- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-526-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11669-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Kreditorius
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Skolininkas
- UAB „Transtira“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) UAB „Transtira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-26 nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareikštą skolininkui UAB „Transtira“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Transtira“ 13 656,99 Lt skolos, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos, 102 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kreditorius prašė išieškojimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti skolininko nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, 13 656,99 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-26 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir areštavo skolininko UAB „Transtira“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas bendrai 13 656,99 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant skolininkui UAB „Transtira“ vykdyti atsiskaitymus su kreditoriumi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuru, skolininko UAB „Transtira“ darbuotojais ir valstybės biudžetu. Teismas nustatė, kad skolos suma yra pakankamai ženkli ir padidina būsimo teismo sprendimo (teismo įsakymo) neįvykdymo riziką, todėl yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas sprendė, kad areštas iš pradžių taikytinas skolininko kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, turtinėms teisėms, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms bendrai pareiškimo sumai, o kadangi skolininkas yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę – ūkinę veiklą, todėl skolininkui leista vykdyti atsiskaitymus su kreditoriumi, valstybės biudžetu ir skolininko darbuotojais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas (skolininkas) UAB „Transtira“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Prezumpcija, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kreditoriaus prašoma priteisti 13 656,99 Lt suma skolininkui nėra didelė. Kreditorius nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nepateikė duomenų apie skolininko sunkią finansinę padėtį, apie skolininko ketinimą paslėpti ar perleisti turtą. UAB „Transtira“ yra pelningai dirbanti įmonė, turinti daug turto, neketinanti jo slėpti, todėl esant šioms aplinkybėms sprendimo vykdymas nepasunkės.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius kreipėsi į teismą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad skolininkui 2012-10-09 buvo išsiųstas raginimas atlyginti žalą, tačiau skolininkas žalos neatlyginimo ir nesureagavo į kreditoriaus pretenziją. Skolininkui pateiktas net 13 656,99 Lt reikalavimas, o šiai dienai kreditoriaus žinioje yra net 8 žalų bylos (be šioje byloje nagrinėjamos), kuriose kreditorius atlygino skolininko valdomomis neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą (iš viso 56 323 Lt). Skolininko pareigos apdrausti transporto priemones nevykdymas kelia didelę riziką daug didesnių žalų atsiradimui bei pagrįstas abejones skolininko sugebėjimu atlyginti neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Nagrinėjamoje byloje kreditorius prašė taikyti skolininko turtui areštą 13 656,99 Lt sumai, tačiau kartu su tokiu prašymu nenurodė jokių motyvų, kurie sudarytų pagrindą taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones. Skolininko vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, nesumokant reikalaujamą pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl aplinkybės, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santykinai didelės skolos, kas padidina būsimo teismo procesinio sprendimo (teismo įsakymo) neįvykdymo riziką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas, kaip turto savininkas, laisvai disponuoja savo turtu, t. y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį. Tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Ieškovas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau turi įrodyti CPK 144 straipsnyje nustatytų sąlygų, būtinų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, egzistavimą. Teismui pakanka įsitinkinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, tačiau vien ieškovo deklaracija, kad kyla grėsmė būsimo sprendimo vykdymui, nėra pakankama sąlyga areštuoti apelianto turtą. Taip pat nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien tik didelė ieškinio suma (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2013). Pats kreditorius, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininko nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo galutinio procesinio sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą kreditorius nurodo, kad skolininko pareigos apdrausti transporto priemones nevykdymas kelia didelę riziką daug didesnių žalų atsiradimui bei pagrįstas abejones skolininko sugebėjimu atlyginti neapdraustomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės nepatvirtina apelianto nesąžiningų veiksmų (pavyzdžiui, turto slėpimo, perleidimo tretiesiems asmenims, sąmoningų veiksmų, kurie pablogintų įmonės finansinę padėtį) siekiant išvengti galimo kreditoriui palankaus teismo galutinio procesinio sprendimo tinkamo įvykdymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Be to, apelianto į bylą pateikti įmonės finansiniai dokumentai tikėtinai patvirtina gerą įmonės finansinę padėtį (pagal 2012-09-30 preliminaraus balanso duomenis UAB „Transtira“ neatitinka nemokios įmonės statuso, pagal 2012-09-30 preliminarią pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė veikia pelningai (b. l. 16-18)). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi CPK 152 straipsnio 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-26 nutartį ir atmesti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.