Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. 2A-650-513/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
2A-650-513/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01535-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas
UAB „Judrės medis“, Judrės medis O. Pšalgauskienės individuali įmonė
Ieškovas
O. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-650-513/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01535-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.11.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Judrės medis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2109-729/2016 pagal ieškovės O. P. individualios įmonės ieškinį atsakovei UAB „Judrės medis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Judrės medis“ priešieškinį ieškovei O. P. individualiai įmonei dėl sumokėtos kainos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 3 008,80 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė užsiima miško ruošos darbais, taip pat ir nelikvidžios medienos (biokuro) gamyba. Ieškovė 2015 m. atliko miško ruošos darbus Rokiškio rajone, kur prikirto daug nelikvidinės medienos, kurią reikėjo parduoti. Atsakovė pareiškė pageidavimą įsigyti šią nelikvidinę medieną. Atsakovės skiedrovežiai atvyko į Rokiškio rajoną, sumalė nelikvidžią medieną ir pagamintą kurą išsivežė. Iš viso buvo pripjauta 20 skiedrovežių, kurių vieno pardavimo kaina buvo 289,62 Eur be PVM, todėl viso parduoto biokuro kaina susidarė 7 008,80 Eur su PVM. Ieškovė išrašė atsakovei 2015-08-21 PVM sąskaitą faktūrą, serija IND, Nr. 18, 7 008,80 Eur sumai, kurią nusiuntė atsakovei elektroniniu paštu. Atsakovė iš dalies apmokėjo pateiktą sąskaitą, t. y. 2015-09-03 pervedė 2 000 Eur ir 2015-10-09 – 2 000 Eur, nurodydama pavedimo paskirtyje, jog tai yra dalinis mokėjimas už biokuro gamybą pagal sąskaitą, serija IND, Nr. 18. Likusią 3 008,80 Eur skolą atsakovė vengia sumokėti, nenurodydama jokių motyvų.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 5 502,12 Eur sumokėtos kainos, 6 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, o ieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog 2014-04-01 atsakovė (užsakovas) ir ieškovė (vykdytojas) sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014/04001. Pagal sutarties l p. ieškovė įsipareigojo iškirsti ir ištraukti nukirstus krūmus ir medžius biokuro gamybai pagal iš anksto su atsakove suderintą grafiką, o atsakovė – sumokėti už paslaugas. Pagal sutarties 2.1 p. šalys sutarė, kad sutartimi numatytos paslaugos įkainis yra sutartinis, nurodomas PVM sąskaitose faktūrose. Medienos kirtimo grafikas nebuvo suderintas, o už nukirstus ir ištrauktus krūmus ir medžius atsakovė sumokėdavo ieškovei pagal jos pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė atsakovei 2014 m. pateikė 13 PVM sąskaitų faktūrų, pradėdama 2014-06-10 sąskaita faktūra, serija IND, Nr. 15, už 20 mašinų 15 730 Lt sumai, 2015 m. pateikė 11 PVM sąskaitų faktūrų, o paskutinė pateikta PVM sąskaita faktūra buvo 2015-08-21, serija IND, Nr. 18, 7 008,80 Eur sumai.Atsakovė apmokėjo visas pateiktas sąskaitas faktūras, tačiau paskutinės sąskaitos visos neapmokėjo, t. y. nesumokėjo 3 008,50 Eur, nes paaiškėjo, kad ieškovė, piktnaudžiaudama atsakovės pasitikėjimu, pateikė per daug PVM sąskaitų faktūrų, t. y. per didelei sumai, kuri neatitinka gauto biokuro kiekio. Nurodė, jog dalį medienos ieškovė realizavo kitiems, o PVM sąskaitą faktūrą apmokėti pateikė atsakovei, dėl to atsakovė 2015-10-14 el. paštu pareiškė pretenziją ieškovei ir pateikė PVM sąskaitą faktūrą reikalaudama grąžinti 5 502,11 Eur už negautą biokurą. Nurodė, jog nuo sutarties pasirašymo dienos atsakovė sumalė ir išvežė iš viso 551 mašiną biokuro. Į vieną mašiną telpa 90 erdm (erdmetrių) biokuro, iš viso išvežta 49 590 erdm biokuro ir tai patvirtina krovinio važtaraščiai ir atsakovės pažyma bei atliktų paslaugų, apmokėjimų ir gauto biokuro suvestinė. Ieškovė pagal PVM sąskaitas faktūras patiekė 566,8 mašinas, t. y. 51 012 erdm, biokuro.Ieškovės patiektos medienos ir atsakovės iš jos gauto biokuro skirtumas sudaro 1 422 erdm, todėl pateiktoje jų pažymoje yra pateiktas skaičiavimas, kuris pagrindžia 5 502,12 Eur permokėjimą ieškovei. Mano, kad tarp šalių sudaryta paslaugų sutartis negali būti kvalifikuojama kaip atlygintinų paslaugų teikimas, ji turi būti kvalifikuojama kaip pirkimo–pardavimo sutartis, kuri sukuria pirkimo–pardavimo civilinius santykius.

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu priešieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad ieškovės ieškiniu prašoma priteisti skola yra kildinama iš 2014-04-01 paslaugų teikimo sutarties Nr. 2014/04001 vykdymo. Nurodė, jog ieškovė atliko atsakovei miško kirtimo darbus, tačiau šie darbai buvo vykdomi Ukmergės rajone, Ruklos poligone. Atsakovė už šiuos atliktus darbus pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo. Nurodė, jog atsakovė liko ieškovei skolinga už nupirktą iš ieškovės biokurą, o ne už atliktus miško kirtimo darbus. Atsakovė šiuo atveju tik pirko iš ieškovės sumaltą biokurą ir neturi jokio pagrindo kaltinti ieškovę pardavus dalį šios miško masės kitiems asmenims. Šiuos kirtimus skiria ir nemažas laiko tarpas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad tarp šalių 2014-04-01 buvo sudaryta neterminuota paslaugų sutartis, ji nebuvo apribota laiku, kiekiais ir vietovėmis, todėl atsakovė mano, kad viską iš ieškovės gavo pagal šią paslaugų sutartį. Pagal ieškovės pateiktas dvi sutartis iš viso yra nupjauta 10 000 ktm, o atsakovė yra gavusi tik kiek daugiau nei 4 000 ktm medienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-16 sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Judrės medis“ 3 008,80 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 690 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. P. individualiai įmonei. Priešieškinį atmetė.Atsakovės pateikta 2016-07-18 pažyma Nr. 160718-0, kurioje yra nurodyta apmokėjimų ir gauto biokuro iš tiekėjos O. P. individualios įmonės suvestinė, nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovei buvo pateikta mažiau biokuro žaliavos, nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, serija IND, Nr. 18. Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, jei išties ieškovė pardavė tretiesiems asmenims jos nupirktą biokuro žaliavą, teismui nepateikė. Atsakovė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, kad ji turėjo teisę vykdyti nelikvidžios medienos pjovimo darbus Južintuose ar dirbo ten kartu su ieškove, ar buvo susitarusios dėl darbų pasiskirstymo, kainos nustatymo ir kt., nepateikė. Dėl priešieškinio reikalavimų nurodė, kad teismui nėra galimybės nustatyti tikslius duomenis apie negautą biokuro žaliavą iš ieškovės, nes į bylą nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai (priėmimo–perdavimo aktai ir t. t.), pagrindžiantys pateiktos biokuro žaliavos ir pateiktos apmokėti sąskaitos neatitikimą. Atsakovė neįrodė ir leistinais bei pakankamais įrodymais nepagrindė, kad PVM sąskaita faktūra, IND, Nr. 18, 7 008,80 Eur sumai buvo išrašyta būtent vykdant tarp šalių 2014-04-01 sudarytą paslaugų teikimo sutartį, nes paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2014 m., o nelikvidžios medienos pjovimas Južintuose, Rokiškio r., vyko 2015 m., PVM sąskaita faktūra išrašyta tik 2015-08-21. Konstatavo, kad atsakovė neįrodė ir leistinais įrodymais nepagrindė savo priešieškinio reikalavimo, todėl priešieškinį atmetė kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Judrės medis“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Ieškovė nepateikė įrodymų, kad reikalaujama apmokėti produkcijos dalis iš viso buvo pateikta. Teismas nepagrįstai vertina sąskaitą faktūrą kaip esminį ir neginčijamą įrodymą ir ignoruoja atsakovės pateiktą 2015-10-14 sąskaitą faktūrą Nr. RLR 004015.Atsakovės sąskaita faktūra Nr. RLR 004015 pateikta ieškovei 2015-10-14, t. y. būtent tada, kai paaiškėjo, jog ieškovė nepateikė reikalaujamo žaliavos kiekio ir nustatė, kad yra padaryta permoka ieškovei. Mano, kad atsakovės 2016-07-18 pažyma Nr. 160718-0 yra pakankama įrodyti gautos žaliavos kiekius ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepaneigė pažymoje pateiktų duomenų.Atsakovė sutartį traktavo kaip dar nepasibaigusią ir nesiėmė priemonių dėl išieškojimo pagal priešieškinyje pridėtą sąskaitą faktūrą Nr. RLR 004015, nors sąskaita ieškovei buvo pateikta 2015-10-14, t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo 2015-08-14 ieškovės sąskaitos faktūros, serija IND, Nr. 18, pateikimo, t. y. tada, kai paaiškėjo, jog ieškovė nevykdo savo prievolės ir yra gavusi nepagrįstai didelį apmokėjimą.Mano, kad teismas, vertindamas 2014-04-01 sutartį, peržengė ginčo ribas, nes šalys neginčijo sutarties. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.2014-04-01 tarp ieškovės O. P. individualios įmonės ir atsakovės UAB „Judrės medis“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 2014/04001, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti paslaugas: iškirsti ir ištraukti nukirstus krūmus ir medžius biokuro gamybai pagal iš anksto su atsakove suderintą grafiką, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas (b. l. 20–21). 2015-08-21 ieškovė O. P. individuali įmonė išrašė atsakovei UAB „Judrės medis“ PVM sąskaitą faktūrą, serija IND, Nr. 18, 7 008,80 Eur sumai už parduotą žaliavą (b. l. 5). Iš ieškovės pateiktų išrašų iš atsiskaitomosios sąskaitos matyti, kad 2015-09-03 ir 2015-10-09 atsakovė UAB „Judrės medis“ sumokėjo ieškovei 4 000 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija IND, Nr. 18 (b. l. 6–7). 2015-10-14 atsakovė UAB „Judrės medis“ išsiuntė ieškovei elektroninį laišką ir PVM sąskaitą faktūrą, serija RLR, Nr. 004015, dėl 5 502,11 Eur sumokėjimo už biokuro žaliavą Južintuose, Rokiškio r., ir informavo ieškovę, kad jiems priklausanti biokuro žaliava buvo parduota trečiajai šaliai, todėl jie patyrė nuostolių, kuriuos prašo atlyginti (b. l. 20–21).Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir todėl nepagrįstai priėmė atsakovei nepalankų sprendimą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, įvertino byloje esančių įrodymų visumą – liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, todėl atsakovei nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą ir juos įvertino.Ieškovės nurodoma PVM sąskaita faktūra buvo įformintas biokuro žaliavos pardavimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santykius vertino kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius (CK 6.305 straipsnis). Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad atsakovė priėmė ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir 2015-09-03 bei 2015-10-09 sumokėjo 4 000 Eur ieškovei pagal ją. Nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi atsiskaitymo praktika ir ginčo sąskaitoje nurodyta suma yra apskaičiuota už jau patiektą produkciją. Apeliantė nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog reikalaujama apmokėti produkcijos dalis iš viso buvo pateikta, tačiau atsakovė priėmė ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ir ją iš dalies apmokėjo, todėl laikytina, jog sutartą produkcijos dalį gavo ir privalo už ją sumokėti. Atsakovės 2015-10-14 PVM sąskaita faktūra, serija RLR, Nr. 004015, kuri yra išrašyta O. P. individualiai įmonei, nėra priimta ieškovės, nurodyta sąskaita faktūra išrašyta nepagrįstai, nėra pagrįsta sutartimi ar kitu šalių susitarimu ir iš esmės išrašyta atsakovei laikant, jog tai yra ieškovei sumokėtos permokos grąžinimas. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė buvo nesąžininga, jiems skirtą biokurui gaminti žaliavą pardavė kitam klientui ir atsakovei pateikė mažesnį kiekį biokuro žaliavos, nei buvo nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, taip padarydama atsakovei žalos, tačiau rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė, todėl jos teiginys laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateikta 2016-07-18 pažyma Nr. 160718-0, kurioje yra nurodyta apmokėjimų ir gauto biokuro iš tiekėjos O. P. individualios įmonės (b. l. 25–41), nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovei buvo pateikta mažiau biokuro žaliavos, nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, serija IND, Nr. 18, kurią atsakovė priėmė ir iš dalies apmokėjo. Nurodyta pažyma yra išrašyta vienvaldiškai atsakovės, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė negavo prekių, už kurias buvo sumokėjusi. Byloje nėra galimybės nustatyti, ar atsakovė negavo visos biokuro žaliavos iš ieškovės, už kurią buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, nes į bylą nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, priėmimo–perdavimo aktai ir kt., pagrindžiantys pateiktos atsakovei biokuro žaliavos kiekį. Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad nuo šalių sutarties pasirašymo dienos atsakovė sumalė ir išvežė 551 mašiną biokuro. Atsakovė nurodo, kad ieškovė pateikė 566,8 mašinos biokuro, už kurias ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Iš nurodytų paaiškinimų matyti, kad mašinos buvo suskaičiuotos, todėl atsakovė, priimdama ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, patvirtino visos produkcijos gavimą. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo ir atmetė atsakovės priešieškinį dėl sumokėtos kainos grąžinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irma ČuchrajErika MisiūnienėAlmantas Padvelskis