- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-04
- Bylos Nr.
- e2A-141-431/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18691-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- L. C.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.5.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir A. K. ieškinį atsakovei L. C. dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo ir dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės: 1) 1 200 Eur negautą buto nuomos mokestį; 2) 360 Eur negautą dviejų garažų nuomos mokestį; 3) 1 718,31 Eur kitoje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) 5 552,12 Eur be pagrindo įgytų lėšų; 5) 815,78 Eur dydžio be pagrindo pasisavintas Valstybinio socialinio draudimo išmokas; 6) 5 procentų dydžio kompensacines palūkanas už atsakovės be pagrindo įgytas 6 636,79 Eur lėšas, skaičiuojamas iki ieškinio padavimo teismui dienos, kurios sudaro 371,07 Eur; 7) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų tėvas. Atsakovė 2014 m. liepos 25 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl mirusiojo 2012 m. sausio 21 d. surašyto asmeninio testamento patvirtinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė teigė, kad mirusysis asmeniniu testamentu paliko jai butą ir prašė sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ieškovams iki civilinės bylos dėl asmeninio testamento patvirtinimo išnagrinėjimo. Teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, o 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl testamento patvirtinimo, 2014 m. gruodžio 10 d., įsiteisėjus minėtai nutarčiai, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė žalą. Ieškovai ketino nuomoti ieškinio reikalavimuose įvardintus butą bei du garažus, tačiau to negalėjo padaryti dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu būdu ieškovai patyrė 1 200 Eur nuostolių, kurie susideda iš 4 mėnesius negauto 300 Eur nuomos mokesčio už butą. Ieškovai taip pat prašo priteisti 360 Eur nuostolių, kurie susideda iš 4 mėnesius negauto 90 Eur nuomos mokesčio už abu garažus. Ieškovai patyrė 1 598,70 Eur nuostolių dėl advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo bei 119,61 Eur nuostolių dėl antstolių paslaugų, parengiant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, apmokėjimo kitoje civilinėje byloje. Ieškovai negalėjo minėtų bylinėjimosi išlaidų prisiteisti kitoje civilinėje byloje, nes su advokatais atsiskaitė tik 2014 m. gruodžio 15 d., tai yra pasibaigus kitai bylai. Iki tol ieškovai neturėjo lėšų tam, kad galėtų atsiskaityti su advokatais. Atsakovė taip pat be teisėto pagrindo paėmė iš mirusiajam priklausiusių banko sąskaitų 5 552,12 Eur. Atsakovė pati kitoje byloje teismo posėdžių metu žodžiu patvirtino, kad pinigus nuėminėjo nuo mirusiojo banko sąskaitos bei patvirtino, kad visos su laidotuvių reikmėmis susijusios išlaidos buvo sumokėtos iš mirusiojo bute rastų pinigų. Atsakovė neteisėtai pasisavino dvi 479,97 Eur dydžio Valstybinio socialinio draudimo išmokas, išmokėtas dėl mirusiojo mirties ir netekto darbingumo pensijos.
Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog su ieškovų tėvu nuo 1996 m. gyveno kaip sugyventiniai. Atsakovė rūpinosi ieškovų tėvu iki jo mirties, taip pat apmokėjo jo laidotuvių išlaidas bei gedulingus pietus. Mirusysis savo pinigų valdymą buvo pavedęs atsakovei, ką patvirtina hospiso pažyma, kurioje nurodoma, kad mirusysis įgaliojo atsakovę valdyti jo pinigus banko sąskaitoje. Šią aplinkybę patvirtina ir mirusiojo pareiškimas Vilniaus universiteto Onkologijos institute, kad apie jo sveikatos būklę turi būti pranešama atsakovei. Atsakovė turinti čekių ir kitų dokumentų, patvirtinančių 25 102 Lt išlaidas. Atsakovė mirusiojo nurodymu paimdavo banko kortelę ir mokėdavo už pirkinius ar paslaugas. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-33758-600/2014 buvo priimtas atsakovei nepalankus sprendimas, nes mirusiojo testamentą suplėšė patys sūnus iš pykčio, o mirusysis buvo padavęs atsakovei suklijuotą asmeninį testamentą. Ieškovai nepatyrė išlaidų dėl tėvo laidotuvių, nes jas apmokėjo atsakovė. Atsakovė po laidotuvių likusius 1 000 Lt atidavė ieškovams, taip pat davė 250 Lt ieškovui A. K. sumokėti kunigui, išnuomojo mirusiojo pusbroliui butą už 200 Lt, išleido pusbrolio važiavimui taksi į kapines ir gėlėms 700 Lt, mirusiojo nurodymu pirko dovanas giminėms už 300-400 Lt, mirusiojo nurodymu išleido 500 Lt, dėkodama medikų personalui ir kaimynams. Ieškovų tėvas daug kartų duodavo ieškovui A. K. banko kortelę pinigams nuimti. Atsakovė nematė 3 000 Eur grynųjų pinigų mirusiojo namuose, po jo mirties raktus nuo buto turėjo ieškovai. Kitoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės draudė butą parduoti ar įkeisti, tačiau ieškovai galėjo jį valdyti, jis visą laiką buvo jų dispozicijoje. Ieškovai pakeitė buto spynas, praėjus 9 dienoms po jų tėvo mirties. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jie turi buto paveldėjimo teisės liudijimą, kad jie yra buto savininkai, kad jie įregistravo viešame registre buto nuomos sutartį. Ieškovai neturi teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naujoje byloje. Atsakovė nebuvo mirusiojo skolininke, todėl ir jo įpėdiniai negali būti jos kreditoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškovų A. K. ir A. K. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovams iš atsakovės 1 020 Eur nuostolių, kiekvienam ieškovui po 510 Eur nuostolių, 5 173,75 Eur be teisėto pagrindo įgytų lėšų, kiekvienam ieškovui priteisiant po 2 586,87 Eur, bei 258,68 Eur palūkanas, kiekvienam ieškovui priteisiant po 129,34 Eur. Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 226,22 Eur sumą, mokamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 226,22 Eur sumą, mokamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. birželio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui A. K. iš atsakovės 1 293,09 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino atsakovei iš valstybės biudžeto 44 Eur žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad pareiškėjos L. C. prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas mirusiojo I. K. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas suinteresuotiems asmenims A. K. ir I. K.. Iš minėtos nutarties aprašomosios ir motyvuojamosios dalies matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – sustabdyti buto Vilniuje, nuosavybės teisės perdavimo suinteresuotiems asmenims A. K. ir I. K. procedūras. Todėl teismas konstatavo, kad į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sritį nepateko ieškovų teisių valdyti ir disponuoti minėtais garažais suvaržymas, kas reiškia, jog jie galėjo naudotis ir valdyti garažus, nepaisant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl šios priežasties teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovų reikalavimą priteisti negautą 360 Eur nuomą už garažus dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neįrodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos turtinės žalos (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 146 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Aplinkybė, jog ieškovai netinkamai suprato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį arba nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo (jei manė, kad jos pritaikytos ir to turto atžvilgiu, kuris nepatenka į civilinės bylos ginčo dalyką) nutraukia priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių (negauto nuomos mokesčio už garažus) dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Teismas nustatė, kad atsakovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius mirusiojo paveldėjimo procedūras – ieškovai nebegalėjo tvarkyti nuosavybės paveldėjimo dokumentų, susijusių su ginčo butu įregistravimu ieškovų vardu. Taigi minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebūdami minėto buto savininkais neturėjo teisinio pagrindo butu disponuoti bei jį valdyti, įskaitant ir naudotis buto teisėto valdytojo teise išnuomoti butą (CK 4.37 straipsnis, 4.47 straipsnio 2 punktas). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovai galėjo faktiškai butą valdyti, nors nebuvo įregistruoti jo savininkais, kaip nepagrįstus, nes ieškovai, nebūdami teisėtais buto valdytojais, neturėjo ir teisinio pagrindo jį nuomoti (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Aplinkybė, kad ieškovai pakeitė ginčo buto spynas (tokių veiksmų teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), pati savaime (ipso jure) nenulėmė ieškovų valdymo teisės į butą (dėl kurio nuosavybės teisės vyko ginčas ir į kurį nuosavybės teisė ginčo nagrinėjimo metu niekam nebuvo nustatyta) teisėtumo. Teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių (negauto nuomos mokesčio už butą) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Teismas įvertino ieškovų pateiktus įrodymus apie viešai internete skelbiamų panašaus dydžio tame pačiame miesto mikrorajone esančių butų nuomos vienam mėnesiui kainas, kurių vidurkis siekia 339, 80 Eur. Ieškovai pateikė pakankamai įrodymų, jog tuo atveju, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, 2014 m. rugpjūčio mėnesį, kuomet yra padidėjusi butų nuomos paklausa rinkoje dėl artėjančių naujų mokslo metų aukštosiose mokyklose, ieškovai būtų išnuomoję butą už ne mažesnę kaip 300 Eur vieno mėnesio nuomos kainą, kas reiškia, jog už 4 jie būtų gavę 1 200 Eur nuomos mokesčio. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovai negali kaip įrodymo prieš atsakovę naudoti 2015 m. vasario 21 d. sudarytos ginčo buto nuomos sutarties, nes pastaroji sutartis yra sudaryta ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui ir nėra įregistruota viešame registre (CK 6.478 straipsnis). Aplinkybė, jog ši sutartis nėra įregistruota pati savaime (ipso jure) nepaneigia ieškovų pateiktų įrodymų apie panašaus dydžio buto vidutinę nuomos kainą rinkoje bei nepaneigia fakto, kad ieškovams buvo eliminuota galimybė šį butą nuomoti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų gautos pajamos už nuomą yra apmokestinamos 15 procentų dydžio Gyventojų pajamų mokesčiu (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis), padarė išvadą, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovai patyrė 1 020 Eur nuostolių, kuriuos priteisė ieškovams iš atsakovės.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir nenagrinėtinus atskiroje civilinėje byloje ieškovų reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kitoje civilinėje byloje priteisimo (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 277 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškimas ar ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas pati savaime nereiškia, jog toks ieškinys buvo akivaizdžiai nepagrįstas bei pateiktas, turint tikslą piktnaudžiauti procesine teise (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Teismas nustatė, kad iš viso laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 4 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. iš AB DnB banko sąskaitos buvo išgryninta 18 000 Lt, kas konvertuojant į Eur sudaro 5 213,16 Eur, o ne 5 407,31 Eur kaip nurodo ieškovai. Teismas, įvertinęs prie šios civilinės bylos prijungtos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3758-600/2014 medžiagą, nustatė, kad atsakovė pateikė įrodymus apie apytiksliai 4 000 Eur išlaidas, patirtas dėl mirusiojo laidojimo. Teismas padarė išvadą, kad iš esmės tarp bylos šalių nėra ginčo, jog mirusiojo laidotuvės ir su jomis susijusios išlaidos kainavo apie 4 000 Eur ir visą šia sumą sumokėjo atsakovė. Teismas, įvertinęs atsakovės prieštaringus paaiškinimais šioje ir kitoje civilinėje byloje bei atsižvelgęs į aplinkybę, kad šioje civilinėje byloje atsakovei nebuvo naudinga užsiminti apie mirusiojo bute laikytus grynuosius pinigus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė vis dėl to žinojo apie mirusiojo bute buvusius iki jo mirties 3 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau atsakovė neįrodė, kad iki mirusiojo mirties, ji būtent šiuos pinigus panaudojo mirusiojo gydymui. Šią mirusiajam priklausiusią 3 000 Eur grynųjų pinigų sumą atsakovė buvo įgijusi, jos nepanaudojo mirusiojo gydimui bei būtent ją turėjo teisę ir pareigą panaudoti pagal paskirtį – mirusiojo laidotuvėms ir su tuo susijusioms išlaidoms padengti, dėl ko nėra pagrindo minėta suma mažinti atsakovės nurašytas lėšas nuo mirusiojo sąskaitų. Teismas konstatavo, kad atsakovė, turėdama savo dispozicijoje 3 000 Eur, turėjo teisę (nesant ieškovų prieštaravimo) paimti iš mirusiojo banko sąskaitų 1 000 Eur likusioms laidojimo ir su tuo susijusioms kitoms būtinosioms išlaidoms apmokėti. Atsakovė neįrodė teisinio pagrindo, pagrindžiančio piniginių lėšų (išskyrus 1 000 Eur) nurašymo nuo mirusiojo banko sąskaitų po jo mirties teisėtumą. Todėl teismas iš atsakovės ieškovams priteisė 4 357,97 Eur suma (5 213,16 Eur + 144,81 Eur – 1 000 Eur) kaip įgyta be teisėto pagrindo po ieškovų tėvo mirties, nuėmus lėšas nuo jo banko sąskaitų (CK 6.237 straipsnio 1 dalies). Atsakovė neneigė, kad jai (kaip nurodo ieškovai) 2014 m. gegužės 9 d. buvo išmokėtos dvi 479,97 Eur dydžio išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dėl ieškovų tėvo mirties. Teismui nustačius, kad labiausiai tikėtina, jog atsakovė disponavo mirusiojo laidojimo išlaidoms palikta 3 000 Eur grynųjų pinigų suma bei atsakovei neneigus, jog ji nuo mirusiojo banko sąskaitų po jo mirties išgrynino lėšas, kurių (teismas nustatė) buvo daugiau nei reikia mirusiojo laidotuvėms apmokėti, daroma išvada, kad atsakovė be teisėto pagrindo įgijo 959,94 Eur (479,97 Eur x 2) dydžio išmokas iš valstybės biudžeto, dėl ko ši suma priteistina ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai prašo priteisti mažesnę nei nurodo atsakovei išmokėtą išmokų sumą – 815,78 Eur, teismas neperžengia ieškinio ribų ir priteisia ieškovams minėtą sumą kaip įgytą be teisėto pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė L. C. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo ieškovams iš atsakovė priteista 1 020 Eur nuostolių ir 5 173,75 Eur be teisėto pagrindo įgytų lėšų, ir atmesti ieškovų reikalavimą dėl 1 020 Eur nuostolių atlyginimo ir reikalavimą dėl 3 289,60 Eur sumos priteisimo, atitinkamai sumažinant ir priteistinas procesines palūkanas.
1) Ieškovai turėjo galimybę nuomoti butą, kada buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Byloje yra pateiktas Centrinės hipotekos registro išrašas, patvirtinantis, kad 2014 m. gegužės 26 d. buvo įregistruotas ieškovų tėvo palikimo priėmimo faktas, kad ieškovai palikėjo palikimą priėmė 2014 m. gegužės 19 d. Vadinasi, nuo 2014 m. gegužės 19 d. ieškovai įgijo savo tėvo palikimą. Todėl ieškovai nuo 2014 m. gegužės 19 d. įgijo teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jų tėvo palikimu, o kartu ir paveldimu butu. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepakeitė ieškovų jau įgytų teisių į butą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas sustabdė paveldėjimo teisės liudijimo ieškovams išdavimą, tačiau jiems nebuvo uždrausta naudotis ir valdyti jų paveldėtą turtą. Savo teise naudotis butu ir jį valdyti ieškovai pasinaudojo – jie perėmė buto raktus, pakeitė buto durų spynas, tokiu būdu faktiškai ir tiesiogiai perimdami buto valdymą. Paveldėjimo teisės neturėjimas ieškovams neužkirto kelio paveldėtu butu naudotis, jį valdyti. Tai, kad ieškovai galimai neteisingai suprato laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtį ar savo turimas teises buto atžvilgiu, nesudaro priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų negautų pajamų.
2) Teismas sprendime yra nenuoseklus dėl ieškovų teisių į paveldimą turtą. Teismas nurodė, kad nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovai galėjo nuomoti garažus. Nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo konkrečiai identifikuota tam tikra ieškovų tėvo palikimo dalis, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas buvo sustabdytas. Vadinasi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ieškovai neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo nei į butą, nei į garažus. Taigi teismas, teigdamas, kad ieškovai galėjo nuomoti garažus, o ne butą, buvo nenuoseklus.
3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė pasisavino mirusiojo bute laikytus 3 000 Eur. Šią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas tik į bylos šalių žodinius paaiškinimus. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bute jų tėvas laikė 3 000 Eur, ar tai, kad po jų tėvo mirties ar prieš ją šią sumą atsakovė būtų perėmusi. Ieškovai nevykdė jiems tenkančios įrodinėjimo pareigos ir savo teiginio apie nepagrįstai atsakovės įgytus 3 000 Eur neįrodė. Tuo tarpu atsakovė negali teismui pateikti jokių įrodymų, kurie patvirtintų šių lėšų neegzistavimą. Nėra įmanoma įrodyti niekur neapskaitytų grynųjų pinigų neegzistavimo fakto. Atsakovei negali būti perkeliama visa įrodinėjimo našta. Aplinkybė, jog ieškovų tėvas galimai laikė grynus pinigus ir juos naudojo savo gydymui, buvo aptariama kitoje civilinėje byloje, tačiau joje nebuvo pavirtinta, kad po ieškovų tėvo mirties bute buvo likę grynųjų pinigų. Prijungtoje byloje taip pat buvo pateiktas palikėjo testamentas, kuris nors nebuvo patvirtintas, tačiau jame nėra nurodyta apie testatoriaus valdomus grynuosius pinigus, yra minimos tik lėšos, esančios banko sąskaitose.
4) Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad po ieškovų tėvo laidotuvių likusius 1 000 Lt (289,62 Eur) atsakovė grąžino ieškovams. Atitinkamą aplinkybę patvirtina byloje pateiktas A. K. 2014 m. gegužės 23 d. raštas, kuriame patvirtinta, kad iš atsakovės gauta 1 000 Lt. Teismas šios aplinkybės sprendime visiškai neįvertino. Ieškovai, tikslindami ieškinį, atsisakė savo reikalavimo priteisti jiems patirtas komunalines išlaidas, nes neginčijo, kad iš atsakovės gavo minėtus 1000 Lt. Ieškovų pareiga mokėti išlaidas už butą tenka jiems nepriklausomai nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra nuo palikimo atsiradimo momento. Todėl šią sumą ieškovai turėjo sumokėti iš savo lėšų. Kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ieškovams perdavė 1 000 Lt, šia suma taip pat turi būti sumažinta iš atsakovės ieškovams priteistina suma.
Atsiliepimas
Ieškovai A. K. ir A. K. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog atsakovė 2014 m. liepos 25 d. kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašė patvirtinti ieškovų tėvo asmeninį testamentą, kuriuo palikėjas padalino savo turtą ir pinigines lėšas tarp ieškovų ir atsakovės, t. y. butą, su viskuo, kas yra bute, paliko atsakovei, vieną garažą ir automobilį paliko A. K., kitą garažą paliko A. K., pinigines lėšas banke padalino po 50 procentų A. K. ir A. K.. Tai reiškia, kad atsakovės reikalavimas apėmė viso asmeninio testamento patvirtinimą, su viso jame nurodyto turto paveldėjimu, t. y. tiek buto, tiek ir abiejų garažų. Ieškovai neginčijo teismo sprendimo dalies dėl nuostolių nepriteisimo, kuriuos sudaro negautos lėšos už dviejų garažų nuomą, tačiau de jure ir de facto, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai prarado galimybę valdyti ir naudotis visu jų priimtu palikimu, t. y. tiek butu, tiek ir garažais. Todėl, tai, kad teismas nepagrįstai sprendė klausimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovų naudai, nesukuria pagrindo traktuoti situacijos kaip analogiškos buto atžvilgiu ir neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės. priteisdamas iš atsakovės 3 000,00 Eur, teismas įvertino atsakovės skirtingose bylose duodamų paaiškinimų prieštaravimus. Teismas nustatė, kad atsakovė skirtingų civilinių bylų nagrinėjimo metu reiškė kitokias pozicijas dėl grynųjų pinigų (ne)buvimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, duodama žodinius paaiškinimus, nurodė, kad jokios 3 000 Eur sumos bute nebuvo, kad grynieji pinigai bute nebuvo laikomi. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2- 33758-600/2014, aprašomojoje dalyje nurodyta, kad atsakovė žodžiu paaiškino, jog mirusiojo bute laikoma 3 000,00 Eur suma buvo naudojama gydymui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog minėtos piniginės lėšos buvo panaudotos mirusiojo gydymui. Taigi, atsakovė abiejose bylose davė skirtingus paaiškinimus dėl bute laikytos 3 000,00 Eur dydžio sumos. Atsakovė netinkamai suprato sprendimo dalį dėl be teisinio pagrindo įgytų lėšų grąžinimo. Teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, sprendė, kad labiau tikėtina, jog laidotuvėms buvo išleistos piniginės lėšos, esančios bute grynaisiais pinigais, papildomai panaudojant 1 000,00 Eur iš mirusiojo banko sąskaitų. Todėl atsakovė turi šiuo atveju grąžinti ne grynuosius pinigus, buvusius bute, o pinigines lėšas iš mirusiojo banko sąskaitų, kurios buvo užvaldytos neteisėtai pasinaudojus svetimą mokėjimo priemone be teisėto pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl bylos šalies pareigos atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat dėl be pagrindo įgytų ir todėl grąžintinų lėšų dydžio.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-33758-600/2014, atmetė pareiškėjos (nagrinėjamoje byloje atsakovės) pareiškimą dėl mirusiojo I. K. (ieškovų tėvo) 2012 m. sausio 21 d. testamento patvirtinimo. Minėtoje byloje pagal pareiškėjos prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė mirusiojo I. K. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą suinteresuotiems asmenims (nagrinėjamoje byloje ieškovams). Laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties įsiteisėjimo, todėl ieškovai beveik keturis mėnesius negalėjo disponuoti jų tėvui priklausiusiu butu. Taip pat atsakovė po ieškovų tėvo mirties be teisinio pagrindo iš mirusiajam priklausiusių banko sąskaitų nuėmė 5 357,97 Eur (t. I, b.l. 29-30, t. II, b.l. 139-141).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog ieškovai savo tėvo palikimą priėmė 2014 m. gegužės 19 d.) (civilinė byla Nr. 2-33758-600/2014, b.l. 26). Todėl iš dalies sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog įpėdiniui priėmus palikimą, jis įgyja teises naudotis, valdyti ir disponuoti palikimu. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-33758-600/2014 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi sustabdė paveldėjimo teisės liudijimo ieškovams išdavimą. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ieškovams buvo išduotas tik 2015 m. sausio 20 d. (bt. I, b.l. 110-115).
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsakovės apeliaciniame skunde cituotos kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų nutartys, kuriose buvo remtasi išvada, kad visos palikėjo turėtos turtinės ir iš dalies neturtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniams nuo tada, kai jie palikimą priima, o ne nuo jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momento, buvo padarytos bylose dėl ginčų tarp pačių paveldėtojų arba tarp palikėjo skolininkų ir paveldėtojų (LAT 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-94-357/2015). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turėjo ieškovų galimybė išnuomoti jų tėvui priklausiusį butą, jiems neturint paveldėjimo teisės liudijimo bei tuo pačiu galimybės savo nuosavybės teisę registruoti viešajame registre. Pažymėtina, kad pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Pagal CK 4.253 straipsnio 1 dalį nekilnojamasis daiktas yra registruojamas daiktas, o pagal CK 4.254 straipsnio 3 punktą registruoto daikto paveldėjimas turi būti registruotas viešame registre ir pagal CK 4.255 straipsnio 5 punktą tik paveldėjimo teisės liudijimas, o ne kreipimasis į notarą dėl palikimo priėmimo, gali būti šio registravimo pagrindu. Taip pat pagal CK 6.578 straipsnio 2 dalį nuomotojas yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu, o pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Taigi nurodytų teisės normų visuma patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimo neturėjimas yra kliūtis išnuomoti paveldimą patalpą, kadangi ieškovai negali potencialiam nuomininkui nei patvirtinti savo nuosavybės ar teisėto buto valdymo teisių, nei sudaryti jam sąlygų pagal įstatymų reikalavimus registruoti nuomos sutartį. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovai turėjo buto raktus bei pakeitė buto spyną, nesuteikė jiems galimybių teisėtai nuomoti buto. Ši aplinkybė pirmos instancijos teismui buvo žinoma ir jis teisingai pasisakė, kad šių ieškovų veiksmų teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Sutiktina su atsakovės argumentu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-33758-600/2014 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimo į visą ieškovų tėvo turtą išdavimas, neišskiriant konkrečios paveldimo turto dalies. Tačiau pirmos instancijos teismas išvadą, kad ieškovai galėjo nuomoti garažus, padarė, remdamasis ne šios nutarties rezoliucine dalimi, o jos aprašomąja ir motyvuojamąja dalimis bei pačia civilinėje byloje Nr. 2-33758-600/2014 nagrinėto reikalavimo esme, tai yra, jog reikalaujama buvo patvirtinti asmeninį ieškovų tėvo testamentą, kuriuo atsakovei buvo paliktas tik butas. Todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovai nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, nutraukia priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių. Pripažintina, kad atsakovės atskirojo skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškovų galimybę nuomoti butą ir garažus, buvo nenuoseklus, yra nepagrįstas.
Pirmos instancijos teismas detaliai tyrė visus duomenis, esančius nagrinėjamoje byloje bei civilinėje byloje Nr. 2-3758-600/2014, kurie galėtų patvirtinti atsakovės be pagrindo įgytų mirusiojo lėšų dydį. Pažymėtina, jog pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį bylos šalių paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė, tačiau pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį jie turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Pati atsakovė civilinės bylos Nr. 2-33758-600/2014 nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovų tėvas bute laikė 3 000 Eur sumą, kurią naudojo gydymui (civilinė byla Nr. 2-33758-600/2014, b.l. 195-199). Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ši suma iš tikrųjų būtų panaudota gydymuisi. Ieškovai taip pat tvirtino, jog jų tėvas savo laidotuvėms laikė bute 4 000 Eur grynaisiais pinigais. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 3 000 Eur grynųjų pinigų suma buvo pas ieškovų tėvą jo mirties metu. Ieškovų tėvo laiškas, kurį atsakovė prašė pripažinti asmeniniu testamentu, buvo parašytas 2012 m. sausio 21 d., todėl negalima tvirtinti, kad jame nurodyto kilnojamojo turto bei piniginių lėšų sudėtis ir kiekis iki 2014 m. gegužės mėnesio negalėtų pasikeisti. Be to, minėtame laiške aiškiai nurodyta, jog butą ir viską, kas jame yra, ieškovų tėvas juridiškai įformino atsakovės vardu (civilinė byla Nr. 2-33758-600/2014, b.l. 14). Toliau nurodyta, jog sūnums paliekamos po lygiai banko sąskaitos, garažai bei automobilis. Taigi ieškovų tėvas nenurodė nei tikslių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose sumų, taip pat tiksliai neišvardino ir viso atsakovei paliekamo bute esančio turto. Todėl atsakovės argumentas, kad aplinkybė, jog palikėjas laiške neužsiminė apie jokius grynuosius, patvirtina, kad bute nebuvo laikomi 3 000 Eur grynųjų pinigų, yra nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas ieškovo A. K. 2014 m. gegužės 23 d. pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, jog jis iš atsakovės gavo 1 000 Lt (t. I, b.l. 85). Patikslintu ieškiniu ieškovai sutiko su šiuo atsakovės pateiktu įrodymu. Nurodė, jog šią sumą panaudojo apmokėti komunalinėms paslaugoms nuo gegužės iki lapkričio mėnesio, todėl atsisakė ieškinio reikalavimo dalies, kuria prašė priteisti iš atsakovės buto komunalinių paslaugų mokestį už keturis mėnesius (t. I, b. l98-109). Ieškovai šią sumą buvo įtraukę į nuostolius, patirtus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuos nuostolius ieškovai grindė tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu jie negalėjo nuomoti paveldėto buto. Pažymėtina, kad pagal CK 6.493 ir 6.584 straipsnius nuomininkas privalo atlyginti nuomojamo daikto išlaikymo išlaidas bei mokėti už vandenį, energiją bei komunalines paslaugas. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nesumažino 1 000 Lt suma iš atsakovės priteistų 4 357,97 Eur ne pagrindo įgytų mirusiojo piniginių lėšų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis bus patikslintas vėliau. Kadangi ieškovai iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, jiems bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.