- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-20-823/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12656-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Pro Ars“
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Pro Ars“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl vykdymo išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu byloje Nr. 2-2045-78/2009 iš dalies patenkino atsakovo UAB „Pro Ars“ priešieškinį ir priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 4862,22 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1325,87 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „PRO ARS“ naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį paliko nepakeistą, priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 1573 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „PRO ARS“ naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėją antstolę B. Palavinskienę pavaduojantis antstolis Arminas Naujokaitis kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininko Vilniaus miesto savivaldybės 1469 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad antstolės kontorai buvo pateiktas vykdymui Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. vykdomasis raštas byloje Nr. 2-2045-78/2009 dėl 7398,09 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš Vilniaus miesto savivaldybės išieškotojo UAB „Pro Ars“ naudai. Priverstinio skolos išieškojimo metu skola buvo išieškota, tačiau skolininkas skolą sumokėjo tik 2011 m. balandžio 8 d., praėjus raginime nustatytam terminui (kuris baigėsi 2010 m. gruodžio 27 d.), todėl privalo atlyginti vykdymo išlaidas. 2011 m. liepos 22 d. siūlymas sumokėti vykdomosios bylos vykdymo išlaidas skolininkui buvo įteiktas 2011 m. liepos 26 d. Skolininkas Vilniaus miesto savivaldybė 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštu nesutiko su antstolės siūlyme numatytomis vykdymo išlaidomis ir prašė siūlymą panaikinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi prašymą atmetė. Nustatė, kad antstolė 2010 m. gruodžio 14 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nors skolininkas dar iki 2010 m. gruodžio 13 d. kasacine tvarka apskundė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį, kurios pagrindu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Skolininkui 2010 m. gruodžio 14 d. buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas. Iš skolininko visos vykdymo išlaidos išieškomos tik tuo atveju, jei sprendimas yra įvykdomas praėjus raginime ar siūlyme nustatytam terminui (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2011 m. kovo 21 d. išnagrinėjo bylą kasacine tvarka, o skolininkas skolą sumokėjo 2011 m. balandžio 8 d., pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkas sprendimą įvykdė gera valia nedelsiant po kasacinio teismo priimtos nutarties, t.y. iki kreipimosi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl antstolės reikalavimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė B. Palavinskienė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad apeliacinio teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo priėmimo momento, todėl jau kitą dieną gali būti pateikti antstoliui vykdyti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti 2010 m. gruodžio 14 d., raginimas skolininkui įteiktas 2010 m. gruodžio 16 d. 2010 m. gruodžio 29 d., t. y. jau suėjus raginime nustatytam terminui, vykdomoji byla buvo sustabdyta pagal išieškotojo 2010 m. gruodžio 27 d. prašymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartį sustabdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo vykdymą priėmė tik 2011 m. sausio 10 d. Kasacinio skundo padavimas savaime nestabdo sprendimo vykdymo. Taigi skolininkas turėjo pareigą atsiskaityti nuo apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai nurodė, kad dėl to, jog kasacinis skundas paduotas anksčiau, nei pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, vykdomasis dokumentas laikytinas nepaduotu priverstiniam vykdymui. Taip aiškinant, kasacine tvarka apskųsti sprendimai negalėtų būti vykdomi. Skolininkas dar iki vykdomosios bylos sustabdymo (2010 m. gruodžio 29 d.) privalėjo įvykdyti 2010 m. gruodžio 14 d. raginimą, nes jame nustatytas terminas atsiskaityti iki 2010 m. gruodžio 27 d. Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktu, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime ar siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-5/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą, o skolininkas atsiskaitė tik 2011 m. balandžio 8 d., todėl nelaikytina, kad jis atsiskaitė nedelsiant po kasacinio teismo nutarties priėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad situacija, jog sprendimas galutinai buvo įvykdytas po antstolės nurodyto termino pabaigos, susidarė dėl pačios antstolės veiksmų. Antstolės 2010 m. gruodžio 14 d. raginimo išsiuntimo metu skolininko kasacinis skundas jau buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Išieškotojo prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus antstolei buvo pateiktas 2010 m. gruodžio 27 d., t. y. dar nesibaigus 2010 m. gruodžio 14 d. raginime nustatytam 10 dienų terminui (skolininkas raginimą gavo 2010 m. gruodžio 16 d., gruodžio 26 d. buvo nedarbo diena, todėl terminas baigėsi 2010 m. gruodžio 27 d.). Vykdymo veiksmai turėjo būti nedelsiant, t.y. 2010 m. gruodžio 27 d., sustabdyti. Skolininkas sumokėjo priteistą sumą 2011 m. balandžio 8 d., iškart po galutinio teismo sprendimo priėmimo, dar iki vykdymo veiksmų atnaujinimo. Jei vykdymo veiksmai būtų buvę sustabdyti be nepagrįsto delsimo, raginime nurodytas terminas nebūtų praleistas, nes jis būtų pasibaigęs tik atnaujinus vykdymo veiksmus 2011 m. gegužės 9 d. Tokie antstolės veiksmai, dirbtinai didinant vykdymo išlaidas, vertintini kaip nesąžiningi ir pažeidžiantys antstolių veiklos principus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirąjį skundą apeliantas grindžia argumentu, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai atsisakyta priteisti iš skolininko vykdymo išlaidas, nes antstolio raginime įvykdyti sprendimą nustatytas terminas baigėsi iki vykdomosios bylos sustabdymo, todėl skolininkas, per nustatytą terminą neatsiskaitęs, privalo sumokėti antstoliui visas vykdymo išlaidas.
Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 51-52 punktais (redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 18 d.), kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, į kurias įskaičiuojamas ir atlygis antstoliui. Taigi skolininkui, neįvykdžiusiam sprendimo geruoju per raginime nustatytą terminą, tenkanti atlyginti vykdymo išlaidų suma padidėja, kadangi į ją įskaitomas atlyginimas antstoliui bei išlaidos, susijusios su papildomų vykdymo veiksmų atlikimu, jei tokie reikalingi. Vadovaujantis paminėta Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostata, sprendžiant, ar skolininkas privalo atlyginti visas vykdymo išlaidas, esminė aplinkybė yra tai, ar tuo metu, kai skolininkas sprendimą įvykdė, raginime nustatytas sprendimo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs.
Sprendžiant dėl antstolio reikalavimo atlyginti vykdymo išlaidas pagrįstumo, nėra reikšmingas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad skolininkas dar prieš antstolei priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą kasacine tvarka buvo apskundęs procesinį sprendimą, kurio pagrindu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartimi palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kasacinio skundo padavimas bei vėlesnis šio skundo priėmimas patys savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesustabdo šio sprendimo ar nutarties vykdymo. Pagal įstatymą teisė sustabdyti kasacine tvarka apskųsto sprendimo vykdymą suteikta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 363 straipsnis), taigi kasacine tvarka apskųsto teismo sprendimo vykdymo veiksmai negali būti atliekami tik tuo atveju, jei dėl to yra priimtas atitinkamas kasacinio teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti esant paduotam kasaciniam skundui, tačiau nesant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo sustabdyti apskųsto sprendimo vykdymą, neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolio raginimas įvykdyti sprendimą ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui pasirašytinai įteikti 2010 m. gruodžio 16 d. (vykdomosios bylos l. 6-9). Raginime nustatytas dešimties dienų terminas pasibaigė 2010 m. gruodžio 27 d. (gruodžio 26 d. – nedarbo diena). Vykdomoji byla sustabdyta antstolės 2010 m. gruodžio 29 d. patvarkymu gavus išieškotojo prašymą (vykdomosios bylos l. 15-16), taigi raginime nustatytas terminas baigėsi dar iki vykdomosios bylos sustabdymo. Iš vykdomosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad skolininkas atsiskaitė su kreditoriumi 2011 m. balandžio 8 d. (vykdomosios bylos l. 41). Kadangi skolininkas su kreditoriumi atsiskaitė jau pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą geruoju nustatytam terminui, antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktu, pagrįstai skaičiavo skolininkui visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlygį antstoliui, ir pateikė skolininkui 2011 m. liepos 22 d. siūlymą sumokėti 1469 Lt vykdymo išlaidų (vykdomosios bylos l. 45-46).
Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkas iš esmės neginčija, kad raginime nurodytas terminas buvo praleistas, tačiau mano, kad jis neprivalo atlyginti antstoliui vykdymo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad antstolis turėjo anksčiau, t. y. 2010 m. gruodžio 27 d., sustabdyti vykdomąją bylą. Tokiu atveju raginime nustatytas terminas būtų pasibaigęs tik atnaujinus vykdymo veiksmus 2011 m. gegužės 9 d. CPK 625 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu gali sustabdyti vykdomąją bylą. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo turi būti priimamas nedelsiant po to, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla sustabdoma (CPK 625 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi sustabdė skundžiamo sprendimo vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, antstolis jau buvo sustabdęs vykdomąją bylą 2010 m. gruodžio 29 d. patvarkymu pagal 2010 m. gruodžio 27 d. išieškotojo prašymą, remiantis CPK 627 straipsnio 1 punktu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad išieškotojo pateiktą prašymą sustabdyti vykdomąją bylą antstolis privalėjo išnagrinėti prašymo gavimo dieną (tik tokiu atveju raginime nustatytas terminas įvykdyti sprendimą nebūtų pasibaigęs 2010 m. gruodžio 27 d.). Skolininkas nepagrįstai teigia, kad tokie antstolio veiksmai buvo nesąžiningi, nes nėra įrodymų, kad antstolis be pagrindo delsė išnagrinėti išieškotojo prašymą. CPK 625 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama taip, kad antstolis prašymą sustabdyti vykdomąją bylą turi nagrinėti tą pačią dieną, iškart po gavimo, kadangi tai gali būti objektyviai neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis CPK 627 straipsnio 1 punktu, išieškotojo prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus antstoliui nėra privalomas, todėl skolininkas neturėjo pakankamo pagrindo tikėtis, kad vykdymo veiksmai pagal šį prašymą bus sustabdyti ir raginime nurodytas terminas nebus praleistas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų išieškojimą, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti, klausimą išsprendžiant iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos antstolės Brigitos Palavinskienės pareiškimą tenkinti ir priteisti iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės pareiškėjos naudai 1469 Lt vykdymo išlaidų.