Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po sutuoktinio A. K. (A. K.) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad teismui nustačius, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįsti ir išsamūs, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

2021 m. kovo 12 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. balandžio 1 d. 10.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti išsiunčiant procesinius dokumentus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. K. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. vaikų neturėjo. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja iki ir po palikėjo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buto įgytas 1992 m. birželio 16 d., t. y. po santuokos sudarymo.

Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad po A. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nebuvo pasikreipęs, testamentas nebuvo sudarytas.

Pareiškėja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Pateikti rašytiniai įrodymai (duomenys apie elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį bei gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. vasario 26 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, 2013 m. rugsėjo 16 d. karšto vandens skaitiklių įrengimo (plombavimo) aktas, kaimynų paaiškinimai) patvirtina, kad pareiškėja palikėjo turtu rūpinasi kaip savu (CK 5.51 straipsnis) – valdo, naudoja, moka mokesčius.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja išreiškė savo valią priimti sutuoktinio A. K. palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus (mokėjo mokesčius, sudarinėjo administravimo paslaugų sutartis). Šie O. K. veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad ji po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja O. K. po sutuoktinio A. K. mirties priėmė palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos O. K. paveldėjimo teisei į palikėjo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) turtą įgyvendinti.

Teismas šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, faktiškai nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos O. K., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.