skolas, įprastai likvidatoriaus atliekami veiksmai – kreditorių reikalavimų tenkinimas ir likusio turto paskirstymas – likviduojant juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva neatliekami. Likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį.
13. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas teisme siekia, jog jam, kaip vieninteliam likviduotos bendrovės akcininkui, būtų pripažinta nuosavybės teisė į po bendrovės likvidavimo likusį turtą. Likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva nebuvo paskirstytas juridinio asmens turtas. Įstatyme nenustatyta, kad tokiu atveju nuosavybės teisė į juridinio asmens turtą savaime pereina tokio juridinio asmens dalyviams. Taigi šiuo atveju negalima teigti, kad pareiškėjas siekia konstatuoti juridinį faktą, jog jis buvo įgijęs nuosavybės teisę vienu iš įstatyme nustatytų pagrindų. Teisių pripažinimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (CK 1.138 straipsnio 1 punktas). Sprendžiant dėl nuosavybės teisės pripažinimo yra sprendžiamas teisės klausimas, kurio negalima išspręsti ypatingosios teisenos tvarka, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Bylos dėl nuosavybės teisių į likviduoto juridinio asmens turtą pripažinimo savo procesine prigimtimi yra ginčo bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).
14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, kai įstatymas nenustato juridinio asmens turto perėjimo juridinio asmens dalyviams po juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva, nuosavybės teisė į tokį turtą turi būti nustatoma ne kreipiantis dėl turto paskirstymo į juridinių asmenų registro tvarkytoją, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ar kaip juridinę reikšmę turintis faktas CPK 444–448 straipsnių įtvirtinta tvarka, kaip nepagrįstai teigė pareiškėjas, o ieškinio teisenos tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, kad pareiškėjo reikalavimas gali būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka, tačiau nepagrįstai atsisakė tokį pareiškimą priimti, netaikęs trūkumų šalinimo instituto.
15. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).
16. Kai į teismą kreipdamasis asmuo procesiniame dokumente reiškia reikalavimą, nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka, teismui turi būti pateikiamas ieškinys, o šios taisyklės nesilaikius, siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, taikytinas šalies pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo pareiškimas neatitinka CPK 444 straipsnyje nustatytų sąlygų ir negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, sudarė pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo (CPK 115 straipsnis), o ne atsisakymo priimti ieškinį institutą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo W. Z. pareiškimo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.