- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- AS-492-523-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00997-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos notarų rūmų
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos notarų rūmų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos notarų rūmų skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas Lietuvos notarų rūmai (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir teisingumo ministras) 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1R-96 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ dalis, kuria skelbiamas viešas konkursas notaro pareigoms užimti Klaipėdos miesto savivaldybėje, priimta pažeidžiant Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką, patvirtintą Teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481 (toliau – ir Metodika), ir šią dalį panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 6 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, įvertinęs ginčijamo įsakymo turinį bei 2007 m. sausio 25 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Viešo konkurso notaro pareigoms užimti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir Notariato įstatymas) nuostatas, padarė išvadą, kad skundžiamas įsakymas yra procedūrinio pobūdžio. Pažymėjo, kad dokumento, kuriuo pradedama viešo konkurso notaro pareigoms užimti procedūra, apskundimo tvarkos teisės aktai nenumato. Konstatavo, kad skundžiamas aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, todėl tokio pobūdžio dokumentai nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas.
II.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundžiamas įsakymas yra procedūrinio pobūdžio. Paaiškina, kad ginčijamas įsakymas yra individualus materialiųjų Notariato įstatymo ir Metodikos normų taikymo aktas. Pažymi, kad net ir konstatavus, jog 2011 m. balandžio 4 d. teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-96 yra procedūrinio pobūdžio, juo vis tiek negalima nepaisyti teisingumo ministro patvirtintos Metodikos nuostatų.
2. Teigia, kad įstatymai nenustato išimčių, kad procedūrinių teisės aktų teisėtumas negali būti nagrinėjamas teisme. Mano, kad ginčijamas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14–15 punktuose įtvirtintas individualaus teisės akto ir administracinio akto sąvokas. Todėl teigia, kad pagrindo skundžiamo įsakymo nepripažinti teisės aktu ir laikyti procedūriniu dokumentu, nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad procedūrinio dokumento sąvoka teisės teorijoje nevartojama ir nėra žinoma. Pažymi, kad vadovaujantis Teisingumo ministerijos darbo reglamentu, patvirtintu teisingumo ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1R-154, ministro įsakymai skirstomi į norminiu ir individualius (17, 18.10 p.), individualūs ministro įsakymai vadinami individualiais teisės aktais (24 p.).
3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad teisės aktai nenumato dokumento, kuriuo pradedama viešo konkurso notaro pareigoms užimti procedūra, apskundimo tvarkos. Pareiškėjas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 19 straipsnio 1 dalis tiesiogiai numato teisingumo ministro įsakymo, kuriuo pradedama viešo konkurso notaro pareigoms užimti procedūra, apskundimo tvarką ir Vilniaus apygardos administracinio teismo pareigą tirti skundą dėl tokio įsakymo.
4. Teigia, kad ABTĮ nenustatyta teismo teisė atsisakyti priimti skundą nustačius, kad ginčijamas aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta suinteresuoto subjekto, siekiančio apginti įstatymų saugomą interesą, teisė kreiptis į teismą. Paaiškina, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos notarų rūmų uždavinių yra ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijoje – taip pat ir teisme.
5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad skųsti galima tik teisingumo ministro įsakymą, kuriuo konkursą laimėjęs asmuo paskiriamas notaru. Teigia, kad teisės ir interesai turi būti ginami ne tik retrospektyviai, t. y. kai jau atsiranda neigiamos pasekmes, tačiau ir perspektyviai, t. y. siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms kilti. Teisinėje valstybėje negali būti priimami ir toleruojami teisės aktai, kurie sąlygoja neteisėtų pasekmių atsiradimą. Aiškinant teisę priešingai, netenka prasmės teisės norminiuose aktuose įtvirtinti reikalavimai, t. y. nebeturi prasmės Metodikos nuostatos. Tai, pareiškėjo teigimu, prieštarauja kertiniams teisės principams – teisingumui, protingumui ir sąžiningumui.
6. Mano, kad teismo atsisakymas priimti skundą reiškia atsisakymą vykdyti teisingumą. Pažymi, kad atsisakydamas priimti skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas ne tik piktnaudžiavo savo diskrecija, bet ir priėmė sprendimą, užkertantį kelią pareiškėjui vykdyti Notariato įstatymo nustatytą pareigą – ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžiuos ir valdymo institucijoje – taigi ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
7. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Nurodo, kad konstatuodamas, jog skundžiamas aktas nepriskirtinas prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas, tokios išvados nemotyvavo, nenurodė, kuriam teismui toks skundas teismingas.
8. Teigia, kad skundžiamas aktas yra individualus teisės taikymo aktas, kuriuo realizuojami Notariato įstatyme, Nuostatuose, Metodikoje ir kituose teisės aktuose įtvirtinta teisingumo ministro kompetencija notariato srityje.
9. Atkreipia dėmesį, kad 2008 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo iš esmės analogišką bylą – dėl teisingumo ministro įsakymo dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti, ir teismui nekilo abejonių dėl Lietuvos notarų rūmų suinteresuotumo ir dėl to, ar toks įsakymas gali būti skundo objektas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti teisingumo ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1R-96 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ dalį, kuria skelbiamas viešas konkursas notaro pareigoms užimti Klaipėdos miesto savivaldybėje. Pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti, konstatavęs, kad jis nenagrinėtinas teismų, nes skundžiamas aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomi interesai iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Todėl pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejami su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi. Įvertinusi pareiškėjo skundo pobūdį, teisėjų kolegija tokios išvados nagrinėjamoje byloje daryti neturi teisinio pagrindo.
Teisingumo ministro įsakymas dėl viešo konkurso notarų pareigoms užimti yra individualus materialiųjų Notariato įstatymo, Metodikos normų taikymo aktas. Toks įsakymas sukuria materialiąją teisės normą, apibrėžiančią, kokios savivaldybės teritorijoje yra skelbiamas viešas konkursas notaro pareigoms užimti ir būtent kelių notarų pareigoms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas įsakymas negali būti laikomas nesukeliančiu teisinių pasekmių pareiškėjui, tai turi būti nustatyta nagrinėjant ginčą teisme. Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal Notariato įstatymo 9 straipsnio 3 punktą vienas iš svarbiausių Lietuvos notarų rūmų uždavinių yra ginti ir atstovauti notarų interesus valstybinės valdžios institucijose – taigi ir teisme kaip teisminės valdžios institucijoje. Akivaizdu, kad gindami ir atstovaudami notarų interesus valstybinės valdžios ir valdymo institucijose Lietuvos notarų rūmai kaip teisės subjektas veikia ne kaip institucija, kuri gina savo interesus nuo centrinių valstybinio administravimo organų sprendimų, galimai pakeičiančių jų teisinį statusą, bet kaip notarų savivaldos institucija, atstovaujanti ir ginanti notarų, kurių interesus atstovauti jie ir buvo įsteigti, interesus.
Įvertinusi pareiškėjo skundžiamą aktą – teisingumo ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymą Nr. 1R-96 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ (b. l. 5), teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis atitinka individualaus teisės akto požymius, todėl ginčo dėl tokio akto nagrinėjimas, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra priskirtas administracinio teismo kompetencijai, o kadangi ginčijamą aktą priėmė centrinis administravimo subjektas, tad vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi – šis ginčas priskirtinas išimtinei Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo keliamas ginčas nenagrinėtinas teismuose, nepagrįstai skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo Lietuvos notarų rūmų atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.