- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- eA2-760-272/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00638-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- A. J., K. S.
- Atsakovas
- J. U.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) J. U., atstovaujamos advokato A. K., prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1053-424/2011 pagal ieškovų A. J. ir K. S. ieškinį atsakovei J. U. dėl sutarties nutraukimo, avanso, skolos bei palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja (atsakovė) J. U., atstovaujama advokato A. K., prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1053-424/2011 m. pagal ieškovų A. J. ir K. S. ieškinį atsakovei J. U. dėl sutarties nutraukimo, avanso, skolos bei palūkanų priteisimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas prašyme nurodė, kad ieškovas A. J. su atsakove (pareiškėja) J. U. 2005-01-10 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2015-01-10 parduoti A. J. žemės sklypą, kurio bendras plotas 2,0 ha, esantį (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., už 10000 Lt. 2005-01-10 J. U. taip pat išdavė bendraieškiui K. S. įgaliojimą, patvirtintą Trakų rajono notarės D. B. (notarinio registro Nr. 1-117), pagal kuri K. S. galėjo tvarkyti minėto būsimo žemės sklypo grąžinimo dokumentus. Bendraieškiai 2011-03-17 pateikė teismui ieškinį ir dokumentus, kad atsakovė 2,0 ha žemės sklypą tariamai pardavė bendraieškiams visiškai nepažįstamam asmeniui V. C., todėl 2005-01-10 preliminarioji sutartis laikytina pažeista ir ieškovams turi būti priteista bendra 15394 Lt suma. Atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, nors ir neturėjo pateisinamos priežasties, o teismas 2011-06-21 priėmė sprendimą remdamasis vien byloje esančiais bendraieškių sąmoningai pateiktais klaidinančiais dokumentais, kasos pajamų orderiu, kuris tariamai patvirtina, kad valstybinę žemę atsakovės J. U. vardu išpirko būtent K. S.. Šiuo metu pareiškėjai atsirado būtinybė atnaujinti procesą, nes, jos manymu, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios turės neabejotinos reikšmės teisingai išsprendžiant bylos klausimą, ir galimai pareiškėja teisminiame nagrinėjime elgtųsi visiškai kitaip, jeigu žinotų, kad teisminio nagrinėjimo metu egzistavo visiškai kitos faktinės aplinkybės nei jas nurodė bendraieškiai. 2005-01-10 tarp civilinės bylos Nr. 2-1053-424/2011 šalių buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl 2,0 ha žemės sklypo, kuris realiai sandorio metu net neegzistavo (buvo žinomas tik bendras plotas - 2 ha). CK 1.109 str. nustato, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas <... >. Taigi, bendraieškiai teismui pateikė išrašą iš Registrų centro, kuriame matyti, kad atsakovė tikrai 2007-05-18 pardavė 2,0 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. 7970/0003:809, V. C., tačiau preliminariojoje sutartyje buvo kalbama apie neidentifikuotą ir įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotą žemės sklypą, todėl nėra visiškai aišku, kaip Trakų rajono apylinkės teismas vienašališkai nusprendė, kad teisminiame procese kalba ėjo apie vieną ir tą patį 2,0 ha žemės sklypą. Bendraieškiai pateikė teismui tik kasos pajamų orderį, kad tariamai būtent jie iš valstybės išpirko 2,0 ha žemės sklypą J. U. vardu, o pastaroji, tariamai pažeisdama 2005-01-10 preliminariosios sutarties nuostatas, pardavė šį žemės sklypą tariamai bendraieškiams nepažįstamam trečiajam asmeniui V. C., todėl bendraieškiui K. S. atsiranda pareiga reikalauti grąžinti 5394 Lt. Pažymėjo, kad tam, kad žemės sklypą galima būtų identifikuoti (suteikti jam kadastrinį numerį) bei įregistruoti, būtina, kad kažkokie konkretūs asmenys būtų veikę atsakovės J. U. vardu ir sutvarkę žemės sklypo grąžinimo (išpirkimo iš valstybės) dokumentus. Nors bendraieškiai nurodė teismui, kad būtent jie tvarkė visus reikiamus dokumentus ir būtent jie išpirko 2,0 ha žemės sklypą iš valstybės J. U. vardu, tačiau naujai paaiškėjusios aplinkybės atskleidžia visai kitą veiksmų eigą. Kaip matyti iš 2014-11-06 rašto, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – NŽT prie ŽŪM) nurodo, kad už 2 ha žemės sklypus sumokėjo J. U. 5390 Lt. Pagal byloje esančius dokumentus minėtą sumą banke 2007-02-05 už J. U. sumokėjo K. S., o V. C., atstovaujanti J. U., pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Tai reiškia, kad nors bendraieškiai, būdami nesąžiningi, sąmoningai klaidino teismą, pateikdami vien tik kasos pajamų orderį dėl sumokėtos sumos, tačiau realiai 2,0 ha žemės sklypą išpirko tas asmuo, kuris ir pasirašė žemės pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. V. C.. Kitaip tariant, bendraieškiai A. J. ir K. S. žemės sklypų išpirkimo procese veikė iš vien su V. C. ir derino tarpusavio veiksmus. Vadinasi, bendraieškiams buvo gerai žinoma ir tai, kad būtent V. C. ateityje iš valstybės J. U. vardu išpirktus žemės sklypus pati ir nupirks iš pačios J. U.. Tačiau teisme bendraieškiai sudarė prielaidas teismui manyti, kad bendraieškiai patys buvo aktyvūs, patys sutvarkė visus reikiamus žemės sklypų išpirkimo dokumentus, o atsakovė buvo nesąžininga, pardavė sklypą tretiesiems asmenims, dėl to bendraieškiai patyrė žalos. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. U. pagrįstai manė, kad ji neteisėtai pardavė žemės sklypą V. C., nes žemės sklypą išpirko ne ji, o vien tik bendraieškis K. S.. Nurodė, kad 2005-01-10 bylos šalys sudarė sutartį dėl identifikuoto (taip nurodyta prašyme) ir teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruoto žemės sklypo, apie kurį žinoma, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir kad jo bendras plotas 2,0 ha. Preliminariąją sutartimi buvo nustatyta, kad sandoris turi įvykti iki 2015-01-10. Kadangi preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl tuo metu neegzistavusio objekto - žemės sklypo, todėl teismas negalėjo svarstyti, kad minėta sutartis yra pažeista vien dėl to, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) turėtą 2,0 ha žemės sklypą yra pardavusi, nes teismas negalėjo vien iš bendraieškių pasisakymų padaryti vieningą ir neginčijamą išvadą, kad preliminariojoje sutartyje aptartas dar neegzistuojantis žemės sklypas, kuris yra (duomenys neskelbtini), ir atsakovės parduotas žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. 7970/0003:809, įregistruotas Registrų centre, ir esantis (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats žemės sklypas. Dėl minėtų argumentų teismas 2011-06-21 sprendimu neabejotinai negalėjo pripažinti sutartį esant pažeistą dėl atsakovės kaltės, ir tokiu būdu eliminuoti iš atsakovės teisę nuo 2011-06-21 iki 2015-01-10 rasti bet kurį kitą žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas būtų 2,0 ha, ir parduoti jį bendraieškiams. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikiamų dokumentų, faktinė aplinkybė, kad bendraieškis glaudžiai bendradarbiavo dėl 2,0 ha žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procese kartu su būsimąja pirkėja V. C. dar iki civilinio ieškinio pateikimo Trakų rajono apylinkės teisme: K. S. pinigus atsakovės vardu už 2,0 ha žemės sklypą NŽT prie ŽŪM pervedė 2007-02-05; V. C. su NŽT prie ŽŪM valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dėl to paties 2,0 ha žemės sklypo sudarė 2007-05-16, tuo tarpu ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2011-03-17, t.y. po ketverių metų. Tai, kad tarp bendraieškių ir pirkėjos V. C. egzistavo glaudūs dalykiniai ir asmeniniai santykiai iki civilinės bylos iškėlimo teisme, patvirtina ir tai, kad tame laiko tarpe (2005-2011 m.) bendraieškis A. J. bei V. C. buvo sugyventiniai bei aktyviai kartu veikė nekilnojamo turto perpardavimo versle. Ši aplinkybė, kuri taip pat atitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijus, tapo pareiškėjai netiesiogiai žinoma 2014 m. iš advokato A. K., kuris Trakų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1247-804/2014 atstovavo pareiškėjos J. U. sesers K. T. teisėtus interesus prieš tą patį bendraieškį A. J. (be to, V. C. šioje byloje buvo trečiasis asmuo atsakovės pusėje), kuris pagal analogišką schemą bandė prisiteisti, neva, atsakovei sumokėtą avansą pagal preliminariąją sutartį. 2014-11-17 vykusiame teismo posėdyje A. J. atsakant į advokato klausimus, jis patvirtino (galimai nežinodamas, kodėl advokatas užduoda tokį klausimą), kad maždaug 2005-2011 m. laikotarpyje jie iš tiesų su V. C. buvo sugyventiniai, tačiau šiuo metu jų santykiai yra pašliję. Visa tai akivaizdžiai iliustruoja, kad nauja faktinė aplinkybė, kad bendraieškiai A. J. bei K. S. veikė iš vien su V. C. prieš pareiškėją J. U. išperkant pareiškėjos vardu valstybinę žemę ir sąmoningai nuslepiant šią aplinkybę nuo Trakų rajono apylinkės teismo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja su bendraieškiu A. J. 2005-01-10 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2005-01-10 kitam bendraieškiui K. S. pareiškėja išdavė įgaliojimą tvarkyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,0 ha, grąžinimo dokumentus. Tuo tarpu 2007-04-24 pareiškėja analogišką įgaliojimą išduoda jau V. C., o 2007-05-18 pareiškėja parduoda žemės sklypus tai pačiai V. C.. Pareiškėja pripažįsta, kad 2005-2008 m. laikotarpyje po motinos mirties ji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, sutriko jos atmintis, be to, ji blogai kalba lietuvių kalba, todėl nevisiškai galėjo suvokti, kad dėl 2,0 ha žemės sklypo su bendraieškiais ji sudarė preliminariąją sutartį, bet realiai pardavusi žemės sklypą visai kitam asmeniu, t.y. V. C.. Gavusi iš bendraieškių ieškinį, pareiškėja tarsi suvokė, kad ji padarė (galimai suklydo, nes buvo suklaidinta tiek bendraieškių, tiek ir V. C. veiksmų, pasinaudojant pareiškėjos padėtimi, t.y. piktnaudžiavimas alkoholiu) esminę klaidą pardavusi žemės sklypą ne tiems asmenims, kuriems buvo pažadėjusi preliminariąja sutartimi, todėl tarsi ir nėra esmės aktyviau bylinėtis su bendraieškoviais. Vadinasi pareiškėja nežinojo ir niekaip negalėjo žinoti, kad bendraieškiai ir V. C. veikė vienoje interesų pusėje (vienas įnešė pinigus, kita išpirko žemę; sugyventinių statusas) ir tuo pačiu klaidino pačią pareiškėją. Jeigu pareiškėjai būtų žinoma ši faktinė aplinkybė, tai ji galimai elgtųsi visiškai kitaip teisminiame procese, nes įrodinėtų, kad nepaisant to, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta su bendraieškiu, o žemės sklypas parduotas V. C., bet bendraieškių ieškinys yra nepagrįstas, nes nepaisant to, kad žemės sklypas yra parduotas V. C. bei preliminarioji sutartis yra įvykdyta tinkamai, nes bendraieškiai ir V. C. veikė toje pačioje interesų pusėje ir bendraieškiai akivaizdžiai piktnaudžiauja procesu. Pareiškėjos J. U. atžvilgiu jai nepalankus sprendimas buvo priimtas 2011-06-21, sprendimo ji neskundė apeliacine tvarka ir manė, kad tai nėra prasminga, nes nežinojo, kad jos pusėje yra svarūs argumentai atsikertant nuo bendraieškių teismą klaidinančių argumentų. Tuo tarpu advokatas A. K. 2014 m. gegužės mėnesi pradėjo atstovauti pareiškėjos seserį, atsakovę K. T. kitoje civilinėje byloje, kurioje bendraieškis A. J. reiškė savo nepagrįstą ieškinį pagal tą pačią gerai išdirbtą schemą preliminariųjų sutarčių pagrindu. 2014 m. pabaigoje pareiškėja, parekomenduota savo sesers, kreipėsi pagalbos į advokatą teisinės konsultacijos, prašydama paaiškinti, ar tikrai nėra jokių galimybių. Savo ruožtu advokatas susipažino su byloje esančia medžiaga bei 2014-10-15 kreipėsi į NŽT prie ŽŪM su prašymų paaiškinti, kodėl bendraieškiai nurodo, kad būtent jie išpirko iš valstybės 2,0 ha žemės sklypą, tačiau iš Registrų centre esančių valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių (2007-05-16) matyti, kad jas sudarė V. C.. 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM pateikė atsakymą, iš kurio turinio paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kad iš tikrųjų V. C. bendraieškių atžvilgiu buvo ne svetimas asmuo, o jiems gerai pažįstamas subjektas, su kuriuo bendraieškiai tam tikrą laiko tarpą veikė toje pačioje interesų pusėje. Šis NŽT prie ŽŪM raštas ir atskleidė, kad realybėje viskas vyko ženkliai kitaip nei pareiškėja manė iki tol. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendraieškiai, pateikdami ieškinį ir susijusius dokumentus teismui, sąmoningai nuslėpė nuo teismo tą aplinkybę, kad V. C. buvo jiems ne svetimas žmogus, kuriam pareiškėja pardavė 2,0 ha žemės sklypą ir tokiu būdu neva pažeidė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, o atvirkščiai - naujai paaiškėjusi aplinkybė patvirtina, kad bendraieškiai ir V. C. veikė bendrai: su A. J. ją siejo bendri asmeniniai ir dalykiniai interesai, o su K. S. jie koordinavo savo veiksmus procese dėl valstybinės žemės išpirkimo pareiškėjos vardu (K. S. atliko mokėjimą, V. C. pasirašė su NŽT prie ŽŪM sutartis). Vadinasi ši naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminės reikšmės bylai dėl to, kad ši aplinkybė pastato pareiškėją (atsakovę) į ženkliai stipresnę procesinę padėtį siekiant apsiginti nuo bendraieškių ieškinio kaip nepagrįsto, nes atnaujinus procesą, pareiškėja įrodinėtų, kad pardavusi žemės sklypą ne bendraieškiams, o V. C., ji iš esmės nepažeidė preliminariosios sutarties, nes tarp bendraieškių ir V. C. yra iš anksto suderinta valia veikti kartu ir koordinuotai. Bendraieškiai atskirai prašė priteisti 10000 Lt, kurie tariamai buvo sumokėti kaip avansas bei priteisti 5390 Lt, kurie buvo sumokėti už išperkamą žemės sklypą, todėl jau vien dėl 5394 Lt sumos yra akivaizdu, kad atnaujinus procesą, ieškinys dėl šios sumos bus atmestas, nes teismas, remdamasis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, matys, kad K. S., koordinuodamas veiksmus su V. C., nors ir padarė pinigų įmoką, tačiau realiai žemės sklypą išpirko (pasirašė su NŽT prie ŽŪM sutartis) būtent V. C., t.y. su K. S. žinia. CPK 366 str. 1 d. 2 p. numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Būtent šiuo pagrindu remiasi pareiškėja, pateikdama 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus raštą Nr. 46SD-(14.46,104.)-4280, iš kurio paaiškėjo, kad bylos nagrinėjimo metu egzistavo visiškai kitokios faktinės aplinkybės, nei jas nurodė ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, t.y. pareiškėja ketina įtikinti teismą, kad teismas be kita ko ir pats buvo suklaidintas dėl galimai nesąžiningų ieškovų veiksmų.
Atsiliepimas
Ieškovų atstovas atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, pareiškėja savo prašyme nurodė, kad neva bendraieškiai ieškinyje nurodė, jog neva atsakovė 2,0 ha žemės sklypą pardavė bendraieškiams visiškai nepažįstamam asmeniui V. C.. Toks teiginys visiškai neatitinka tikrovės. Ieškinyje tokio teiginio nėra. Ieškinyje buvo nurodyta, kad ieškovo A. J. žiniomis, atsakovė žemės sklypą pardavė tretiesiems asmenims. Taip pat pareiškėjos atstovas nurodė, kad neva šioje civilinėje byloje teismas buvo įtikinėjamas, jog žemę išpirko K. S.. Tai taip pat yra klaidingas teiginys, nes, kaip matyti iš 2011-07-07 teismo posėdžio protokolo, ieškovo atstovas nurodė, kad žemės sklypo pardavimo sutartis pasirašė kitas asmuo, kuriam atsakovė išdavė įgaliojimą, o K. S. tik sumokėjo už žemę. Žodis „išpirko“ ir reiškė, kad K. S. sumokėjo, o ne atliko sandorio pasirašymo veiksmus. Taigi, jau paties prašymo pradžioje atsakovė ir jos atstovas bando klaidinti teismą nurodydamas faktų neatitinkančias aplinkybes. Remiantis CPK 366 str. 1 d. 1 p., procesą galima atnaujinti tik dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Deja, prašyme nėra nurodyta nei jokių esminių aplinkybių, nei jokių naujų aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios negalėjo būti žinomos atsakovei bylos nagrinėjimo metu. Prašymas yra grindžiamas tik viena aplinkybe, kuri yra, neva, naujai paaiškėjusi ir yra esminė, o būtent, kad, neva, atsakovė tik iš 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto sužinojusi, kad žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutartis pasirašė ne K. S., bet V. C., kas jai dabar leido daryti prielaidą, kad, neva, jie, o vėliau ir A. J., kažkokiu tai būdu veikė vienoje interesų pusėje. Toks atsakovės teiginys yra nepagrįstas, nes ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma dar 2007 m., be to, ši aplinkybė nėra esminė. Priešingai, tiek pats nepagrįsto prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimas, tiek atsakovės veiksmai vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą bei prašyme nurodyti jos paaiškinimai įtikinamai atskleidžia, kad būtent atsakovė galimai veikia išvien su V. C. prieš bendraieškius. Civilinėje byloje buvo sprendžiami du reikalavimai: 1) ieškovo K. S. reikalavimas atlyginti už atsakovę sumokėtas lėšas (5394 Lt) išperkant iš valstybės žemės sklypus; 2) A. J. reikalavimas dėl 2005-01-10 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-116, nutraukimo ir netesėtai gautų pinigų grąžinimo. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo, neva naujai paaiškėjusi aplinkybė visiškai nėra susijusi ir neįtakojo teismo sprendimo, remiantis kuriuo iš atsakovės ieškovui K. S. buvo priteista 5394 Lt atstovavimo išlaidų (4350 Lt už 1,66 ha žemės sklypą, 2007-05-16 sutarties 3 p., 1038 Lt už 0,34 ha žemės sklypą, 2007-05-16 sutarties 3 p. ir 4 Lt už banko paslaugas). Nagrinėjant bylą neginčijamai buvo nustatyta, kas sumokėjo už atsakovę už išperkamus žemės sklypus. Tuo tarpu atsakovė su prašymu nepateikė jokių įrodymų, kad už išperkamą žemę būtų sumokėjusi ji pati ar tai padariusi, kaip kad ji teigia savo prašyme, 2007-05-16 sutartis pasirašiusi V. C.. Nėra įrodymų ir kad atsakovė būtų grąžinusi K. S. jo patirtų 5394 Lt atstovavimo išlaidų. Priešingai, prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovė nurodė, kad jai vis dėl to buvo žinoma, jog K. S. sumokėjo už ją valstybei už išperkamus žemės sklypus. Taip įrodo atsakovės teiginys prašyme, kad „bylos nagrinėjimo metu atsakovė manė, jog žemės sklypą išpirko ne V. C., bet K. S.“. Todėl aplinkybė, kas pasirašė ant 2017-05-16 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, neturėjo ir neturi jokios faktinės bei teisinės įtakos teismo sprendimui pripažinti atsakovės pareigą atlyginti atstovavimo išlaidas. Taigi atsakovės nurodyta aplinkybė nėra ir negali būti esminė. Todėl akivaizdu, jog prašymas yra visiškai nepagrįstas ir todėl atmestinas. Pareiškėjos nurodyta naujai sužinota aplinkybė, kad, neva, už išperkamą žemę pasirašė ne K. S., bet V. C., taip pat nėra nei nauja, nei esminė ir ji niekaip negalėjo įtakoti teismo sprendimo pripažinti atsakove atsakinga už 2005-01-10 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-116, neįvykdymą ir jos nutraukimą bei sumokėto avanso grąžinimą. Pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog apie tai, kas iš tiesų pasirašė ant 2017-05-16 žemės sklypų prikimo-pardavimo sutarčių, ji sužinojo tik iš 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto. Taip, kaip nurodo atsakovė, ji pati 2007-04-24 išdavė įgaliojimą V. C., kad ši galėtų išpirkti iš valstybės jai priklausančius žemės sklypus. Taigi, atsakovė dar 2007-04-24 suprato, kad įgalina kitą asmenį pasirašyti už ją žemės išpirkimo iš valstybės pardavimo sutartis, ir tai puikiai žinojo. Pažymėjo, kad pagal CK 2.133 str. 1 d., vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. 2007-05-16 žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutarčių 10 punkte nurodyta, kad vienas iš 4 sutarties egzempliorių tenka pirkėjui, t. y. pareiškėjai. Taigi, pareiškėja gavo 2007-05-16 sutartis, ant kurių buvo V. C. parašas, dar 2007-05-16 ir apie šią aplinkybę žinojo dar iki 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto gavimo. Pažymėjo, kad po dviejų dienų (2007-05-18) vieną iš ką tik įsigytų žemės sklypų (1,66 ha) atsakovė pardavė tai pačiai V. C., o kiek vėliau 2007-11-21 - (duomenys neskelbtini). Sandorių metu pas notarą ji dalyvavo pati (pareiškėja nenurodo, kad ją kas nors būtų atstovavęs). Kadangi 2007-05-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties originalas turėjo būti pateiktas notarei, tvirtinusiai tiek 2007-05-18 pirkimo-pardavimo sutartį V. C., tiek 2007-11-21 žemės pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), pareiškėjai puikiai buvo žinoma, kas išpirko iš valstybės jai priklausančius žemės sklypus, nes ji turėjo V. C. pasirašytas sutartis pateikti notarei (byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė yra beraštė ar turi regėjimo sutrikimų, dėl ko ji negalėjo įskaityti, kas pasirašė šias sutartis). Tuo labiau, kad 0,34 ha žemės sklypo pardavimo 2007-11-21 sandorio pareiškėja visiškai nesieja su V. C., t.y. ji galimai veikė viena ir jai buvo žinomos visos jos parduodamo turto įgijimo aplinkybes (kas pasirašė ant 2007-05-16 sutarties), nes šios sutarties originalą pareiškėja turėjo pateikti notarei. Be to, faktas, jog praėjus vos trims savaitėms po įgaliojimo išdavimo (2007-04-24), 2007-05-16 žemės sklypai buvo išpirkti iš valstybės ir vienas iš sklypų greitai (2007-05-18) buvo parduotas V. C., liudija, kad pareiškėja negalėjo nežinoti (turėjo žinoti) apie tai, kieno iniciatyva ir veiksmais galėjo įvykti sklypų išpirkimas iš valstybės. Taigi, konstatuotina, jog prašymas yra grindžiamas iš esmės tiesos neatitinkančia aplinkybe, jog pareiškėja apie tai, kas pasirašė 2007-05-16 žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutartis, neva sužinojo tik iš 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto, nes iš tiesų apie šį faktą atsakovė žinojo dar 2007-05-16, kai jai buvo įteikti abu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties egzemplioriai. Nurodė, kad aplinkybė, jog ant 2007-05-16 žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutarčių pasirašė ne K. S., bet V. C., visiškai negalėjo įtakoti atsakovės sprendimo nesibylinėti su ieškovu A. J. ar tuo labiau atsakovei teigti, kad, neva, A. J. ir V. C. veikė vienoje interesų pusėje. Pareiškėja pripažįsta, kad gavusi ieškinį ji sutiko su jame nurodytais reikalavimais ir teiginiu, kad ji žemės sklypus pardavė ne A. J. ir todėl ateityje neįvykdys 2005-01-10 preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 1-116. Taigi, ji pripažino ieškinį ir laiko teismo sprendimą pagrįstu. Tokiu teiginiu, kad ji padarė esminę klaidą, kai pardavė žemės sklypus ne tiems asmenims, pareiškėja patvirtina ir faktą, jog jos, neva, naujai tik iš 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto sužinota aplinkybė apie tai, kas pasirašė ant 2007-05-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, neturėjo jokios įtakos šiai civilinei bylai, t.y. nebuvo susijusi su jos valia parduoti žemės sklypus ne A. J., bet kitiems asmenims. Taigi, akivaizdu, jog nurodoma tariamai nauja aplinkybė visiškai neturėjo jokios įtakos atsakovės valiai nesudaryti sandorio, kaip kad ji buvo įsipareigojusi pagal 2005-01-10 preliminariąją sutartį su A. J.. Juk ji pardavė žemės sklypus V. C. ir (duomenys neskelbtini) ir taip pažeidė 2005-01-10 preliminariąją sutartį ne todėl, kad, neva, nežinojo, kas pasirašė ant 2007-05-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, bet todėl, kad greičiausiai norėjo pasipelnyti A. J. sąskaita. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad jei ji būtų žinojusi, kad, neva, V. C. veikia vienoje interesų pusėje su A. J. ir K. S., neva kitaip būtų elgusi šios civilinės bylos nagrinėjimo procese ir gintų savo pažeistas teise, nes, neva, 2005-01-10 preliminarioji sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Tokie atsakovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindas yra tik viena, neva, naujai paaiškėjusi aplinkybė, sužinota iš 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto. Kaip teigia pareiškėja, neva, tik iš šio rašto ji sužinojo apie K. S. ir V. C. veiksmų bendrumą. Būtent tai, pasak jos, ir yra nauja aplinkybė. Tačiau, ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma dar 2007-05-16, kai ji gavo 2007-05-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su V. C. parašu. Be to, ši aplinkybė visiškai neįtakojo nei atsakovės valios parduoti žemės sklypus tretiesiems asmenims ir taip pažeisti 2005-01-10 preliminariąją sutartį, nei jos valios negrąžinti K. S. pastarojo turėtų atstovavimo išlaidų, nei atitinkamai teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. ši aplinkybė nebuvo ir nėra nei nauja, nei esminė bylos aplinkybė. Atkreipė dėmesį į tai, kad apie tariamą V. C. veikimą vienoje interesų pusėje su A. J. ir kad jie buvo sugyventiniai, pareiškėja teigia tariamai sužinojusi iš savo advokato A. K., dalyvavusio kitos civilinės bylos nagrinėjime. Tačiau pareiškėja remdamasis šia aplinkybe teismo neprašo atnaujinti proceso, nenurodo aplinkybių, kada apie ją sužinojo ir ar galėjo sužinoti. Todėl akivaizdu, jog pareiškėja visiškai nepagrindžia aplinkybės apie tariamą V. C. veikimą vienoje interesų pusėje su A. J. sužinojimo momentą. O kadangi nėra jokio ryšio tarp aplinkybės apie K. S. ir V. C. veiksmų bendrumą, ir aplinkybės apie tariamą V. C. veikimą vienoje interesų pusėje su A. J. bei šių aplinkybių sužinojimą, atsakovės prašymas laikytinas nepagrįstu. Be to, ir 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašte nėra nurodyta, jog V. C. ir A. J. buvo sugyventiniai ar veikė išvien. 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašte tėra nurodyta tik tai, kad V. C. pasirašė 2007-05-16 sutartis. Tačiau pareiškėja dar 2007-05-16 žinojo, jog už išperkamą žemę iš valstybės pinigus už atsakovę sumokėjo K. S., o sutartis pas notarę pasirašė jos tam reikalui įgaliotas asmuo V. C.. Ir šis žinojimas visiškai netrukdė atsakovei parduoti žemės sklypus tretiesiems asmenims ir taip pažeisti 2005-01-10 preliminariąją sutartį. Be to, ši aplinkybė visiškai nepatvirtina tariamo V. C. veikimo vienoje interesų pusėje su A. J. ir dėl to, kad K. S. įgaliojimą išdavė ne A. J., bet pati pareiškėja. Todėl akivaizdu, jog pareiškėja iš esmės bando atnaujinti procesą kitu pagrindu, nei tuo, kurį nurodo savo prašyme kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę. Kita vertus, pareiškėja teigia, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė lėmė tik jos apsisprendimą aktyviai nedalyvauti civilinėje byloje, bet ne jos valią parduoti žemės sklypą tretiesiems asmenims bei negrąžinti K. S. atstovavimo išlaidas. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjai dar 2007-05-16 žinoma, neva, nauja aplinkybė, jog už išperkamą iš valstybės žemę pinigus sumokėjo K. S., o sutartis pas notarę pasirašė jos tam reikalui įgaliotas asmuo V. C., visiškai neturi įtakos šios bylos nagrinėjimo dalykui, o liečia tik tariamus pareiškėjos sprendimus pasirinkti vieną ar kitą procesinį gynybos būdą. Pareiškėja teigia, kad, neva, buvo pažeistos jos procesinės teisės, nes ji sąmoningai nedalyvaudama byloje negalėjo gintis nuo pareikšto ieškinio, kas yra visiškai nepagrįsta. Juk tik pati pareiškėja yra atsakinga už pasirinktą savo procesinį elgesį, būtent ji pati pasirinko poziciją nedalyvauti procese, nors visus teismo procesinius dokumentus, kuriems ji dabar jau prieštarauja, ji buvo gavusi. Būtent pati pareiškėja pasirinko poziciją neteikti paaiškinimų dėl ieškovų nurodytų bylos aplinkybių. Todėl šiuo atveju, pareiškėjos nurodyta proceso atnaujinimo aplinkybė nėra ir negali būti teisėtas ir pagrįstas pagrindas procesą atnaujinti, nes prašymas grindžiamas tik subjektyvia jos atstovo nuomone ir faktų interpretavimu, bet ne pačiais faktais (naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis), ir kas svarbiausia, ne dėl ieškinio ar priimto teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, bet tik dėl, neva, klaidingai pasirinktos savo pozicijos civiliniame procese. Tai patvirtina atsakovės (ar jo atstovo) raštu prašyme išdėstyti teiginiai, kad „Jei pareiškėjai būtų žinoma šį faktinė aplinkybė, tai ji galimai elgtųsi visiškai kitaip teisminiame procese...“. Taigi, pagrįstai teigtina, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra visiškai nepagrįstas, net ir atnaujinus procesą nėra visiškai aišku, ar pareiškėja prieštarautų ieškiniui, t.y. dar kartą pasinaudotų savo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad nepagrįstas yra pareiškėjos teiginys, kad, neva, 2005-01-10 preliminarioji sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Pareiškėja nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų nei tuomet, nei dabar. Taip pat pareiškėja nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad A. J. sutiko, kad jos 2007-05-18 parduotas 1,66 ha žemės sklypas V. C., o 2007-11-21 0,34 ha žemės sklypas - sutuoktiniams (duomenys neskelbtini), atitiko A. J. valią ir jis būtų raštu sutikęs su tokiu prievolės pagal 2005-01-10 preliminariąją sutartį įvykdymu, kaip kad to reikalauja CK 6.39 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Pareiškėja neįrodė, jog V. C. veikė būtent A. J. vardu ir interesais, kadangi vien tik jų bendro gyvenimo faktas nesukūrė ir negalėjo sukurti jokių teisių ir pareigų vienas kitam, kaip kad būtų santuokoje. Priešingai, kaip konstatavo Trakų rajono apylinkės teismas 2014-02-21 savo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-169-424/2014 bendras šalių (V. C. ir A. J.) gyvenimas jokios bendros veiklos ir turto nesukūrė, teismas pripažino, kad A. J. sklypus įgijo ir naudojo išimtinai tik savo ūkinei veiklai vykdyti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-169-424/2014 V. C. nenurodė, kad atsakovės jai 2007-05-18 parduotas 1,66 ha žemės sklypas yra pirktas bendrai ir priklauso A. J.. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjos teiginiai dėl V. C. veikimo vienoje interesų pusėje su A. J., ir preliminarios sutarties tinkamo įvykdymo yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, ir tai, kad pareiškėja vis tiek bet kokiu atveju būtų atsakinga už preliminariosios sutarties neįvykdymą. Taip kaip matyti iš civilinės bylos aplinkybių, pareiškėja išsipirko iš valstybės du žemės sklypus - 1,66 ha ir 0,34 ha, kurių bendras plotas buvo 2 ha. Pareiškėja kito žemės sklypo ar teisių į jį, kurio plotas būtų analogiškas (2,0 ha), neturėjo. 1,66 ha žemės sklypą pareiškėja 2007-05-18 pardavė V. C., o kitą 0,34 ha žemės sklypą - 2007-11-21 sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) Pareiškėja prašyme nurodo, kad, neva, ji galimai buvo suklaidinta V. C. dėl 1,66 ha žemės sklypo pardavimo, tačiau pareiškėja nepateikia įrodymų, dėl kokių priežasčių ji 2007-11-21 pardavė 0,34 ha žemės sklypą sutuoktiniams (duomenys neskelbtini). Prašyme nebuvo nurodyta, kad V. C. ar A. J. būtų kaip nors susiję su (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal 2005-01-10 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja įsipareigojo parduoti ieškovui A. J. 2,0 ha dydžio žemės sklypą (sklypus), todėl pardavusi 0,34 ha žemės sklypą ji vis tiek nebūtų įvykdžiusi savo įsipareigojimų ir ieškovui nebūtų pardavusi 2,0 ha dydžio žemės sklypą. Taigi, atsakovė vis tiek liktų kalta dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo, t.y. ji tinkamai nebūtų galėjusi įvykdyti preliminariosios sutarties. Todėl ir šiuo atveju, pareiškėjos nurodyta aplinkybė (kiek tai susiję su ieškovo A. J. reikalavimu) nėra ir negali būti esmine bei įtakoti teismo sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisingas. Pareiškėja nurodė, kad, neva, teismas negalėjo pareiškėjos parduotų 1,66 ha ir 0,34 ha dydžio žemės sklypų prilyginti 2,0 ha žemės sklypui nurodytam 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Toks pareiškėjos teiginys yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos parduotų tretiesiems asmenims žemės sklypų atitikimas 2,0 ha žemės sklypui nurodytam 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra prašyme nurodytas kaip nauja ir esminė bylos aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėja prašo atnaujinti procesą. Todėl šios aplinkybės nagrinėjimas sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo yra negalimas, nes proceso atnaujinimo pagrindas šiuo atveju yra griežtai apibrėžtas CPK 366 str. ir atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo 2 ir 3 punktuose. Be to, pareiškėjos parduotų tretiesiems asmenims žemės sklypų atitikimo klausimas nėra susijęs su atsakovės tariamu nauju sužinojimu apie tai, kas pasirašė jos 2007-05-16 gautas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėja, jei ji manė, jog teismo sprendimu nepagrįstai buvo jos tretiesiems asmenims parduoti 1,66 ha ir 0,34 ha, t.y. 2 ha dydžio žemės sklypai prilyginti vienam 2,0 ha žemės sklypui, nurodytam 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje, ji turėjo teisę skųsti gautą teismo sprendimą dar 2011 m., taip pat CPK 366 str. 9 p. pagrindu per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo siekti šiuo pagrindu proceso atnaujinimo. Tačiau to nepadarė, todėl šia aplinkybe atsakovė remiasi neteisėtai. Kita vertus, apie tai, jog pareiškėja pardavė tretiesiems asmenims būtent tuos žemės sklypus, dėl kurių buvo susitarta 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtina ir ji pati, toliau teigdama, jog gavusi ieškinį tuo metu suvokė, kad pardavė žemės sklypus ne tiems asmenims, kad šiandien jau ji mano, kad pardavusi vieną iš dviejų žemės sklypų V. C. tinkamai įvykdė 2005-01-10 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, daugiau nei akivaizdu, jog atsakovė savo prašyme pripažįsta, jog teismas buvo teisus, nuspręsdamas, jog ji nepagrįstai pardavė tretiesiems asmenims būtent tuos žemės sklypus dėl kurių buvo susitarta 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pradavimo sutartyje su ieškovu A. J.. Pareiškėja teigia, kad, neva, apie naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog 2007-05-16 žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutartyse pasirašė ne K. S., bet V. C., ji sužinojo tik iš 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto. Todėl ji tik dabar teikianti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Ieškovai mano, kad atsakovė praleido trijų mėnesių proceso atnaujinimo terminą, kadangi prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tuo tarpu apie aplinkybę, kas pasirašė 2007-05-16 žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutartis pareiškėja turėjo sužinoti vėliausiai 2007-05-16, t.y. tą pačią dieną, kai jos buvo pasirašytos (remiantis šių notariškai patvirtintų sutarčių 10 p., abiejų sutarčių vienas egzempliorius buvo įteiktas pirkėjui - pareiškėjai), todėl atsakovė prašymą dėl proceso atnaujinimo 2015 m. vasario mėnesį teismui padavė akivaizdžiai praleidusi trijų mėnesių terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjai teigiant, jog ją, neva, 1,66 ha ir 0,34 ha žemės sklypų pardavimo metu atitinkamai 2007-05-18 V. C. ir 2007-11-21 (duomenys neskelbtini) galėjo suklaidinti V. C., ji turi teisę kreiptis į teismą dėl šių sandorių panaikinimo ar žalos atlyginimo iš kaltininko, t.y. V. C. (nes nei A. J., nei K. S. minėtuose sandoriuose nedalyvavo ir pareiškėjos suklaidinti negalėjo). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja vietoj to nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje ji iš pat pradžių pripažino suklydusi ir pažeidusi ieškovų teises, galima manyti, jog pareiškėja veikia išvien su V. C.. Tuo labiau, ir tai visiškai akivaizdu, kad pareiškėja savo prašyme nenurodė nė vienos aplinkybės, kaip V. C. įgijo pareiškėjos pasitikėjimą, kad ji ryžosi išduoti įgaliojimą tvarkyti ir disponuoti jos nekilnojamuoju turtu, parduodant žemės sklypus tretiesiems asmenims įvykdyti (jos teigimu), o iš tikrųjų pažeisti 2005-01-10 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėja neginčija to fakto, jog už tą pačią žemę du kartus gavo naudą ir pinigus tiek iš ieškovų, tiek iš jos žemės sklypų pirkėjų V. C. ir (duomenys neskelbtini). Vadinasi, pareiškėja neginčija fakto, jo ji praturtėjo ieškovų A. J. ir K. S. sąskaita ir ieškovų duomenimis šių sumų negrąžino iki šiol. Todėl ieškovų manymu, pareiškėja šiuo prašymu tik siekia nesąžiningai vilkinti jos pačios pripažįstamos skolos grąžinimo ieškovams procesą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas - tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje, šios kategorijos bylose, nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-561/2008).
Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir teisių leidėjo ketinimus. Todėl bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar teismo sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Esant pagrįstam pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą.
2005-01-10 preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-116) pareiškėja įsipareigojo iki 2015-01-10 dienos parduoti ieškovui A. J. 2 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., Trakų r. sav. (b.l. 6).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2015-02-06 (b.l. 58-64). Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad aplinkybės, kurias ji laiko naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis ir kurios, kaip nurodė pareiškėja, jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos civilinės bylos Nr. 2-1053-424/2011 nagrinėjimo metu, t.y. kad realiai 2,0 ha žemės sklypą išpirko tas asmuo, kuris ir pasirašė žemės pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. V. C., jai (pareiškėjai) paaiškėjo tik iš 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto Nr. 46SD-(14.46.104)-4280 (b.l. 68), kuriame nurodyta, kad už 2 ha žemės sklypus sumokėjo J. U. 5390 Lt; pagal byloje esančius dokumentus minėtą sumą banke 2007-02-05 už J. U. sumokėjo K. S., o V. C., atstovaujanti J. U., pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis; kitaip tariant, pareiškėjos teigimu, bendraieškiai A. J. ir K. S. žemės sklypų išpirkimo procese veikė išvien su V. C. ir derino tarpusavio veiksmus.
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad, vadovaujantis teisinio apibrėžtumo principu, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant įstatymo nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, taikant tuos pagrindus neformaliai. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Dėl to naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėtoje byloje pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo ir tik tokios, kurios turi esminę reikšmę bylai.
Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Byloje esančių 2007-05-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių (b.l. 69-72) 10 p. nustatyta, kad sutartis surašyta keturiais egzemplioriais, kurių vienas paliekamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui, kiti trys įteikiami – notarui, VĮ Registrų centras ir pirkėjui. Iš minėtų sutarčių preambulių matyti, jog pirkėjas pagal minėtas sutartis yra pareiškėja J. U., atstovaujama V. C.. Pareiškėja prašyme nurodė, kad ji pati 2007-04-24 išdavė įgaliojimą V. C., kad ši galėtų išpirkti iš valstybės jai priklausančius žemės sklypus. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja dar 2007-04-24 suprato, kad įgalina kitą asmenį pasirašyti už ją žemės išpirkimo iš valstybės pardavimo sutartis. Byloje nustatyta, kad 2007-05-16 žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutartyse pasirašė V. C., kuri kaip pareiškėjos įgaliotinė, remiantis sutarčių 10 p., privalėjo po vieną kiekvienos iš pasirašytų sutarčių egzempliorių įteikti pirkėjai (pareiškėjai) J. U.. Kaip matyti iš 2011-06-07 teismo posėdžio protokolo (b.l. 44-45), ieškovo atstovas nurodė, kad žemės sklypo pardavimo sutartis pasirašė kitas asmuo, kuriam atsakovė išdavė įgaliojimą, o K. S. tik sumokėjo už žemę. Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-1053-424/2011 m., nustatė, kad preliminariosios sutarties vykdymui atsakovė įgaliojo ieškovą K. S. tvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus ir atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, kuriuos vykdydamas K. S. turėjo 5390 Lt išlaidų, kurių fakto ir jų dydžio atsakovė neginčijo ir nepaneigė, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimu minėtoje civilinėje byloje šios išlaidos priteistos iš atsakovės (pareiškėjos) ieškovui K. S. (b.l. 46-48); pažymėtina, kad pareiškėja teismo posėdžiuose nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie neatvykimo į teismo posėdžius priežastis teismo neinformavo (b.l. 30-31, 44-45, 46-48), todėl pareiškėjos prašymo argumentas, kad teismas 2011-06-21 priėmė sprendimą remdamasis vien byloje esančiais bendraieškių sąmoningai pateiktais klaidinančiais dokumentais, kasos pajamų orderiu, kuris tariamai patvirtina, kad valstybinę žemę atsakovės J. U. vardu išpirko būtent K. S., atmestinas kaip nepagrįstas, nes pati pareiškėja (atsakovė) pasirinko tokį procesinį elgesį minėtoje byloje, beje, ir teismo priimto sprendimo ji neskundė, be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pati nurodė, kad jai vis dėl to buvo žinoma, jog K. S. sumokėjo už ją valstybei už išperkamus žemės sklypus.
CPK 368 str. 1 d. nustato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada jog aplinkybę, kas pasirašė 2007-05-16 žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutartis, pareiškėja turėjo sužinoti 2007-05-16, t.y. tą pačią dieną, kai jos buvo pasirašytos, todėl pareiškėja, prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikusi 2015-02-06, praleido CPK 368 str. nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Kaip matyti iš prašymo, procesą byloje prašoma atnaujinti CPK 366 str.1 d. 2 p. pagrindu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
CK 2.133 str. 1 d. nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. 2007-05-16 žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutarčių 10 punkte nurodyta, kad vienas iš 4 sutarties egzempliorių tenka pirkėjui, t.y. pareiškėjai. Taigi, pareiškėja gavo 2007-05-16 sutartis, ant kurių buvo V. C. parašas, dar 2007-05-16 ir apie šią aplinkybę žinojo dar iki 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto gavimo. Pažymėtina, kad po dviejų dienų, t.y. 2007-05-18, vieną iš ką tik įsigytų žemės sklypų (1,66 ha) pareiškėja pardavė V. C., o 2007-11-20 – (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14, 40-41). Pareiškėja nenurodė, kad ją kas nors būtų atstovavęs, todėl darytina išvada, kad sandorių metu pas notarą ji dalyvavo pati. Kadangi 2007-05-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties originalas turėjo būti pateiktas notarei, tvirtinusiai tiek 2007-05-18 pirkimo-pardavimo sutartį su V. C., tiek 2007-11-20 žemės pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) darytina išvada, kad pareiškėjai buvo žinoma, kas išpirko iš valstybės jai priklausančius žemės sklypus, nes ji turėjo V. C. pasirašytas sutartis pateikti notarei (kaip pagrįstai pastebėjo ieškovų atstovas atsiliepime į prašymą, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė yra beraštė ar turi regėjimo sutrikimų, dėl ko ji negalėjo įskaityti, kas pasirašė šias sutartis). Pažymėtina, jog 0,34 ha žemės sklypo 2007-11-20 pirkimo-pardavimo sandorio pareiškėja visiškai nesieja su V. C., t.y. ji (pareiškėja) galimai veikė viena ir jai buvo žinomos visos jos parduodamo turto įgijimo aplinkybes (kas pasirašė ant 2007-05-16 sutarties), nes šios sutarties originalą pareiškėja turėjo pateikti notarei. Be to, faktas, jog praėjus vos trims savaitėms po įgaliojimo išdavimo (2007-04-24) 2007-05-16 žemės sklypai buvo išpirkti iš valstybės ir vienas iš sklypų greitai (2007-05-18) buvo parduotas V. C., liudija, kad pareiškėja negalėjo nežinoti (turėjo žinoti) apie tai, kieno iniciatyva ir veiksmais galėjo įvykti sklypų išpirkimas iš valstybės.
Aplinkybė, jog ant 2007-05-16 žemės sklypų išpirkimo iš valstybės sutarčių pasirašė ne K. S., bet V. C., negalėjo įtakoti atsakovės sprendimo nesibylinėti su ieškovu A. J. ir nesudaro pareiškėjai pagrindo teigti, kad, kaip ji nurodė, A. J. ir V. C. veikė vienoje interesų pusėje. Pareiškėja pripažįsta, kad gavusi ieškinį ji sutiko su jame nurodytais reikalavimais ir teiginiu, kad ji žemės sklypus pardavė ne tam asmeniui, kuriam buvo įsipareigojusi preliminariąja sutartimi, t.y. ne A. J., iš ko galima daryti išvadą, jog ji pripažino ieškinį, todėl laikė teismo sprendimą pagrįstu, jo neskundė. Pareiškėja, nurodydama, kad ji padarė esminę klaidą, parduodama žemės sklypus ne tiems asmenims, patvirtina ir faktą, jog jos, kaip ji nurodė, naujai tik iš 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto sužinota aplinkybė apie tai, kas pasirašė ant 2007-05-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių, neturėjo jokios įtakos šiai civilinei bylai, t.y. nebuvo susijusi su jos valia parduoti žemės sklypus ne A. J., bet kitiems asmenims. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos nurodoma tariamai nauja aplinkybė neturėjo įtakos pareiškėjos valiai nesudaryti sandorio su A. J., kaip kad ji buvo įsipareigojusi pagal 2005-01-10 su juo sudarytą preliminariąją sutartį.
Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad jei ji būtų žinojusi, kad, kaip ji nurodė, V. C. veikia vienoje pusėje su A. J. ir K. S., ji galimai kitaip būtų elgųsis civilinės bylos nagrinėjimo procese ir gintų savo pažeistas teises, nes įrodinėtų, kad nepaisant to, kad žemės sklypas yra parduotas V. C., bet preliminarioji sutartis yra įvykdyta tinkamai, nes bendraieškiai ir V. C. veikė toje pačioje interesų pusėje. Pareiškėja prašyme nurodė, jog apie tai, kad bendraieškiai A. J. ir K. S. veikė išvien su V. C. prieš pareiškėją, išperkant pareiškėjos vardu valstybinę žemę, ir kad A. J. su V. C. 2005-2011 m. laikotarpiu buvo sugyventiniai, pareiškėja sužinojusi iš savo advokato A. K., dalyvavusio kitos civilinės bylos nagrinėjime, tačiau pareiškėja nenurodė, kada ji sužinojo šią aplinkybę. Savo savalaikį, t.y. nepraleidžiant įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, kreipimąsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja sieja tik su 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM raštu, iš kurio turinio, kaip nurodė prašyme pareiškėja, jai paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kad iš tikrųjų V. C. bendraieškių atžvilgiu buvo ne svetimas asmuo, o jiems gerai pažįstamas subjektas, su kuriuo bendraieškiai tam tikrą laiko tarpą veikė toje pačioje interesų pusėje. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos argumentais apie jai, kaip ji nurodė, iš 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašto paaiškėjusias anksčiau paminėtas naujas aplinkybes, nes minėtame rašte nėra nurodyta, kad V. C. ir A. J. buvo sugyventiniai ar kad jie veikė išvien; šiame rašte yra nurodyta tik tai, kad už pareiškėją pinigus – 5390 Lt – už 2 ha ploto žemės sklypus įmokėjo K. S., veikiantis pagal 2005-01-10 įgaliojimą, o V. C., veikianti pagal 2007-04-24 įgaliojimą, atstovaujanti pareiškėją J. U., pasirašė 2007-05-16 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau pareiškėja dar 2007-05-16 žinojo, jog už išperkamą žemę iš valstybės pinigus už atsakovę sumokėjo K. S., o sutartis pas notarę pasirašė jos tam reikalui įgaliotas asmuo V. C., ir šis žinojimas, kaip pagrįstai nurodė atsiliepime ieškovų atstovas, nesutrukdė atsakovei (pareiškėjai) parduoti žemės sklypus tretiesiems asmenims ir taip pažeisti 2005-01-10 preliminariąją sutartį. 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašte nurodytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjos nurodomo V. C. veikimo vienoje interesų pusėje su A. J. ir dėl to, kad K. S. įgaliojimą išdavė ne A. J., bet pati pareiškėja. Taigi, 2014-11-06 NŽT prie ŽŪM rašte nėra jokių nei pareiškėjai naujai paaiškėjusių, nei esminių bylos aplinkybių. Todėl teismas sutinka su atsiliepimo argumentu, kad pareiškėja iš esmės bando atnaujinti procesą kitu pagrindu, nei tuo, kurį nurodo savo prašyme kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, ir per proceso atnaujinimą siekia kompensuoti savo visišką neveikimą procese, teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1053-424/2011, kuomet buvo priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas. Kaip pagrįstai nurodė ieškovų atstovas atsiliepime, tik pati pareiškėja yra atsakinga už pasirinktą savo procesinį elgesį, būtent ji pati pasirinko poziciją nedalyvauti procese, nors visus teismo procesinius dokumentus ji buvo gavusi. Būtent pati pareiškėja pasirinko poziciją neteikti paaiškinimų dėl ieškovų nurodytų bylos aplinkybių, todėl šiuo atveju pareiškėjos nurodytos proceso atnaujinimo aplinkybės negali būti pagrindu procesui atnaujinti, nes prašymas grindžiamas tik subjektyvia pareiškėjos atstovo nuomone ir faktų interpretavimu, bet ne pačiais faktais (naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis).
Teismas sutinka su ieškovų atstovo atsiliepimo argumentu, kad nepagrįstas yra ir pareiškėjos teiginys, kad 2005-01-10 preliminarioji sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, sudarydama sandorius, išduodama įgaliojimus K. S., V. C. buvo neveiksni, taip pat, kaip ir nėra duomenų, kad pareiškėja iki priimant 2011-06-21 teismo sprendimą buvo grąžinusi A. J. iš jo gautą 10000 Lt avansą pagal pareiškėjos neįvykdytą 2005-01-10 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei buvo grąžinusi K. S. jo už pareiškėją už žemę sumokėtus 5394 Lt. Pareiškėja neginčija to fakto, jog už tą pačią žemę ji du kartus gavo pinigus tiek iš ieškovų, tiek iš jos žemės sklypų pirkėjų V. C. ir (duomenys neskelbtini), vadinasi, pareiškėja neginčija fakto, jo ji praturtėjo ieškovų A. J. ir K. S. sąskaita ir šių sumų negrąžino iki šiol.
Taip pat pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog A. J. sutiko, kad pareiškėjos 1,66 ha žemės sklypo 2007-05-18 pardavimas V. C. bei 0,34 ha žemės sklypo 2007-11-20 pardavimas sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) atitiko A. J. valią ir jis būtų raštu sutikęs su tokiu prievolės pagal 2005-01-10 preliminariąją sutartį įvykdymu, kaip kad to reikalauja CK 6.39 str. 1 d., kuri numato, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės. Kaip pagrįstai nurodė ieškovų atstovas atsiliepime, pareiškėja neįrodė, jog V. C. veikė būtent A. J. vardu ir interesais, kadangi vien tik jų bendro gyvenimo faktas nesukūrė ir negalėjo sukurti jokių teisių ir pareigų vienas kitam, kaip kad būtų santuokoje, ką konstatavo Trakų rajono apylinkės teismas 2014-02-21 savo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-169-424/2014 (pagal LITEKO duomenis, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs). Pareiškėja prašyme nurodė, kad ji galimai buvo suklaidinta V. C. dėl 1,66 ha žemės sklypo pardavimo, tačiau pareiškėja nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių ji 2007-11-20 pardavė 0,34 ha žemės sklypą sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) bei nenurodė prašyme, kad V. C. ar A. J. būtų kaip nors susiję su (duomenys neskelbtini) Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad kadangi pagal 2005-01-10 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja įsipareigojo parduoti ieškovui A. J. 2,0 ha dydžio žemės sklypą (sklypus), todėl pardavusi 0,34 ha žemės sklypą kitiems asmenims, ne A. J., ji vis tiek nebūtų įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal 2005-01-10 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir nebūtų pardavusi ieškovui A. J. 2,0 ha dydžio žemės sklypą. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjos nurodyta aplinkybė (kiek tai susiję su ieškovo A. J. reikalavimu) nėra ir negali būti laikoma esmine, galinčią įtakoti teismo sprendimą.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad teismas negalėjo pareiškėjos parduotų 1,66 ha ir 0,34 ha dydžio žemės sklypų prilyginti 2,0 ha žemės sklypui, nurodytam 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas sutinka su ieškovų atstovo atsiliepimo argumentu, kad pareiškėjos parduotų tretiesiems asmenims žemės sklypų atitikimas 2,0 ha žemės sklypui nurodytam 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra prašyme nurodytas kaip nauja ir esminė bylos aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėja prašo atnaujinti procesą. Todėl šios aplinkybės nagrinėjimas sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo yra negalimas, nes proceso atnaujinimo pagrindas šiuo atveju yra griežtai apibrėžtas CPK 366 str. ir atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo 2 ir 3 punktuose, todėl šis pareiškėjos prašymo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip pagrįstai pažymėta atsiliepime, jeigu pareiškėja manė, jog teismo sprendimu nepagrįstai jos tretiesiems asmenims parduoti 1,66 ha ir 0,34 ha buvo prilyginti vienam 2,0 ha žemės sklypui, nurodytam 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje, ji turėjo teisę skųsti minėtą teismo sprendimą dar 2011 m., taip pat turėjo teisę CPK 366 str. 9 p. pagrindu per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo siekti šiuo pagrindu proceso atnaujinimo, tačiau to nepadarė, todėl šia aplinkybe atsakovė remiasi neteisėtai ir nepagrįstai. Kita vertus, tai, kad pareiškėja pardavė tretiesiems asmenims būtent tuos žemės sklypus, dėl kurių buvo susitarta 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje, patvirtina ir pati pareiškėja, prašyme teigdama, jog gavusi ieškinį tuo metu ji suvokė, kad pardavė žemės sklypus ne tiems asmenims, kad šiandien jau ji mano, jog pardavusi vieną iš dviejų žemės sklypų V. C. tinkamai įvykdė 2005-01-10 preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, iš ko galima daryti išvadą, kad pareiškėja (atsakovė) savo prašyme pripažįsta, jog teismas buvo teisus, nuspręsdamas, jog ji nepagrįstai pardavė tretiesiems asmenims būtent tuos žemės sklypus, dėl kurių buvo susitarta 2005-01-10 preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje su ieškovu A. J..
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina byloje nesant pagrindų procesui atnaujinti. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės tai nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos J. U. bylos nagrinėjimo metu. Jokių kitų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, pareiškėja nenurodė, todėl kitų pareiškėjos argumentų, išdėstytų prašyme dėl proceso atnaujinimo, teismas nevertina ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą (CPK 368 str.) ir nėra pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais (CPK 370 str. 3 d.), todėl prašymas atmestinas ir procesą atnaujinti atsisakytina.
Atmetus prašymą iš pareiškėjos priteistina 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą A. J. (CPK 92 str., 96 str. 2 d.).
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 2,32 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 178, 368, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1053-424/2011 pagal ieškovų A. J. ir K. S. ieškinį atsakovei J. U. dėl sutarties nutraukimo, avanso, skolos bei palūkanų priteisimo.
Priteisti iš J. U. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų A. J..
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.