Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-05-16 · Administracinė byla Nr. I-2386-121/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-16
Bylos Nr.
I-2386-121/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Egidija Puzinskaitė, Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
S. G.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-2386-121/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05041-2013-9)Procesinio sprendimo kategorija 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2014 m. gegužės 16 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui S. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl aktų panaikinimo, tretysis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2013-08-22 nutarimą Nr. 28-818 (1); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2013-10-03 sprendimą Nr. 2S-4530. Paaiškino, kad atlieka bausmę Vilniaus PN. Vilniaus PN direktorius 2013-08-22 nutarimu Nr. 28-818 (1) jam skyrė drausminę nuobaudą – 15 parų baudos izoliatoriuje, nes jis padarė bausmės režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. buvo sulaikytas 1-o gyvenamojo korpuso 213-oje patalpoje, kurioje negyvena, nedirba ir neturi leidimo joje lankytis. KD patvirtino, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, nes nuteistieji izoliuojami vieni nuo kitų nustatant draudimą nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

Pasak pareiškėjo, iš Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 12 str. 1 dalies, 110 str. 1 d. 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 73.11 punkto reikalavimų matyti, kad padaryto pažeidimo sunkumas ir pobūdis neatitinka skirtos bausmės – 15 parų baudos izoliatoriuje. Pabrėžė, kad, paskiriant jam nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo įvykdymą ir būdą. Jis 2013-08-21 apie 22.30 val. lankėsi Vilniaus PN 1-ojo gyvenamajame korpuse 213-oje patalpoje, o nevaržomai eiti į kitą gyvenamąjį patalpą ir / ar teritoriją, kuri nėra aptverta ar į jos patekimą būtina praeiti kontrolės praleidimo punktą, nėra draudžiama.

Taip pat pareiškėjas negalėjo pažeisti ir Taisyklių 73.12. punkto reikalavimų, nes įspėjamųjų, informuojamųjų užrašų ar ženklų, kad lankytis toje teritorijoje draudžiama, nebuvo. Pažymi, kad Vilniaus PN administracija privalo aiškiai nurodyti, į kokias patalpas įeiti draudžiama. Vilniaus PN gyvenamasis korpusas nėra izoliuotas / diferencijuotas tarp aukštų ar lokalinių sektorių, šis gyvenamasis korpusas turi vieną kiemą ir nuteistieji, norintis pasimatyti, gali bet kada ir vaikščioti, išskyrus draudžiamosios zonos tarp tvorų. Mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nes Vilniaus PN administracija neužtikrino režimo reikalavimų vykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26–27) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas 2013-08-22 pateikė rašytinį pasiaiškinimą (reg. Nr. 50-1243(1)), kuriame teigia, kad į antrą aukštą užlipo paklausti dėl arbatos. Nors Vilniaus PN 2013-08-07 įsakymu Nr. 7-214 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ pareiškėjas buvo paskirtas į 5-312-12 gyvenamąją patalpą, tačiau 2013-08-21 22.30 val. jis buvo ne savo gyvenamojoje patalpoje (gyvenamojoje patalpoje Nr. 213) ir 2013-08-22 pasiaiškinime jis pripažįsta šį faktą. Tokie pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip bausmės atlikimo režimo reikalavimų, nustatytų BVK 110 str. 1 d. 1 punkte ir Taisyklių 73.11 punkte, nesilaikymas. O pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir tai sudaro drausminės atsakomybės pagrindą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti pataisos įstaigos režimą, jam skirta ne viena drausminė nuobauda (už narkotinių medžiagų vartojimą, nurodymų nevykdymą, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, dienotvarkės pažeidimus).

Tretysis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–15) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad, įvertinus surinktą dokumentinę medžiagą, joje aprašytas įvykio aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, jog S. G. savo veiksmais pažeidė skundžiamame nutarime nurodytus BVK 12 str. 1 dalies, 110 str. 1 d. 1 punkto ir Taisyklių 73.11 punkto reikalavimus. Pažeidimo faktą liudija Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų budinčios pamainos vyresnysis Leonidas Mackevičius, surašęs 2013-08-21 tarnybinį pranešimą Nr. 43-1079(1). Be to, iš pareiškėjo 2013-08-22 pasiaiškinimo matyti, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog pažeidė anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus. Anot Departamento, BVK 12 str. 1 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys BVK skyriai. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų ir pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (110 str. 1 d. 1 p.). BVK 110 str. 1 d. 1 punkte įtvirtinta norma – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, yra principinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, ir taikoma kartu su vidaus tvarką nustatančiais norminiais aktais, t. y. šiuo atveju – su Taisyklių 73.11 punktu, nustatančiu nuteistųjų elgesio taisyklę – nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1 punktu bei Taisyklių 73.11 punktu nustatytus reikalavimus. Todėl pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Be to, pareiškėjas, prieš Vilniaus PN direktoriui priimant ginčijamą nutarimą, sistemingai pažeidinėjo nustatytus režimo reikalavimus, turėjo net aštuoniolika nuobaudų, todėl jam pagrįstai paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Pagrindų nuobaudai panaikinti nenustatyta. Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog abi patalpos yra I korpuse, budintis sėdi tik prie perėjimo į II korpusą. Jis nebuvo pristatytas į Drausmės komisiją, negalėjo gintis nuo pareikšto kaltinimo (Vidaus tvarkos taisyklių 252 ar 253 punktas). Rėmėsi VAAT išnagrinėta administracine byla Nr. I-1987-764/2012.

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2013-08-21 buvo gautas Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno L. Mackevičiaus tarnybinis pranešimas, kuriame Vilniaus PN direktorius informuojamas, kad 2013-08-21 apie 22.30 val. apėjimo metu I-ojo gyvenamojo korpuso 213 gyvenamojoje patalpoje buvo pastebėtas ir sulaikytas 5-o būrio nuteistasis S. G., kuriam ten lankytis draudžiama, nes jis ten negyvena ir nedirba (b. l. 22).

Iš Vilniaus PN direktoriaus 2013-08-07 įsakymo Nr. 7-214 matyti, jog S. G. gyvenamoji patalpa nustatyta Nr. 5-312-12 (b.l. 32).

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. G. savo 2013-08-22 pasiaiškinime nurodė, kad minėtą dieną užlipo į antrą aukštą paklausti dėl arbatos. Taip pat atsiprašė ir pažadėjo, kad daugiau tai nepasikartos (b. l. 21).

Vilniaus PN direktorius 2013-08-22 nutarimu Nr. 28-818(1) pareiškėjui skyrė 15 parų baudos izoliatoriuje už tai, kad S. G. 2013-08-21 apie 22.30 val. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – nuteistasis buvo sulaikytas I-ojo gyvenamojo korpuso 213-oje patalpoje, t. y. patalpoje, kurioje negyvena, nedirba ir neturi leidimo joje lankytis. Tuo nuteistasis S. G. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 dalies, 110 str. 1 d. 1 punktą, Taisyklių 73.11 punkto reikalavimus (b. l. 20).

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su skundu, kuris jame gautas 2013-08-29, prašydamas panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2013-08-22 nutarimą Nr. 28-818(1), nes, jo manymu, jam paskirta drausminė nuobauda neteisėtai ir nepagrįstai, be to, neteisingai kvalifikuotas padarytas nusižengimas ir jis lankydamasis 1 gyvenamojo korpuso 2 aukšto 213 gyvenamojoje patalpoje, t. y. antro būrio patalpose, nors gyvena 1 gyvenamojo korpuso 3 aukšte, penktame būryje, teisės aktų reikalavimų nepažeidė (b. l. 16–19).

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, 2013-09-30 sprendimu Nr. 2S-4530 konstatavo, kad Vilniaus PN direktorius 2013-08-22 nutarimu Nr. 28-818(1) nuobaudą – 15 parų baudos izoliatoriuje – skirta pagrįstai ir teisėtai. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, todėl vadovaujantis BVK 143 str. 8 dalimi, skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Išnagrinėjus surinktą dokumentinę medžiagą, nustatyta, kad 2013-08-21 apie 22.30 val. savavališkai lankėsi 1 gyvenamojo korpuso 2 aukšto 213 gyvenamojoje patalpoje, kurioje negyveno ir nedirbo, įstaigos direktoriaus leidimo ten lankytis taip pat neturėjo. Iš pareiškėjo pasiaiškinimo turinio matyti, kad jis pripažįsta, jog pažeidė anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus (b. l. 24–25).

Iš duomenų apie nuteistųjų prasižengimus matyti, kad S. G. ne kartą baustas už pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą ir nustatytos pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimus (b. l. 33–36).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios administracinėje byloje yra kilęs ginčas iš esmės dėl nuobaudos, paskirtos pareiškėjui, teisėtumo.

Nuobaudos teisinis pagrindas yra Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 dalis, 110 str. 1 d. 1 punktas, Taisyklių 73.11 punktas.

BVK 12 str. 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o BVK 110 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2012-06-27 įsakymo Nr. 1R-173 redakcija) 73.11 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

Šiuo atveju byloje yra nustatyta, kad pareiškėjas 2013-08-21 dieną, apie 22.30 val., buvo pastebėtas esantis I-ojo gyvenamojo korpuso 213 gyvenamojoje patalpoje, nors jo gyvenamoji vieta buvo Nr. 5-312-12, t.y. S. G. ten lankytis be atskiro leidimo negalėjo, nes jis ten negyvena ir nedirba. Tad darytina išvada, jog S. G. tokiais veiksmais pažeidė BVK 12 str. 1 dalyje, BVK 110 str. 1 d. 1 punkte, Taisyklių 73.11 punkte nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, jog draudimas nuteistiesiems lankytis patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, nesiejamas su draudžiamųjų ženklų, postų ar kitokių užkardų buvimu.

Pareiškėjas nuobaudos neteisėtumą argumentuoja ir jos paskyrimo metu padarytas procedūriniais pažeidimais, t.y. tuo, jog jam nuobaudos paskyrimas nebuvo apsvarstytas Drausmės komisijoje, iš jo buvo atimta galimybė joje pasiaiškinti, ginti savo teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįatais. BVK 203 straipsnis numato, jog paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 141 ir 143 straipsniai.

Šiuo atveju pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, numatyta BVK 142 str. 1 dalies 4 punkte: už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų.

BVK 7 dalis numato, kad nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Taigi, aukštesnės galios teisės aktas imperatyviai numato, jog Drausmės komisijos teikimas (reiškia - ir nuteistojo teisė dalyvauti jos posėdyje) būtinas tik tuomet, kai nuteistajam paskiriama nuobauda, numatyta BVK 142 str. 2 dalyje, šiuo atveju pareiškėjui skirta nuobauda, numatyta BVK 142 str. 1 dalyje.

Analogiška nuostata yra Taisyklių 240 punkte - kai reikia Pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimo, ši privalo svarstyti klausimą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 dalyje numatytos nuobaudos nuteistajam paskyrimo. Apie būtinybę pataisos įstaigos Drausmės komisijai svarstyti kitus klausimus sprendžia pataisos įstaigos direktorius. Šiuo atveju Vilniaus PN direktorius nenusprendė, kad pareiškėjo atsakomybės klausimas turėtų būti svarstomas Drausmės komisijoje ir tai yra jo teisė.

Taisyklių 205 punktas nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Šiuo atveju pareiškėjas buvos informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, jam buvos suteikta galimybė gintis – pasiaiškinti, teikti prašymus, tokia jo teisių garantija, beje, suteikė S. G. teikti prašymą jo nusižengimą apsvarstyti Drausmės komisijoje, tačiau jis ja nepasinaudojo.

Įvertinus pasakytą, teismas sprendžia, jog nuobauda S. G. paskirta nepažeidus nei materialios, nei procesinės teisės normų reikalavimų, o Departamento sprendimas dėl pareiškėjo skundo – teisėtas. Teismo nuomone, nuobauda, įvertinus pareiškėjo elgesį pataisos namuose (b.l. 33-36), yra adekvati padarytam pažeidimui.

Pareiškėjo nurodyta VAAT administracinė byla Nr.I-1987-764/2013 yra skirtinga nuo nagrinėjamos administracinės bylos, pirmojoje buvo sprendžiamas klausimas dėl terminų nuobaudai apskųsti taikymo, šioje byloje toks ginčas nekeliamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Egidija PuzinskaitėHenrikas SadauskasNijolė Žalnieriūnienė