Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., būdamas UAB „A. F.“ direktoriumi, nustatytais terminais – 2014-06-25 ir iki 2014-07-11 nepateikė Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektorei D. L.-Ž. 2014-06-19 kvietime Nr. (3)SD-8537, taip pat pakartotiniame 2014-07-08 kvietime Nr. (3)SD-9271 nurodytų dokumentų, tokiu būdu nevykdė teisėtų VDI pareigūnų reikalavimų.

Be to, G. G., būdamas UAB „A. F.“ direktoriumi, darbdavį atstovaujančiu asmeniu, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie laivo įgulos narių Lietuvos Respublikos piliečių A. A. (A. A.) (su juo darbo sutartis sudaryta ir numatyta darbo pradžia 2014-03-18, o VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą pranešta 2014-05-21) bei V. V. (V. V.) (su juo darbo sutartis sudaryta ir numatyta darbo pradžia 2014-04-01, o VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą pranešta 2014-05-15), Rusijos Federacijos piliečių V. S. (numatyta darbo pradžia 2014-04-08), E. S. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), R. P. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), A. L., S. P. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), I. F. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), A. K. (numatyta darbo pradžia 2014-04-08), R. Z. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), E. I. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), A. Z. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), A. K. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), E. K. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), I. G. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), R. M. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), V. E. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), A. L. (numatyta darbo pradžia 2014-04-08), O. R. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), M. Z. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), A. K. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), V. C. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), S. G. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), A. A. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), A. D. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02), A. B. (numatyta darbo pradžia 2014-04-02) darbo pradžią UAB „A. F.“ priklausančiame žvejybiniame laive „K.“. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 31 d. nutarimu G. G. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus 41² str.1 d., 41³ str. 1 d. ir paskyrė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. tvarka subendrintą 22 568 eurų baudą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimo dalį, kuria G. G. pagal ATPK 41³ str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda dėl 24 asmenų nelegalaus darbo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atsakomybės klausimą negalėjo remtis Prekybinės laivybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis įgulos sudėtį pagal pilietybės požymį. Įgulos formavimui taikomos taisyklės niekaip nesiejamos su inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apelianto nuomone, yra nenuosekli ir prieštarauja jau minėtai to paties teismo nuomonei, kad nelegalaus darbo samprata yra apibrėžta DK 98 str.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog, pirmosios instancijos teismo manymu, visų 26 asmenų nelegalus darbas pasireiškė tuo, kad prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie asmenų darbo pradžia nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Toks pirmos instancijos teismo vertinimas, apelianto nuomone, yra visiškai priimtinas kiek tai liečia nesavalaikį pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie Lietuvos Respublikos piliečių A. A. bei V. V. įdarbinimą UAB „A. f.“, tačiau tai yra visiškai netinkama kalbant apie likusius 24 asmenis, kurių nelegaliu įdarbinimu apeliantas yra kaltinamas. Reikalavimas pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jų įdarbinimą yra nelogiškas jau vien dėl to, kad jie niekada nebuvo įdarbinti UAB „A. f.“ ir tai yra konstatuota skundžiamu nutarimu. Be to, visi šie asmenys yra trečiosios šalies piliečiai, todėl konstatuodamas jų nelegalaus darbo faktą pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis tuo pačiu teisiniu reguliavimu kaip ir konstatuodamas Lietuvos Respublikos piliečių nelegalaus darbo faktą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei Prekybinės laivybos įstatymas, nei joks kitas norminis aktas nedraudžia laivo savininkams tam tikras paslaugas gauti ne darbo sutarčių, bet paslaugų sutarčių pagrindu. Joks norminis aktas imperatyviai neįpareigoja UAB „A. f.“ įmonės veiklą organizuoti taip, kad visus įmonei aktualius reikalus tvarkytų išimtinai būtent UAB „A. f.“ darbuotojai. Bylos medžiagos analizė leidžia manyti, kad UAB „A. f.“ galbūt netinkamai užpildė jai priklausančio laivo „K.“ įgulos sąrašą, tačiau tai jokiu būdu negali būti vertinama kaip nelegalus 24 asmenų darbas.

Apeliantas toliau teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime remiasi 2014-03-01 personalo teikimo susitarimu, sudarytu tarp UAB „A. F.“ ir RAB „O.“. Nors byloje yra šio dokumento vertimas, šis dokumentas neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Nėra žinoma, kas šį dokumentą išvertė, taigi nėra žinoma vertėjo kvalifikacija bei kompetencija, dokumentą išvertęs asmuo nėra įspėtas dėl atsakomybes už žinomai melagingą vertimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai P. B. ir A. Č. nėra tiesiogiai susiję su aplinkybėmis apie kurias liudijo teisme. Apie šias aplinkybes jiems kažkas žinoma tik iš susirašinėjimo elektroniniu paštu su asmeniu, kuris pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas. Be to, visiškai neaišku ar liudytojo V. V. minimas asmuo J. S. yra A. Y. S., kuris yra UAB „A. F.“ akcininkas. Apeliantui yra nesuprantama, kokią reikšmę, įrodinėjant jo tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą, turi informacija apie UAB „A. F.“ akcininką, kai asmuo tokia pavarde UAB „A. F.“ nedirba.

Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti bei vertino jas ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovaujama Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojos prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. G. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad remiantis Darbo kodekso 5 str. 2.d. darbo santykiai, atsirandantys dirbant laivuose ir lėktuvuose, reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo įstatymais ir norminiais aktais, jei jie plaukioja arba skraido su Lietuvos valstybės vėliava ar yra paženklinti Lietuvos simboliais. Vadovaujantis Prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 10 d. jūrininkas yra laivo įgulos narys, pasamdytas darbui laive. Jeigu jūrininkas yra laivo įgulos sąraše, reiškia jis pasamdytas darbui laive. Iš Prekybinės laivybos įstatymo 15 skirsnio, reglamentuojančio darbo santykius laive ir garantijas jūrininkams, nuostatų, darytina išvada, kad darbdavys darbo santykiuose su jūrininkais yra laivo valdytojas, jis juos samdo darbui laive. G. G. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai jog UAB „A. F.“ nėra darbdavys, yra nepagrįsti, neatitinkantys Lietuvos Respublikos norminių aktų, o argumentai dėl specifinės įmonės veiklos – šalutiniai, neturintys esminės įtakos.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. atsakomybės klausimą negalėjo remtis Prekybinės laivybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis įgulos sudėtį pagal pilietybės požymį. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (administracinės bylos Nr. N575-805/2012, N575-2358/2009). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad, priešingai nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, faktiškai darbo teisiniai santykiai su jiems visais DK 93 straipsnyje nurodytais būdingais požymiais ir buvo susiklostę tarp laivo „K.“ savininkės UAB „A. F.“ ir jūrininkų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. G. atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1 d. klausimą, nenukrypo nuo anksčiau pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, užpildančiomis ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtintą blanketinę teisės normą.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 9 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo įgula sudaroma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 1 str. 1 d. inter alia numatyta, kad Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas nustato darbo laive ypatumus ir socialines garantijas jūrininkams. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 15 skirsniu, padarė teisingą išvadą, jog darbdavys darbo teisiniuose santykiuose su jūrininkais yra laivo valdytojas, jis juos samdo darbui laive.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog, pirmosios instancijos teismo manymu, visų 26 asmenų nelegalus darbas pasireiškė tuo, kad prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie asmenų darbo pradžia nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Apelianto nuomone, reikalavimas pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šių asmenų, išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių A. A. bei V. V., įdarbinimą yra nelogiškas jau vien dėl to, kad jie niekada nebuvo įdarbinti UAB „A. f.“ ir tai yra konstatuota skundžiamu nutarimu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš pateikto reguliavimo, sprendžiant dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, svarbu nustatyti asmenų darbą, atitinkantį darbo sutarties požymius, kitaip tariant, šiuo atveju svarbūs faktiškai susiklostę darbo teisiniai santykiai, o ne aplinkybė, kad nebuvo sudarytos darbo sutartys tarp UAB „A. F.“ ir šios nutarties nustatomojoje dalyje minėtų asmenų. Juolab kad, laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių, darbdavys apie įdarbinamą asmenį privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog minėti apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog faktiškai darbo teisiniai santykiai su jiems visais DK 93 str. nurodytais būdingais požymiais ir buvo susiklostę tarp laivo „K.“ savininkės UAB „A. F.“ ir jūrininkų, taip pat konstatuotina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog skundžiamame nutarime nurodyta, kad minėti jūreiviai niekada nebuvo įdarbinti UAB „A. f.“, neatitinka tikrovės. Kaip neatitinkančius tikrovės apygardos teismas taip pat vertina apeliacinio skundo teiginius, jog nėra žinoma kas išvertė 2014-03-01 personalo teikimo susitarimą, sudarytą tarp UAB „A. F.“ ir RAB „O.“, taigi nėra žinoma vertėjo kvalifikacija bei kompetencija, dokumentą išvertęs asmuo nėra įspėtas dėl atsakomybes už žinomai melagingą vertimą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog minėta dokumentą išvertė Všį (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vertėja S. P.. Vertėjos parašu ir įstaigos antspaudu patvirtinta, jog vertėjai yra žinoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. (t. 1, b. l. 53).

Apeliantas taip pat įrodinėja, jog konstatuodamas trečiosios šalies piliečių nelegalaus darbo faktą pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis tuo pačiu teisiniu reguliavimu kaip ir konstatuodamas Lietuvos Respublikos piliečių nelegalaus darbo faktą. Apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog DK 5 str. 2 d. numatyta, kad darbo santykiai, atsirandantys dirbant laivuose, reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, jei tie laivai plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava ar yra paženklinti Lietuvos simboliais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nei Lietuvos Respublikos Prekybinės laivybos įstatymas, nei joks kitas norminis aktas nedraudžia laivo savininkams tam tikras paslaugas gauti paslaugų sutarčių pagrindu, tačiau nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog tarp laivo savininko UAB „A. F.“ ir minėtų jūreivių faktiškai susiklostė darbo santykiai, atitinkantys DK 93 str., todėl šiuo atveju, laikantis nustatytų taisyklių, turėjo būti sudaromos darbo sutartys.

ATPK 257 straipsnis numato, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Apygardos teismas sprendžia, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog liudytojai P. B. ir A. Č. pirmosios instancijos teisme davė parodymus apie aplinkybes, kurios jiems tapo žinomos iš susirašinėjimo su asmeniu, kuris nebuvo apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, savaime nedaro minėtų liudytojų parodymų nepatikimais ar neturinčiais įrodomosios galios. Apygardos teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijais bei teisine logika, taip pat konstatuoja, kad liudytojo V. V. įvardintą asmenį J. S. pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai identifikavo kaip UAB „A. F.“ akcininką A. Y. S.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.