Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-772-565/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-06
Bylos Nr.: e2A-772-565/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09685-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Eglė Surgailienė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas: R. V., Ž. P.

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana

Civilinė byla Nr. e2A-579-565/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09685-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2023 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl 2022 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) „Nacionalinė kredito unija” ieškinį atsakovams Ž. P. ir R. V. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė „Nacionalinė kredito unija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia tarp atsakovo Ž. P. (toliau – ir atsakovas) ir atsakovės R. V. (toliau – ir atsakovė), 2012 m. gruodžio 10 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), ir taikyti vienašalę restituciją natūra – grąžinti atsakovo nuosavybėn Sutartimi atsakovei perleistą nekilnojamąjį turtą.

2. Ieškovė Sutartį prašė pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. buvo ieškovės valdybos narys. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą. Iškėlus ieškovei bankroto bylą, buvo nustatyta, kad atsakovas, eidamas ieškovės valdybos nario pareigas, kartu su kitais asmenimis atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala. Ši žala įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pagrindu išieškoma iš atsakovo ieškovės naudai. 2020 m. liepos 27 d. atsakovo skola ieškovei buvo 5 252 283,83 Eur.

3. Sudarydami Sutartį, abu atsakovai buvo nesąžiningi. Atsakovas tyčiniais veiksmais padarė žalą ieškovei ir neabejotinai suprato, kad dėl to jam gali kilti teisinė atsakomybė. Siekdamas jos išvengti, atsakovas formaliai perleido nekilnojamąjį turtą atsakovei, su kuria tuo metu kartu gyveno. Sutartimi atsakovas perleido atsakovei turtą, iš kurio galėtų būti išieškoma atsakovo skola ieškovei. Atsakovė turto kainą sumokėjo ne atsakovui, o trečiajam asmeniui. Kito turto, iš kurio galėtų būti išieškoma atsakovo skola ieškovei, atsakovas neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1. Sutartimi atsakovas perleido atsakovei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/390 dalį žemės sklypo ir sandėlį (toliau – ir Turtas) už 86 500 Lt (25 052,13 Eur) kainą;

4.2. atsakovė įrodinėja, kad nėra actio Pauliana taikymo sąlygų: 1) ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą; 2) atsakovė, sudarydama Sutartį, buvo sąžininga; 3) Sutartis nepažeidė ieškovės teisių; 4) atsakovas turėjo pareigą sudaryti Sutartį;

4.3. nors Sutartis yra atlygintinė, tačiau byloje nustatyta, kad pinigų už Turtą atsakovas tiesiogiai negavo. Atsakovė pateikė 2012 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė pervedė į atsakovo motinos E. P. banko sąskaitą 127 000 Lt sumą. Mokėjimo paskirtyje nurodyta: ,,skola Ž. P. 116 000 Lt ir A. P. – 11 000 Lt“. Atsakovės teigimu, į 116 000 Lt sumą įėjo 86 500 Lt suma už Turtą pagal Sutartį, 40 000 Lt suma už automobilį pagal 2012 m. rugsėjo 5 d. sutartį ir 500 Lt kompensacija atsakovui už buto įrengimą). Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad atsakovė su atsakovu atsiskaitė grynais pinigais iki Sutarties pasirašymo;

4.4. nors pardavėjas turi teisę nurodyti trečiojo asmens sąskaitą, į kurią pirkėjas turi pervesti perkamo daikto kainą, tačiau šiuo atveju Sutartimi buvo pažeistos ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teisės, kadangi ieškovė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo nekilnojamąjį turtą arba jo ekvivalentą pinigais. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad motina pinigų už Turtą atsakovui negrąžino, kadangi jam pinigų nereikėjo, ir už šiuos pinigus nusipirko butą;

4.5. sudarydamos Sutartį, abi šalys buvo nesąžiningos. Teismo vertinimu, neįtikima, kad atsakovas, būdamas ieškovės valdybos nariu nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d. ir šiuo laikotarpiu atlikęs neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovei buvo padaryta didelė turtinė žala, 2012 m. gruodžio 10 d., t. y. likus trims dienoms iki ieškovės veiklos moratoriumo paskelbimo ir atliktų kratų, perleido Turtą artimam asmeniui nežinodamas, kad jam gali kilti teisinė atsakomybė;

4.6. atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir faktas, kad Turto kaina buvo sumokėta atsakovo motinai. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad Turto kaina buvo pervesta į jo motinos sąskaitą, siekiant apsaugoti savo turtą. Be to, atsakovas pardavė atsakovei ir kitą vertingą turtą – automobilį –, kurio kaina taip pat buvo pervesta atsakovo motinai;

4.7. byloje nustatytas ir atsakovės nesąžiningumas. Atsakovai tam tikru laikotarpiu vedė bendrą ūkį. Abu atsakovai 2012 metais ėjo atsakingas pareigas: atsakovas buvo ieškovės valdybos narys, atsakovė – ieškovės stebėtojų tarybos narė. Pinigai už perleistą Turtą ir automobilį atsakovo nurodymu buvo pervesti į atsakovo motinos sąskaitą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, žinojo apie galimai atsakovui kilsiančią teisinę atsakomybę. Be to, kaip matyti iš 2012 m. lapkričio 2 d. atsakovės pavedimo, ji dar iki Sutarties sudarymo pervedė Turto kainą, pavedime konkrečiai nenurodydama pavedimo paskirties (abstrakčiai nurodyta, kad tai skola atsakovui). Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovus tuo metu siejo pasitikėjimo santykiai, todėl žinojo, kad Sutartimi siekiama išvengti galimo atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimo;

4.8. nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas turėjo pareigą sudaryti Sutartį. Ta aplinkybė, kad atsakovė, kaip buto bendraturtė, turi pirmenybės teisę nupirkti atsakovo parduodamą dalį, nereiškia atsakovo pareigos parduoti jam priklausančią dalį. Tuo atveju, jei, kaip nurodė atsakovai, jų partnerystės santykiai nutrūko iki Sutarties sudarymo, atsakovų bendrąja daline nuosavybės teise turimas turtas galėjo būti pasidalintas ir kitais būdais, pavyzdžiui, atsakovės dalį perleidžiant atsakovui;

4.9. teismo vertinimu, ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., kai ieškovei buvo išduotas pirmasis vykdomasis raštas dėl skolos iš atsakovo išieškojimo. Tuo metu ieškovė, kaip atsakovo kreditorė, turėjo galimybę pasidomėti atsakovo finansine padėtimi, jo sudarytais sandoriais nuo žalos padarymo momento ir sužinoti apie Sutartį. Ieškinys paduotas 2020 m. rugpjūčio mėn., taigi ieškinio senaties terminas yra praleistas;

4.10. teismas sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasidėjo ieškovės bankroto administratorės pareigas einant UAB ,,Verslo konsultantai“, kuri Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo atstatydinta dėl netinkamo pareigų vykdymo, įskaitant ir dėl akivaizdžiai ieškovei nenaudingų sandorių su skolininkais sudarymo, bankroto proceso vilkinimo ir kt., todėl, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į buvusios bankroto administratorės veiksmus. Teismo vertinimu, ieškinys dėl 2012 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia laiku nebuvo pareikštas dėl buvusios ieškovės bankroto administratorės neveikimo. 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi paskirtas naujas ieškovės bankroto administratorius L. T., kuris per protingą laiką, atsižvelgiat į ieškovės dokumentų ir nemokumo procedūrų apimtį, pareiškė ieškinį. Šiuo atveju neatnaujinus ieškinio senaties termino, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai;

4.11. nors ieškovė prašė taikyti vienašalę restituciją, tačiau nustačius, kad atsakovė atsiskaitė pagal Sutartį su atsakovu, taikoma dvišalė restitucija – atsakovui grąžinamas Sutartimi atsakovei perleistas Turtas, o atsakovei iš atsakovo priteisiama Turto kaina - 25 052,13 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Atsakovė R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. atsakovas, perleisdamas Turtą, savo mokumo nesumažino, nes sandoris buvo atlygintinis ir už parduotą Turtą atsakovas gavo adekvačią kainą - 25 052,13 Eur;

Atsiliepimas

5.2. atsakovas turėjo teisę nurodyti, kokiam trečiajam asmeniui atsakovė turi atlikti mokėjimą (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, kaip skolininkė, neturėjo pasirinkimo laisvės be atsakovo sutikimo kitaip atlikti mokėjimą be atsakovo sutikimo (CK 6.39 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). Kitaip tariant, atsakovė privalėjo atlikti mokėjimą taip, kaip tai nurodė atsakovas. Vien tai, kad atsakovas nusprendė nepasinaudoti pinigais, pavyzdžiui, pasiimdamas juos iš savo motinos (ar bet kokiu kitu būdu), tai negali reikšti atsakovės nesąžiningumo CK 6.66 straipsnio 2 dalies prasme. Tai, kaip atsakovas panaudos savo lėšas, jas gavęs iš atsakovės, yra visiškai nesusiję su Sutarties vykdymu, atsakovė neturi suinteresuotumo aiškintis ir kontroliuoti, kaip atsakovas pageidauja naudoti savo turtą;

5.3. atsakovai yra nurodę ir nuosekliai palaiko poziciją, kad jų tarpusavio santykiai nutrūko 2011 metų pradžioje ir tai lėmė poreikį pasidalinti bendrąja daline nuosavybe valdomą turtą. Taigi atsakovų poreikis pabaigti bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą atsirado po jų tarpusavio asmeninių santykių pabaigos, o ne jų metu. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad atsakovė atliko mokėjimą į atsakovo motinos banko sąskaitą dėl esamo pasitikėjimo santykio su atsakovu, daro loginę klaidą: kaip, nutrūkus šalių asmeniniams tarpusavio santykiams, jas gali tebesieti tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas;

5.4. ieškovei 2013 m. iškėlus bankroto bylą, buvo paskirtas bankroto administratorius, turėjęs pareigą imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti geriausią ieškovės interesų gynybą. Tik bankroto administratoriaus aplaidumas negali būti laikomas pakankama priežastimi vertinti, kad ieškovė nežinojo apie savo teisių pažeidimą;

5.5. ieškovė pradėjo domėtis atsakovo turtine padėtimi, taikytinus turto areštus ir pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo galimai padarytų nusikalstamų veikų jau 2014 metais. Vis tik, ieškovė nusprendė nesiimti sandorių ginčijimo veiksmų;

5.6. vykdomieji raštai nėra reikalavimo teisę patvirtinantys dokumentai - tai dokumentai, kurie suteikę teisę imtis vykdomųjų veiksmų pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir priėmus teismo sprendimą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Tačiau ir iki teismo sprendimo priėmimo šalis žino apie savo teisių pažeidimą, nes ji į teismą kreipiasi, prašydama apginti šias pažeistas teises. Taigi, vykdomasis raštas negali būti siejamas su senaties termino pradžia, nes asmuo dar iki to žino apie savo teisių pažeidimą;

5.7. pirmosios ieškovės bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ aplaidumas negali būti laikoma objektyvia priežastimi, kliudžiusia ieškovei imtis savo pažeistų teisių gynybos. Bankroto administratoriui keliami profesionalumo standartai, peržengiantys įprasto bonus pater familias standarto ribas. Tai reiškia, kad bankroto administratorius turėjo pareigą imtis visų įmanomų priemonių ieškovės interesams užtikrinti, inter alia, domėtis apie atsakovo turtinę padėtį, nesąžiningus veiksmus ir atitinkamai reikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.

Šalies argumentai

6. Ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. nors pardavėjas turi teisę nurodyti trečiojo asmens sąskaitą, į kurią pirkėjas turi pervesti pinigines lėšas, tačiau šiuo atveju atsakovui pinigai už Turtą faktiškai nebuvo perduoti, todėl buvo pažeistos ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teisės, kadangi ieškovė neteko galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo nekilnojamąjį turtą arba jo ekvivalentą pinigais;

6.2. mokėjimų pavedimai neįrodo, kad atsakovė atsiskaitė su atsakovu būtent pagal Sutartį. 2012 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtyje nurodyta: ,,skola Ž. P. 116 000 Lt ir A. P. – 11 000 Lt“. Sutartis sudaryta 2022 m. gruodžio 10 d., o mokėjimo pavedimas atliktas gerokai anksčiau, t. y. 2012 m. lapkričio 2 d. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kodėl atsirado poreikis sumokėti Tuto kainą likus daugiau nei mėnesiui iki Sutarties sudarymo. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad pirkėja (atsakovė) su pardavėju (atsakovu) atsiskaitė grynais pinigais iki Sutarties pasirašymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo to paaiškinti ir atsakyti į klausimą, ar buvo pateikta klaidinga informacija notarui, ar klaidinga informacija atsiliepime byloje;

6.3. 2021 m. lapkričio 5 d. atsakovo motina E. P. iš tiesų gavo 127 000 Lt iš atsakovės. Tačiau E. P. šiuos pinigus panaudojo ne kokios nors skolos grąžinimui, o 2012 m. gruodio 7 d. įsigijo butą už 120 000 Lt kainą. Mokėjimai atsakovui ir (arba) A. P. iš E. P. sąskaitos nebuvo atlikti;

6.4. atsakovai ne tik kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, tačiau ir abu ėjo pareigas toje pačioje įmonėje, kurios teisėti interesai buvo pažeisti sudarant Sutartį. Sutarties sudarymu buvo siekiama, kad atsakovo turtas nebūtų išieškotas ieškovės ir kitų kreditorių naudai. Atsakovė, būdama ieškovės stebėtojų tarybos nare, neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovės valdymo organų priimamus sprendimus, dėl šių sprendimų sparčiai prastėjančią ieškovės finansinę būklę, Lietuvos banko patikrinimus, taikytas poveikio priemones. Sudarydama Sutartį su atsakovu, atsiskaitydama pagal Sutartį su atsakovo motina, neatskleisdama mokėjimo paskirties, pateikdama neteisingą informaciją Sutartį tvirtinusiam notarui, atsakovė galėjo ir privalėjo vertinti bei numatyti, kad Sutartis pažeis ieškovės teises. Aplinkybė, kad pinigai buvo pervesti į atsakovo motinos sąskaitą, o ne tiesiogiai atsakovui, parodo, kad atsakovė Sutarties sudarymo metu žinojo, jog atsakovas turtinius klausimus sprendė motinos vardu ir sąskaita, o tai bet kuriam sąžiningam protingam asmeniui sukeltų pagrįstų įtarimų;

6.5. atsakovė nepagrįstai ieškovės sužinojimą apie Sutartį sieja su 6 mėn. terminu, numatytu tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 11 punkte. Pagal minėtą teisės normą bankroto administratorius turėjo pareigą per 6 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo dokumentų apie ieškovės sandorių sudarymą gavimo dienos, patikrinti įmonės (t. y. pačios ieškovės, o ne trečiųjų asmenų ar kurių nors skolininkų tarpusavio) sandorius, sudarytus per ne mažesnį nei 36 mėn. terminą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Šiuo atveju ieškovė ginčija ne jos pačios su trečiuoju asmeniu sudarytą sandorį, o ieškovės skolininko (atsakovo) su kitu asmeniu (atsakove) sudarytą sandorį. Vien aplinkybės, kad 2012 m. gruodžio mėn. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba atliko kratas ieškovės patalpose, Lietuvos bankas paskelbė ieškovės veiklos moratoriumą, savaime nereiškia, kad ieškovės bankroto administratorius turėjo žinoti apie Sutartį. Taigi nėra pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2013 m.;

6.6. ieškovės vertinimu, yra objektyviai pagrįsta ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2020 m. kovo 27 d., kuomet prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (didelės vertės turto iššvaistymo). Ikiteisminiame tyrime iki 2020 m. kovo 27 d. buvo taikomas nuosavybės teisės apribojimas Turtui, kuris buvo perleistas Sutartimi. Dėl dalies veikų ikiteisminį tyrimą nutraukus, 2020 m. kovo 27 d. nuosavybės teisės apribojimas atsakovės vardu registruotam Turtui prokuroro nutarimu buvo panaikintas;

6.7. iki 2020 m. kovo 27 d. ieškovė turėjo pagrindo manyti, kad jos pažeistos teisės bus apgintos ikiteisminiame tyrime. Tik nutraukus ikiteisminį tyrimą dalyje paaiškėjo, kad yra poreikis imtis papildomų veiksmų ir inicijuoti šią bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. ėjo ieškovės valdybos nario pareigas. Iš atsakovo ieškovės naudai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. vykdomojo rašto pagrindu solidariai su kitais asmenimis išieškoma 1 389 213,42 Eur žala, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykdomojo rašto pagrindu solidariai su kitais asmenimis išieškoma 1 043 036,27 Eur žala, taip pat asmeniškai išieškomos 195,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. vykdomojo rašto pagrindu solidariai su kitais asmenimis išieškoma 1 186 076,49 Eur žala, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. vykdomųjų raštų pagrindu solidariai su kitais asmenimis išieškoma 1 493 678,95 Eur žala, taip pat asmeniškai išieškomos 579,30 Eur ir 248,05 Eur bylinėjimosi išlaidos. Žala ieškovei padaryta neteisėtais atsakovo, kaip ieškovės valdybos nario, veiksmais, atliktais iki Sutarties sudarymo (priimant akivaizdžiai nepagrįstus sprendimus ieškovės vardu išduoti paskolas).

10. Atsakovas 2012 m. gruodžio 10 d. pirkimo pardavimo sutartimi (Sutartis) pardavė atsakovei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/390 dalį žemės sklypo, priskirto šiam butui, ir sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (Turtas) už 86 500 Lt (25 052,13 Eur) kainą.

11. Ieškovė prašo pripažinti Sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio 1 dalies (actio Paulina) pagrindu. Ieškovė teigia, kad yra atsakovo kreditorė: iš atsakovo įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu ieškovės naudai išieškoma daugiau kaip 5 mln. Eur žala. Žala ieškovei buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, atsakovui nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. einant ieškovės valdybos nario pareigas. Sutartis pažeidė ieškovės teises, nes Turto kaina pagal Sutartį atsakovui nebuvo sumokėta, taigi atsakovas neteko Turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas ieškovės naudai, o už Turtą mokėtina kaina nebuvo panaudota atsiskaityti su ieškove.

12. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

13. Išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

14. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad nebuvo šių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų: 1) Sutartis nepažeidė ieškovės teisių; 2) atsakovas privalėjo sudaryti Sutartį; 3) atsakovė buvo sąžininga; 4) ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ir nebuvo pagrindo šį terminą atnaujinti.

15. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai kreditoriaus interesų pažeidimo konstatuoti negalima. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2015).

16. Antstolio D. K. 2020 m. liepos 29 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad iš atsakovo ieškovės naudai išieškoma suma 2020 m. liepos 27 d. yra 5 252 285,23 Eur; vykdant ieškojimą nustatyta, kad atsakovas registruotino turto (transporto priemonių, nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, ginklų) neturi; atsakovas dirba UAB "Paketas", gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių; antstolio patvarkymu išieškojimas nukreiptas į atsakovo darbo užmokestį; Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra sudaręs santuoką, tačiau Vedybų sutarčių registro duomenimis sutuoktiniai 2013 m. lapkričio 12 d. yra sudarę ikivedybinę sutartį, kuria nustatytas kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas.

17. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad visą Turto kainą atsakovė sumokėjo atsakovui grynais pinigais iki Sutarties pasirašymo. Tačiau atsakovė teigė ir įrodinėjo, kad Turto kainą atsakovo nurodymu pervedė į jo motinos banko sąskaitą. Atsakovė pateikė 2012 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo atsakovė į atsakovo motinos banko sąskaitą pervedė 127 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta: ,,skola Ž. P. 116 000 Lt ir A. P. – 11 000 Lt“. Atsakovė teigė, kad į 116 000 Lt sumą įėjo ir 86 500 Lt Turto kaina. Atsakovas nurodė, kad jo motina Turto kainos jam negrąžino, nes atsakovui tuo metu pinigų nereikėjo, todėl atsakovo motina už šiuos pinigus įsigijo butą.

18. Sutartimi pardavus Turtą, sumažėjo ieškovės galimybė išieškoti iš atsakovo skolą (skolos dalį), nes byloje nėra įrodymų apie kitą atsakovo turimą turtą, iš kurio realiai gali būti (galėjo būti) išieškota skola. Nors byloje ginčijama, kad Turtas buvo parduotas už per mažą kainą, iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, kad Turto kaina atsakovui tiesiogiai nebuvo sumokėta. Taigi atsakovas neteko Turto ir negavo Turto kainos.

19. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsakovas privalėjo sudaryti Sutartį. Šį teiginį atsakovė grindžia tuo, kad iki Sutarties sudarymo nutrūko jos ir atsakovo partnerystės santykiai, todėl šalys turėjo spręsti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, priskirto šiam butui, ir sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) – pasidalinimo, o atsakovė, kaip šio turto bendrasavininkė, turėjo pirmenybės teisę pirkti atsakovo dalį šiame turte.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

21. Nors atsakovų partnerystės santykių pabaiga sudarė pagrindą atsakovams spręsti ir dėl atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės pabaigos, yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis klausimas galėjo būti išspręstas ir kitu būdu (pvz., atsakovui įsigyjant atsakovei priklausančią dalį bendroje dalinėje nuosavybėje), ir neprivalėjo būti išspręstas atsakovų pasirinktu ieškovės teises pažeidžiančiu būdu, be to, partnerystės santykių pabaiga nesukuria imperatyvios prievolės baigti ir bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius.

22. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, buvo sąžininga.

23. Atsakovė ir atsakovas iki Sutarties sudarymo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, be to, abu atsakovai tuo pačiu metu buvo ieškovės priežiūros ir valdymo organų nariai: atsakovas nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. ėjo ieškovės valdybos nario pareigas, o atsakovė nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d. buvo ieškovės stebėtojų tarybos narė. Pagal su ieškiniu pateiktus duomenis, 2012 m. gruodžio 13 d. buvo apribota ieškovės veikla ir paskirtas laikinasis administratorius, veiklos apribojimas buvo sąlygotas besitęsiančių kreditavimo veiklos pažeidimų, kurie buvo nustatyti 2012 m. spalio 15-26 d. atlikto ieškovės inspektavimo metu, nuo 2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko sprendimu ieškovei buvo apribota teisė teikti tam tikras paslaugas: uždrausta priimti naujus terminuotuosius indėlius iš neprofesionalių rinkos dalyvių, o naujų paskolų vienam klientui suma apribota iki 30 tūkst. Lt.

24. Atsakovė, nurodytu laikotarpiu ėjusi ieškovės priežiūros organo – stebėtojų tarybos – nario pareigas, žinojo (turėjo žinoti) inspektavimo metu nustatytus ieškovės veiklos pažeidimus ir taikytus ieškovės veiklos apribojimus, taip pat žinojo (turėjo žinoti) apie atsakovo, kaip ieškovės valdybos nario, dalyvavimą priimant sprendimus dėl ieškovės suteikiamų paskolų bei galimą atsakomybę. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovas pripažino, kad Turto kaina buvo pervesta į jo motinos sąskaitą siekiant apsaugoti savo turtą. Yra pagrindas manyti, kad atsakovė, Sutarties sudarymo metu gyvenusi kartu su atsakovu ir vedusi su juo bendrą ūkį, žinojo (turėjo žinoti) apie šį atsakovo tikslą. Atsakovė nepateikė priimtino paaiškinimo, kodėl Turto kaina dar prieš Sutarties sudarymą buvo pervesta ne atsakovui, o atsakovo motinai.

25. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, buvo nesąžininga, t. y. žinojo (turėjo žinoti) kad Sutartis gali pažeisti ieškovės teisės.

26. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

27. Pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią actio Pauliana pagrindu ginčyti Sutartį skaičiavo nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., kai ieškovei buvo išduotas pirmasis vykdomasis raštas dėl žalos iš atsakovo išieškojimo. Yra pagrindas sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi vykdomojo rašto pagrindu pradėjus skolos išieškojimo iš atsakovo veiksmus, turėjo būti nustatinėjamos (nustatytos) aplinkybės apie atsakovo turtinę padėtį, jo galėjimą (negalėjimą) iš turimo turto patenkinti ieškovės reikalavimus ir atsakovo sudarytus sandorius, pabloginusius atsakovo turtinę padėtį.

28. Ieškinį ieškovė pareiškė 2020 m. rugpjūčio 26 d., taigi praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi pripažino tą aplinkybę, kad ieškinio senaties termino eigos metu ieškovės bankroto administratore buvo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo konsultantai“, dėl kurios neveikimo per ieškinio senaties termino eigą nebuvo pareikštas ieškinys dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, ir kuri Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo atstatydinta iš ieškovės bankroto administratorės pareigų. Naujai paskirtas bankroto administratorius L. T., pirmosios instancijos teismo vertinimu, per protingą laiką, ypač atsižvelgiant į ieškovės nemokumo procedūrų apimtį, pareiškė ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažįstama pagrįsta.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas remdamasis ankstesne kasacinio teismo praktika yra nurodęs, kad jei teismas konstatuoja, jog pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; kt.).

30. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria UAB „Verslo konsultantai“ buvo atstatydinta iš ieškovės bankroto administratorės pareigų, prašymas atstatydinti UAB „Verslo konsultantai“ iš ieškovės bankroto administratorės pareigų buvo grindžiamas tuo, kad UAB „Verslo konsultantai“ nevykdo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jai nustatytos pareigos grąžinti be pagrindo persivestas lėšas, pakartotinai ir savavališkai sudaro kreditoriams nenaudingas taikos sutartis su skolininkais, atlieka akivaizdžiai nesąžiningus bei bankroto procesą vilkinančius veiksmus, netinkamai vykdo jai tenkančias pareigas. Šie nurodyti UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinimo iš ieškovės bankroto administratorės pareigų Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi nebuvo paneigti. Naujai paskirtas ieškovės bankroto administratorius ieškinį dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu pareiškė 2020 m. rugpjūčio 26 d. Pirmosios instancijos pagrįstai atsižvelgė į buvusią ieškovės veiklą (kredito unija), ieškovės dokumentų ir vykdomų bankroto procedūrų apimtį, kas įtakojo ilgesnį laiką, reikalingą naujai paskirtam administratoriui susipažinti su ieškovės dokumentais, nustatyti galimą ieškovės teisių pažeidimą sudarant Sutartį ir kreiptis į teismą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia.

31. Atsižvelgiant į tai, kad praleisto ieškinio senaties termino laikas nėra neprotingai ilgas, į tai, kad ieškovė šioje byloje gina ieškovės kreditorių interesus, kuriuos, ieškovės teigimu, turėjo ginti ankstesnis administratorius, tačiau to nepadarė, konstatuojama, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai pritaikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1 744,82 Eur. Ši suma ieškovei priteisiama iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1-2 dalys).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. V. ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) „Nacionalinė kredito unija“ 1 744,82 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičEglė Surgailienė