Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-27 · Administracinė byla Nr. A-492-1786-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-06-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-11-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
A-492-1786-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00997-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
Lietuvos notarų rūmų, L. P., G. B., E. S., B. V.
Administracinė byla Nr. A492-1371/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00997-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjų atstovams Vaidotai Majūtei, Justui Čiomanui,atsakovo atstovui Ramūnui Valatkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos notarų rūmų, L. P., G. B., E. S. ir B. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas Lietuvos notarų rūmai kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – ir Teisingumo ministras) 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1R-96 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria skelbiamas viešas konkursas notaro pareigoms užimti Klaipėdos miesto savivaldybėje (I t., b .l. 1–3).

Pareiškėjai notarai L. P., G. B., E. S. ir B. V. taip pat kreipėsi į teismą su skundu (II t., b. l. 1–3), kuriuo prašė pripažinti Teisingumo ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1R-96 dalį, kuria skelbiamas viešas konkursas notaro pareigoms užimti Klaipėdos miesto savivaldybėje, priimtą pažeidžiant Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikį vertinimo metodikos, patvirtintos Teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481, 4.2 punktą, ir šią įsakymo dalį panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo nutarta sujungti administracines bylas, kuriose buvo pareikšti nurodyti reikalavimai, į vieną administracinę bylą (II t., b. l. 49–50).

Pareiškėjai skunduose vadovavosi Viešo konkurso notarų pareigoms užimti nuostatų, patvirtintų Teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34 (toliau – ir Nuostatai), 4 punktu, Teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481 patvirtinta Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika (toliau – ir Metodika) ir paaiškino, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis 2010 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 180 826 gyventojų, atitinkamai Klaipėdos mieste gali būti ne mažiau kaip 12 ir ne daugiau kaip 18 notarų. Šiuo metu Klaipėdos mieste dirba 18 notarų, todėl padidinus notarų skaičių iki 19 notarų, vienas notaras aptarnautų 9 517 gyventojų, o tai prieštarautų Metodikos 4.2 punkte nustatytam reikalavimui dėl vieno notaro aptarnaujamo gyventojų skaičiaus. Taip pat nurodė, kad Teisingumo ministro 2004 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1R-406 „Dėl notarų skaičiaus nustatymo“ buvo nustatytas 300 notarų skaičius Lietuvos Respublikoje, šiuo įsakymu yra įtvirtintas maksimalus galimas Lietuvoje dirbančių notarų skaičius, nes notarų skaičiaus ribojimas yra vienas esminių lotyniškojo notariato požymių. Toks notarų skaičius nustatytas atsižvelgiant į bendrą oficialų Lietuvos gyventojų skaičių. Tačiau šis įsakymas nėra pagrindas skelbti viešą konkursą notaro pareigoms užimti konkrečiose savivaldybėse, nes tam būtinas notaro paslaugų poreikio įvertinimas, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis Metodikoje įtvirtintais kriterijais ir metodais. Pareiškėjai akcentavo, jog viešai žinoma, kad dėl emigracijos srautų realus gyventojų skaičius Lietuvoje yra mažesnis negu skelbiama oficialiai ir tai turėtų patvirtinti šiuo metu vykdomo visuotinio gyventojų surašymo rezultatai. Todėl siekdami tikslesnių ir objektyvesnių skaičiavimų rezultatų, Lietuvos notarų rūmai prašė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) sulaukti visuotinio surašymo duomenų ir tik po to, įvertinus poreikius pagal nustatytus kriterijus, skelbti viešą konkursą notaro pareigoms užimti, tačiau ministerija į šį argumentą neatsižvelgė. Nurodė, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybėje gyveno 177 823 gyventojai. Atitinkamai Klaipėdos mieste gali būti ne mažiau kaip 11,8 ir ne daugiau kaip 17,7 notarų, šiuo metu Klaipėdos mieste dirba 18 notarų. Vadinasi, jau šiuo metu vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius nesiekia 10 tūkst. gyventojų (vienas notaras aptarnauja 9 879 gyventojus). Padidinus notarų skaičių iki 19 notarų, vienas notaras aptarnautų 9 359 gyventojus, o tai prieštarautų Metodikos 4.2 punkte nustatytam reikalavimui. Aiškino, kad 2011 m. vykdomo visuotinio gyventojų surašymo tikėtini rezultatai gali dar labiau pagrįsti viešo konkurso notaro pareigoms užimti Klaipėdos m. savivaldybėje skelbimo netikslingumą. Jei paaiškės, kad realus gyventojų skaičius Klaipėdos m. savivaldybėje yra dar mažesnis, negu tas, kuriuo buvo vadovaujamasi skelbiant konkursą notaro pareigoms užimti, ir neatitiks vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus kriterijaus, bus pažeisti tiek dirbančių notarų interesai bei Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir Notariato įstatymas) 19 straipsnyje įtvirtintas notarų ekonominio nepriklausomumo principas, tiek asmens, laimėjusio viešą konkursą notaro pareigoms užimti, interesai bei teisėti lūkesčiai.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimuose į pareiškėjų skundus (I t., b. l. 44–45, II t., b. l. 57–58) nurodė, kad su skundais nesutinka ir prašė jų netenkinti.

Rėmėsi Metodikos 4.3 punktu ir nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje 2009 metais atliktų notarinių veiksmų vidurkis buvo 35 procentais didesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį, o 2010 metais 38 procentais didesnis už vidurkį. Bendrųjų pajamų vidurkis 2009 metais buvo 28,3 procento didesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį, o 2010 metais 28,9 procento didesnis už Lietuvos Respublikos vidurkį. Kaip matyti iš pateiktos statistikos augo tiek atliktų notarinių veiksmų kiekis, tiek bendrosios pajamos. Atliktų notarinių veiksmų vidurkis padidėjo pakankamai ženkliai, t. y. 3 procentais. Tokiu būdu, siekiant pagerinti gyventojų aptarnavimą ir užtikrinti kokybišką paslaugų suteikimą, ministerija ir paskelbė viešą konkursą notaro pareigoms užimti Klaipėdos miesto savivaldybėje. Be to, 2010 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo deklaruota 53 652 gyventojų ir šioje teritorijoje veikia 3 notarai, o tai neatitinka Metodikos 4.2 punkte nustatyto reikalavimo. Kadangi pagal kitus kriterijus nėra poreikio didinti notarų skaičiaus šioje savivaldybėje, buvo nuspręsta, jog notarų skaičiaus padidinimas Klaipėdos miesto savivaldybėje padės užtikrinti notaro paslaugų poreikį ir šalia esančioje savivaldybėje. Per laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio teisingumo ministro skelbto viešo konkurso notaro pareigoms Klaipėdos miesto savivaldybėje užimti (skelbtas Teisingumo ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1R-195) iki ginčijamo konkurso paskelbimo, pasibaigė dviejų Klaipėdos miesto savivaldybėje veiklą vykdžiusių notarų įgaliojimai (2009 m. birželio 15 d. – V. J. ir 2011 m. kovo 31 d. – D. K.).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 3 d. sprendimu (II t., b. l. 103–107) pareiškėjų skundus tenkino – panaikino Teisingumo ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1R-96 dalį, kuria skelbiamas viešas konkursas notaro pareigoms užimti Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Sistemiškai vertindamas Nuostatų 4 punkte ir Metodikos 4.2 bei 4.3 punktuose įtvirtintas normas, teismas padarė išvadą, kad Metodikos 4.3 punkte nurodytais pagrindais notarų skaičius konkrečioje savivaldybės teritorijoje gali būti didinamas tik tokiu atveju, jeigu notarų skaičiaus padidinimu nėra pažeidžiamos Metodikos 4.2 punkto nuostatos, t. y. vienam savivaldybės teritorijoje dirbančiam notarui tenka ne mažiau kaip 10 tūkstančių aptarnaujamų gyventojų. Teismas pažymėjo, kad skundo reikalavimą Lietuvos notarų rūmai grindžia Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 9 d. raštu, kuriame pažymėta, kad 2010 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 180 826 asmenys. Pareiškėjai L. P., G. B., E. S. ir B. V. skunde teismui pažymėjo, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pradžioje Klaipėdos mieste gyveno 177 823 asmenys. Teismas nustatė, kad Lietuvos statistikos departamento internetiniame puslapyje pažymėta, jog išankstiniais surašymo duomenimis, Klaipėdoje gyveno 161,3 tūks. asmenų. Nurodė, kad pateikti įrodymai liudija, jog priimant skundžiamą įsakymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje notaro paslaugas teikė 18 notarų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad net nustačius, jog Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje gyventojų skaičius yra artimas didžiausiai pareiškėjų nurodytai vertei (180 823 gyventojų), šioje savivaldybėje padidinus notarų skaičių iki 19, vienam notarui tektų 9 517 aptarnaujamų gyventojų. Tačiau tokiu atveju būtų pažeidžiamos Metodikos 4.2 punkto nuostatos. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu ir nurodė, kad atsakovo atsiliepime teismui nurodyti motyvai, jog Klaipėdos miesto savivaldybėje notarų skaičių siekiama padidinti dėl to, kad gretimoje Klaipėdos rajono savivaldybėje susiklostė situacija, kai yra pažeidžiamos Metodikos 42 punkto nuostatos, taip pat argumentai dėl notarų atostogų, ligų ir panašiai, nagrinėjamo ginčo atveju teisiškai nėra reikšmingi. Teismas konstatavo, kad esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai Teisingumo ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1R-96 dalis, kuria skelbiamas viešas konkursas eiti notaro pareigas Klaipėdos miesto savivaldybėje, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pagrįsta, todėl yra neteisėta ir naikintina.

III.

Atsakovas Teisingumo ministerija pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 111–113), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos statistikos departamento skelbtais išankstiniais surašymo duomenimis, remiantis kuriais Klaipėdoje gyveno 161,3 tūkstančių asmenų. Pažymi, kad Įsakymo priėmimo metu gyventojų skaičius viršijo 180 tūkstančių gyventojų, todėl Įsakymo paskelbimo metu buvo laikomasi Metodikos 4.2 punkto reikalavimų.

2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į viešą interesą, kurį gindamas Teisingumo ministras ir priėmė ginčijamą įsakymą. Remiasi Metodikos 4.3.1 bei 4.3.2 punktais ir paaiškina, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje 2009 metais atliktų notarinių veiksmų vidurkis buvo 35 procentais didesnis už respublikos vidurkį, o 2010 metais 38 procentais didesnis už vidurkį. Bendrųjų pajamų vidurkis 2009 metais buvo 28,3 procento didesnis už respublikos vidurkį, o 2010 metais 28,9 procento didesnis už respublikos vidurkį. Paaiškina, kad iš pateiktos statistikos matyti, jog augo tiek atliktų notarinių veiksmų kiekis, tiek bendrosios pajamos, atliktų notarinių veiksmų vidurkis padidėjo pakankamai ženkliai, t. y., 3 procentais. Todėl siekiant pagerinti gyventojų aptarnavimą ir užtikrinti kokybišką paslaugų suteikimą, ir buvo paskelbtas viešas konkursas notaro pareigoms užimti Klaipėdos miesto savivaldybėje.

3. Pažymi, kad Teisingumo ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1R-406 „Dėl notarų skaičiaus nustatymo“ Lietuvos Respublikoje nustatė 300 notarų skaičių. Teigia, kad šis skaičius nebūtų viršytas įsteigus Įsakyme nurodytas notarų vietas. Mano, kad įvertinus teisės aktų normas, notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo kriterijai turi būti įvairūs, t. y., neapsiriboti vien tik gyventojų skaičiumi, gaunamų pajamų suma ir aptarnaujamų asmenų skaičiumi. Turėtų būti vertinami ir gyventojų poreikiai, siekiant gauti kokybiškas ir įmanomai per trumpiausią laiką teisines paslaugas. Taip pat mano, kad reiktų atsižvelgti ir į tai, kad notarai atostogauja, serga ir juos pavaduoti turi kitas notaras.

Atsiliepimas

Pareiškėjai Lietuvos notarų rūmai, L. P., G. B., E. S. ir B. V. atsiliepimuose į apeliacinį skundą (II t., b. l. 119–124, 125–130) nurodo, kad su Teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimus į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos statistikos departamento skelbtais išankstiniais surašymo duomenimis. Paaiškina, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje notarų skaičiaus padidinimas iki 19, vadovaujantis net ir didžiausiu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje 180 823 gyventojų skaičiumi (remiantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis), pažeistų Metodikos 4.2 punkto nuostatas.

2. Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų notarinių veiksmų vidurkių pažymi, kad visais atvejais didinant notarų skaičių konkrečioje savivaldybėje turi būti atsižvelgiama į Metodikoje nustatytų kriterijų visumą, todėl bet kuriuo atveju (net ir tada, jei notarinių veiksmų skaičius ir pajamos už notarinius veiksmus atitiktų Metodikos 4.3.1 ir 4.3.2 punktuose nustatytus dydžius) negali būti pažeistas 4.2 punkte nustatytas imperatyvas dėl minimalaus vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus.

3. Pastebi, kad 2011 m. balandžio 4 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-96 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ buvo numatyta skelbti viešą konkursą notaro pareigoms užimti 12 savivaldybių ir iš esmės visose savivaldybėse Teisingumo ministerija konkurso skelbimą grindžia vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiumi, tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų skaičiaus nebuvo paisoma.

4. Pažymi, kad atsakovo pateikiami Klaipėdos miesto savivaldybės notarų pajamų ir notarinių veiksmų vidurkių skaičiavimai yra klaidingi. Lietuvos notarų rūmų duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybėje 2009 m. atliktų notarinių veiksmų vidurkis buvo 39 proc. didesnis už respublikos notarų vidurkį, o 2010 m. – tik 11 proc. didesnis už respublikos notarų vidurkį. Klaipėdos miesto notarų pajamų vidurkis 2009 m. buvo 31 proc. didesnis už respublikos notarų vidurkį, o 2010 m. – tik 8 proc. didesnis už respublikos notarų vidurkį.

5. Teigia, kad nors Klaipėdos miesto savivaldybės notarų pajamos ir atlikti notariniai veiksmai ir viršija bendrą respublikos notarų pajamų ir notarinių veiksmų vidurkį (tai būdinga visiems didiesiems miestams), tačiau tokia statistika neatitinka Metodikos 4.3 punkte nustatytų kriterijų.

6. Dėl apelianto teiginių, kad Teisingumo ministras, priimdamas įsakymą dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti, rėmėsi viešu interesu, o notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo kriterijai turi būti įvairūs, pažymi, kad Metodikoje nėra numatytų jokių kriterijų, kuriais remiantis atskiros savivaldybės notarų skaičiaus nustatymas būtų siejamas su viešuoju interesu, gyventojų poreikiais, notarų atostogomis, liga, jų pavadavimu ar kitais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

Byloje ginčijama teisingumo ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1R-96 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ dalis dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti Klaipėdos miesto savivaldybėje. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Viešo konkurso notaro pareigoms užimti nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-34, 4 punktu, kuris nustato, jog konkursą skelbia teisingumo ministras, atsižvelgdamas į notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikius, įvertinęs gautą Notarų rūmų prezidiumo nuomonę.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311 redakcija) nustato, jog notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Taigi šia Notariato įstatymo nuostata įstatymų leidėjas pavedė teisingumo ministrui nustatyti konkretų notarų skaičių, nuo ko neatsiejamas ir notarų buveinės bei jų veiklos teritorijos nustatymas, vadovaujantis savo patvirtinta Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodika. Būtent šią nuostatą įgyvendindamas teisingumo ministras 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481 patvirtino Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką, kuri, atsižvelgiant į jau minėtą teisinį reguliavimą, yra vienas iš teisinių pagrindų, kuriais remdamasis teisingumo ministras priėmė tam tikra apimtimi individualioje byloje ginčijamą teisingumo ministro sprendimą.

Kaip minėta, pagal Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311 redakcija), notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymi, jog jame nėra įtvirtinta jokių aiškių ir konkrečių bendrųjų kriterijų ar principų, kuriais remdamasis (kurių saistomas) teisingumo ministras galėtų įgyvendinti minėtus savo įgaliojimus, o iš nuostatos, jog minėtus įgaliojimus – nustatyti konkretų notarų skaičių, jų buveinę bei veiklos teritoriją – teisingumo ministras įgyvendina pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką, seka, jog įstatymų leidėjas nurodytus bendruosius kriterijus ar principus nustatyti (nusistatyti) pavedė pačiam teisingumo ministrui.

Aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas aiškintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamos atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose.

Iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. ir kt. nutarimai).

Pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Kita vertus, tais atvejais, kai Konstitucija nereikalauja įstatyminio tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių reguliavimo, šie santykiai gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan., tačiau jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytu įstatyme (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 22 d. nutarime, apibendrindamas Notariato įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra pažymėjęs, jog Lietuvoje notarai vykdo viešo pobūdžio funkcijas, tačiau nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai – jie verčiasi savarankiška profesine veikla, o jų funkcijas, kitą veiklą bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai; notaro profesija yra valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų – fizinių ir juridinių asmenų subjektinių teisių ir juridinių faktų juridinio įtvirtinimo, šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo – vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos; notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris turi užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų; taigi notaras vykdo tokias funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti; užtikrinti šių funkcijų vykdymą – viešasis interesas ir valstybės priedermė; notaro veikla grindžiama inter alia nepriklausomumo principu.

Teisėjų kolegija pastebi, jog asmuo, pasirinkdamas notaro profesiją, be kita ko įgyvendina Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą.

Konstitucinis Teismas nuosekliai pažymi, jog pagal Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą yra būtina žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užtikrinimo sąlyga ir suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; jas sudarydamas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį ir paisydamas Konstitucijos, nustatyti laisvės pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai). Pastebėtina ir tai, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens laisvė aiškintina neatsiejamai ir nuo Konstitucijos 46 straipsnio, inter alia jo 1 dalies, nustatančios, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o taip pat ir 3 dalimi, nustatančia, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Taigi atsižvelgiant į nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, darytina išvada, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir neatsiejamai su juo susijusių kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimai įstatymų leidėjui bei kitiems teisėkūros subjektams su žmogaus teisių ir laisvių, juolab kildinamų iš Konstitucijos, turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimu (įgyvendinimo sąlygomis) susijusį teisinį reguliavimą, o taip pat teisinį reguliavimą, kuriuo vienu ar kitu būdu ribojamos asmens teisės (galimybė jas įgyvendinti), nustatyti tik įstatymu. Tuo tarpu poįstatyminiais teisės aktais gali būti reguliuojami tik tam tikri procesiniai (procedūriniai) santykiai – teisių įgyvendinimo tvarka ir pan.

Kaip minėta, įstatymų leidėjas Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi (2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311 redakcija) teisingumo ministrui suteikė įgaliojimus nustatyti notarų skaičių, jų buveines ir veiklos teritorijas, taip pat nustatė, jog minėtus įgaliojimus teisingumo ministras realizuoja pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Tačiau jokių konkrečių ir aiškių bendrųjų kriterijų ar principų, kuriais vadovaudamasis teisingumo ministras galėtų realizuoti minėtus įgaliojimus, įstatymas nenustato, nors, teisėjų kolegijos nuomone, toks teisinis reguliavimas (bendrieji kriterijai bei principai, kuriais vadovaudamasis (kurių saistomas) teisingumo ministras galėtų įgyvendinti minėtus įgaliojimus), kaip nustatantis pagrindines konstitucinės asmens teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo (jo ribojimo) sąlygas, turėtų būti įtvirtintas įstatyme. Tad įstatymų leidėjas, teisėjų kolegijos manymu, galbūt turėdamas iš Konstitucijos kylančią pareigą pats įtvirtinti pagrindines taisykles (bendruosius kriterijus, principus) dėl notarų skaičiaus, jų buveinės ir veiklos teritorijos nustatymo, perdavė šį klausimą sureguliuoti teisingumo ministrui. Tokiu būdu Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata sudaromos teisinės prielaidos poįstatyminiu teisiniu reguliavimu reguliuoti teisinius santykius, susijusius su pagrindinėmis konstitucinės asmens teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygomis, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, gali būti reguliuojami tik įstatymu. Dėl šios priežasties galbūt buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, inter alia teisės aktų hierarchijos principas, o taip pat Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, kas, savo ruožtu, reikalauja, jog šios laisvės įgyvendinimo sąlygos (ribojimai) būtų nustatyti tik įstatymu, laikantis kitų konstitucinių imperatyvų reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisėjų kolegijai kyla abejonės, ar Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311 redakcija) ta apimtimi, kuria, įstatyme nenustačius aiškių ir konkrečių kriterijų ar principų, kuriais vadovaujantis nustatomas notarų skaičius Lietuvoje, įgaliojimai nustatyti notarų skaičių pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką perduodami teisingumo ministrui, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (2003 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. IX-1311 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog notarų skaičių nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką, įstatyme nenustačius aiškių ir konkrečių bendrųjų kriterijų ar principų, kuriais vadovaujantis nustatytinas notarų skaičius, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.

Administracinę bylą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė