- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- I-1441-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04312-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 3R-508(AG-407/07-2018) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – ir Ministerija) atsakyti į pareiškėjo paklausimus, kurie buvo nurodyti Ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (1.136-11)4-3551. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Komisiją neišnagrinėtą bylos dalį išnagrinėti iš esmės.
2. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. raštu kreipėsi į Ministeriją jos kompetencijai priskirtais klausimais. Ministerija vilkino atsakyti į pareiškėjo paklausimus, todėl pareiškėjas su 2018 m. spalio 11 d. skundu kreipėsi į Komisiją dėl atsakovės vilkinimo atsakyti į pareiškėjo paklausimus. Komisija Sprendimu bylą dalyje dėl Ministerijos vilkinimo atsakyti į beveik visus pareiškėjo paklausimus nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Komisija Sprendime konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir Ministerijos yra kilęs tarnybinis ginčas, o tokių ginčų nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.
3. Prieštaraudamas Sprendimo teisėtumui nurodo, kad į Komisiją kreipėsi gindamas savo teisę iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti informaciją, todėl Komisija neteisi nurodydama, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo ir Ministerijos buvo kilęs tarnybinis ginčas. Pažymėjo, kad kreipdamasis į Komisiją neprašė išspręsti ginčą dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo, praradimo ar nuobaudų taikymo, o kreipėsi dėl Ministerijos vilkinimo atsakyti į pareiškėjo paklausimus. Vien tai, kad pareiškėją ir atsakovę sieją tarnybos santykiai, nedaro ginčo tarnybiniu. Pabrėžė, kad ginčai dėl vilkinimo atlikti subjekto kompetencijai priklausančius veiksmus, remiantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalimi, priskirtini Komisijos kompetencijai.
4. Pareiškėjo teigimu, Komisija nors ir nutraukė bylą dalyje, konstatuodama, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, tačiau Komisija vis tik išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl vieno pareiškėjo kreipimosi ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, t. y. dalį ginčo išsprendė iš esmės. Šioje dalyje ginčas taip pat buvo keliamas dėl vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau Komisija, atmesdama pareiškėjo skundą, peržengė ginčo ribas ir sprendė klausimą ne dėl to, ar atsakovė vilkina atsakyti, o dėl to, ar atsakovė pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjo prašytą informaciją. Komisija šioje dalyje, be kita ko, nenurodė, kodėl, pasisakydama dėl pareiškėjo vieno iš paklausimų, šioje dalyje keliamo ginčo nevertino kaip tarnybinio.
5. Nurodo, kad kitais kreipimaisi pareiškėjas prašė atitinkamiems asmenims pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjo teigimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmuo, gavęs informaciją apie prašymą pradėti tarnybinį tyrimą, privalo nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą ir atsakyti pareiškėjui Viešojo administravimo įstatymo ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad pareiškėjo pranešimai apie kitų asmenų tarnybinius nusižengimus nelaikytini tarnybiniais ginčais.
6. Apibendrindamas pažymėjo, kad Komisija neteisėtai ir nemotyvuotai pripažino, kad kilęs ginčas yra tarnybinis ir be jokio teisinio pagrindo atsisakė nagrinėti jos kompetencijai priskirtą skundo dalį.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
8. Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad pareiškėjas Ministerijoje dirbo Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Ministerijai pateikė 3 prašymus (reg. Nr. 5-2240, 5-2241 ir 5-2242), kuriais prašė kitiems darbuotojams pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė paaiškinimus dėl jam pradėto tarnybinio nusižengimo (reg. Nr. 5-2326), 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė skundą (reg. Nr. 5-2330), kuriame nurodė informaciją apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą bei prašė įvertinti Ministerijos darbuotojos elgesį bei skundą (reg. Nr. 5-2315), kuriuo prašė pateikti posėdžio garso įrašą.
9. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad tarp pareiškėjo ir Ministerijos kilo ne tarnybinis ginčas, o Ministerija vilkino atsakyti į pareiškėjo skundus. Šiuo aspektu nurodo, kad tarp pareiškėjo ir Ministerijos susiklostė santykiai, kurie reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, nes pareiškėjas į Ministeriją kreipėsi tuo pagrindu, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas. Tai, kad skundai buvo registruoti kaip piliečio skundai, skundų pobūdžio nepakeitė. Pažymėjo, kad Ministerijos darbo reglamento 18 punkte nurodyta, kad už dokumentų tvarkymą ministerijos administracijos padaliniuose atsakingi darbuotojai, o jei jų nėra dokumentų projektų rengėjai. Taigi pareiškėjas, užuot nunešęs savo parengtų dokumentų projektus registruoti kito ministerijos padalinio darbuotojams, turėjo pats registruoti Ministerijos dokumentų valdymo sistemoje, kaip vidaus dokumentus. Aplinkybė, kad pareiškėjas savo parengtus dokumentus nunešė registruoti kaip kito piliečio, vertintina kaip nesąžiningas pareiškėjo elgesys ir Ministerijos darbo reglamento pažeidimas. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5257-208/2018 dėl šioje byloje nagrinėjamame skunde minimo tarnybinio pranešimo.
10. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Komisija prieštarauja pati sau, nes dalį pareiškėjo skundo Komisija yra išnagrinėjusi, nurodo, kad į pareiškėjo prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti posėdžio garso įrašą, jam buvo atsakyta 2018 m. rugpjūčio 21 d. el. dokumentu. Taigi, Komisija teisingai atkreipė dėmesį į Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 5 dalį.
11. Pažymėjo, kad į visus pareiškėjo pateiktus paklausimus buvo atsakyta 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (1.1.39-142)4-4222, kuriuo pareiškėjas buvo dar kartą informuotas apie pareigą pačiam registruoti savo parengtus projektus. Pareiškėjas savo parengtus projektus registruodamas kaip piliečio skundus elgėsi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 3R-508(AG-407/07-2018) dalies, kuria Komisija nutraukė bylos dalies nagrinėjimą. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Komisiją išnagrinėti neišnagrinėtą bylos dalį iš esmės.
13. Nagrinėjamos administracinės bylos ir Komisijos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Ministeriją su prašymais, skundais, paaiškinimais, kuriems suteikti registracijos Nr. 5-2240, 5-2241, 5-2242, 5-2315, 5-2326, 5-2330 (Komisijos byla, b. l. 12–26).
14. Ministerija pareiškėjui atsakė 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (1.1.36-11)4-3551, kuriame nurodė, kad atsakymas į prašymus ir skundą, registruotus Nr. 5-2240, 5-2241, 5-2242 ir 5-2315, bus parengtas iki 2018 m. rugsėjo 13 d., atsakymas į paaiškinimus ir skundą, registruotus Nr. 5-2326 ir 5-2330, bus parengtas iki 2018 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 7).
15. Pareiškėjas negavęs atsakymų iki 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodytų terminų, su 2018 m. spalio 11 d. skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla, b. l. 1). Pareiškėjas skundą Komisijai grindė tuo, kad Ministerijos vilkinimas atsakyti į pateiktus paklausimus nesuderinamas su gero viešojo administravimo principu bei Taisyklėse nustatytais kreipimųsi nagrinėjimo terminais. Pareiškėjas Komisijos prašė įpareigoti Ministeriją pateikti atsakymus į 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte nurodytus kreipimusis.
16. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. spalio 11 d. skundą priėmė 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 3R-508(AG-407/07-2018), kuriuo pareiškėjo skundo dalį, dėl įpareigojimo pateikti atsakymą į 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštą, dalyje dėl paklausimo, kurio registracijos Nr. 5-2315, atmetė kaip nepagrįstą, kitoje dalyje bylą nutraukė. Bylos dalies nutraukimo teisinis pagrindas – Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
17. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimo dalimi, kuria byla nutraukta, su skundu kreipėsi į teismą.
18. Pareiškėjo nuomone, Komisija Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad tarp pareiškėjo ir atsakovės kilęs tarnybinis ginčas, todėl skundo, su kuriuo pareiškėjas kreipėsi į Komisiją nagrinėjimas, nepriklauso Komisijos kompetencijai. Pareiškėjo teigimu, jis į Komisiją kreipėsi dėl Ministerijos vilkinimo atsakyti į jo paklausimus, nurodytus Ministerijos 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte, todėl pareiškėjas, remiantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, prašė tik įpareigoti Ministeriją atsakyti į jo paklausimus. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog pareiškėjas su paklausimais į Ministeriją kreipėsi remiantis tuo, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir šiuo atveju jau taikytinas ne Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos, kaip nurodo pareiškėjas, o specialusis įstatymas – Valstybės tarnybos įstatymas. Atsakovė pabrėžė, kad tai, jog pareiškėjas savo rengtus paklausimus užregistravo kaip piliečio skundus, šių paklausimų pobūdžio nekeičia.
19. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų, taip pat mokestinių ginčų. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad komisija turi priimti sprendimą nutraukti bylą, jeigu ji yra nepriskirtina komisijai.
20. Nagrinėjamu atveju Komisija Sprendimu nutraukė bylos dalį, pripažinusi, kad tarp ginčo šalių yra kilęs tarnybinis ginčas, o pareiškėjo skunde Komisijai suformuluoti reikalavimai kildinami iš jau pradėto tarnybinio pažeidimo tyrimo. Tuo pagrindu buvo nuspręsta, kad pareiškėjas į Komisiją kreipėsi su reikalavimais, kurie nepriskirtini Komisijos kompetencijai (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taigi, nagrinėjamos bylos esmė, ar Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo skunde Komisijai suformuluotas reikalavimas – įpareigoti Ministeriją atsakyti į 2018 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. (1.136-11)4-3551 nurodytus paklausimus, nepaisant to, kokia forma jie buvo pateikti, yra susijęs su tarp pareiškėjo ir Ministerijos kilusiu tarnybiniu ginču ir todėl turėtų būti vertinamas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų apimtyje, o ne Viešojo administravimo įstatymo nuostatų kontekste, kaip skunde teismui įrodinėja pareiškėjas.
21. Iš pareiškėjo parengto 2018 m. rugpjūčio 16 d. kreipimosi (reg. Nr. 5-2240) turinio nustatyta, kad Ministerijos Slaugos koordinavimo skyriaus vedėjos 2018 m. rugpjūčio 8 d. potvarkiu Nr. P-3 (toliau – ir Potvarkis) pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Vienas iš tarnybinio pažeidimo tyrimo pradėjimo pagrindų – Ministerijos viceministrės 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. BR-1323. Kaip kreipimesi (reg. Nr. 5-2240) nurodė pareiškėjas, viceministrės rašte taip pat buvo kalbama ir apie kitą darbuotoją, todėl pareiškėjas prašė Ministro inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą taip pat ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. rašte paminėto asmens atžvilgiu.
Iš pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 16 d. kreipimosi (reg. Nr. 5-2241) turinio matyti, kad pareiškėjas, iš esmės tais pačiais pagrindais, kaip ir kreipimesi, kurio reg. Nr. 5-2240, Ministro prašė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dar vienam Ministerijos darbuotojui.
Skunde, kurio reg. Nr. 5-2330, pareiškėjas nurodo, kad Potvarkio pagrindu jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinio pažeidimo tyrimas ir kurį atliekantis asmuo pareiškėjui pateikė el. laišką. Pareiškėjas Ministro prašė įvertinti el. laiške nurodytas atitinkamas frazes.
Paaiškinime (reg. Nr. 5-2326) pareiškėjas pateikė savo nuomonę dėl jo atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo. Paaiškinimuose pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo persekiojimas, vėliau tariamo nusižengimo tyrimas, prasidėjo po to, kai pareiškėjas nepasidavė kitų asmenų spaudimui dėl aplinkybių, susijusių su VšĮ Kauno klinikinės ligoninės vadovo atšaukimu.
Pareiškėjas su paklausimu, kurio reg. Nr. 5-2242, kreipėsi į Ministrą dėl informacijos pateikimo, ar jo rengta medžiaga dėl minėto ligoninės vadovo atšaukimo buvo pateikta bylą nagrinėjančiam teismui.
Iš pareiškėjo rengtų dokumentų turinio matyti, kad visi pareiškėjui rūpimi klausimai, kurie suformuluoti prašymuose, skunduose, paaiškinimuose Ministrui, yra kildinami iš Potvarkio pagrindu pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio pažeidimo tyrimo.
22. Iš informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1097-789/2019 (Nr. I-5257-208/2018), kurioje pareiškėjas ginčija Ministerijos 2019 m. spalio 4 d. įsakymą, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Skundžiamas įsakymas priimtas įvertinus Potvarkio pagrindu pradėto tarnybinio tyrimo medžiagą.
23. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas į Komisiją su skundu kreipėsi prašydamas įpareigoti atlikti veiksmus, kurie buvo tiesiogiai siejami su pareiškėjo atžvilgiu pradėtu tarnybinio pažeidimo tyrimu. Iš pareiškėjo rengtų kreipimųsi turinio aiškiai matyti, kad tarp pareiškėjo ir Ministerijos yra kilęs tarnybinis ginčas. Nors, kaip teigia pareiškėjas, jo suformuluotų kreipimųsi turinys neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam tarnybinių ginčų apibrėžimui (valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo), nes pareiškėjas į Ministrą kreipėsi ne dėl tarnautojo statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo, tačiau įvertinus pareiškėjo prašymų, skundų, paaiškinimų, su kuriais kreipėsi į Ministrą, turinį, darytina išvada, kad pareiškėjo kreipimosi į Ministrą tikslas – išsamus pareiškėjo atžvilgiu pradėto tarnybinio pažeidimo ištyrimas. Pareiškėjas prašė papildomai ištirti taip pat ir kitų Ministerijos darbuotojų veiksmus, iš esmės prieštaravo pradėto tarnybinio pažeidimo pagrindams, procedūrai, o tai adekvatu tarnybiniam ginčui, kurio nagrinėjimas į Komisijos kompetenciją neįeina.
24. Pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis Nr. eA-492-442/2018 nėra aktuali nagrinėjamam ginčui, nes šios administracinės bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Tarnybinis ginčas – ginčas tarp tarnautojo ir administracijos (ABTĮ 2 straipsnio 3 dalis). Administracinėje byloje Nr. eA-492-442/2018 buvo nagrinėjamas ginčas, kurioje ginčo šalys nebuvo susijusios tarnybiniais santykiais, t. y. į teismą kreipėsi savarankiškas pareiškėjas, kuris nebuvo pavaldus atsakovui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Komisijos sprendimą, kuriuo Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs tarnybinis ginčas. Priešingai nei pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje, pareiškėją ir atsakovę siejo tiesioginiai tarnybiniai santykiai (pareiškėjas dirbo Ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiuoju specialistu), todėl įvertinus prašymų, skundų, paaiškinimų turinį (keliamo ginčo pobūdį), taip pat tai, kad tarp pareiškėjo ir atsakovės realiai yra kilęs tarnybinis ginčas (administracinė byla Nr. I-1097-789/2019), pripažintina, kad pareiškėjo kreipimosi į Komisiją pagrindas – tarp pareiškėjo ir Ministerijos kilęs tarnybinis ginčas, kurio aplinkybių (įpareigojimas Ministeriją atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su tarnybinio nusižengimo tyrimu) nagrinėjimas nepatenka į Komisijos kompetenciją (Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
25. Apibendrinant darytina išvada, kad Komisija išsamiai įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl atsisakydama nagrinėti dalį pareiškėjo skundo, o kitoje dalyje skundą atmesdama kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
26. Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimo dalį, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti neišnagrinėtą skundo dalį taip pat negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.