Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Leonienei (toliau – ir pareiškėja),

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovams Kristinai Srėbalienei ir Irenai Dembskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. atstovės advokatės Vilmos Gečaitės-Leonienės skundą dėl 2021 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-129-2021 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir inspekcija) vedėjos 2021 m. spalio 14 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta nuobauda – 1 600 Eur bauda.

A. J. nubausta už tai, kad neturėdama išduoto statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę vykdyti statybos darbus, žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statė neypatingąjį dviejų butų paskirties pastatą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų. Iš skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. J. kaltės nėra, pati A. J. neneigia padariusi ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl A. J. kaltės nepasisako. Pareiškėja skunde kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – prašo paskirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, iš dalies sutinka su pareiškėja, jog nagrinėjamu atveju nepagrįstai paskirta per didelė nuobauda, tačiau nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje.

Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nors A. J. nei iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą inspekcijai nei paaiškinimo, nei rašytinių įrodymų nepateikė, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ši ANK numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Iš pareiškėjos paaiškinimų akivaizdu, jog padaryto nusižengimo A. J. neginčija, o tai, kad ėmėsi visų priemonių įteisinti nelegalią statybą, t. y. pranešė apie savavališką statybą, sumokėjo mokesčius, gavo statybą leidžiantį leidimą, parodo, kad yra linkusi paklusti teisės reikalavimams ir patvirtina jos nuoširdų gailestį padarius administracinį nusižengimą.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Pareiškėja skunde nurodo, kad egzistuoja ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi A. J. dar iki 2021 m. balandžio 21 d. atlikto reido 2021 m. kovo 19 d. pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir sumokėjo visus būtinus mokesčius, tai reiškia savo iniciatyva atliko veiksmus, kuriais buvo pašalinti savavališkos statybos padariniai ir tokiu būdu nebuvo padaryta žala valstybei ir visuomenei. Teismas pažymi, jog įmokos sumokėjimo faktas nešalina A. J. administracinės atsakomybės, o tai, kad nebuvo kilusi reali grėsmė visuomenei, pažeisti esminiai trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, nėra reikšmingos, nes pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė asmeniui kyla vien už teisės aktų numatytos nustatytos tvarkos nesilaikymą, o ne realiai kilusius padarinius. Visgi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. sumokėjo 789,51 Eur įmoką, įmoka buvo siekiama įteisinti savavališką statybą administracinės teisės priemonėmis, A. J. gavo leidimą dvibučiam gyvenamajam namui statyti, to neneigia ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo A. J. pastangas ir lengvina jos atsakomybę, tačiau tai yra ne ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi sumokėjimas visų būtinų mokesčių yra ne padarytos žalos (nes ji nepadaryta), o teisinio reguliavimo pažeidimo pašalinimu, todėl teismas tai pripažįsta A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, kaip kitą, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalies sankcijoje. A. J. skunde nurodo, kad pažeidimas yra netyčinio pobūdžio, padarytas dėl nesupratingumo ir neatidumo. Visgi, šie pareiškėjos argumentai paneigiami byloje esančiais duomenimis. A. J. 2021 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistemoje „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, 2021 m. kovo 22 d. buvo parengtas savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktas, inspekcijos 2021 m. balandžio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo akte nustatyta, jog patikrinimo metu (2021 m. balandžio 21 d.) žemės sklype vis dar buvo vykdomi darbai. Iš šių aplinkybių matyti, kad A. J. puikiai suvokė, jog statybai vykdyti privaloma gauti leidimą, tačiau šio įstatyminio imperatyvo nepaisė ir savo tyčiniais veiksmais vis tiek pradėjo ir tęsė pastato statybą, tai parodo jos lengvabūdiškumą ir atsainų požiūrį į teisės aktų reikalavimus, savo interesų iškėlimą aukščiau valstybėje galiojančių įstatymų. Pareiškėja skunde nurodo, kad leidimas statybai galėjo būti gautas dar greičiau, tačiau procedūra užsitęsė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo A. J., t. y. formalumo ir biurokratizmo. Visgi, teismo vertinimu, toks pasiteisinimas nėra pakankamas pagrindas pradėti nelegalias statybas, o yra lengviausias pasirinktas būdas susiklosčiusioje situacijoje. Pareiškėjos nuomone, inspekcija paskirdama 1 600 Eur baudą neatsižvelgė į A. J. finansines galimybes, kadangi ji patyrė didelius turtinius praradimus, sumokant 18 980 Eur dydžio savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką bei 789,51 Eur dydžio įmoką. Šis pareiškėjos teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi sutiktina su inspekcijos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad A. J. savo finansines galimybes ir išlaidas turėjo įvertinti prieš atliekant statybas. Finansinės išlaidos yra jos neteisėtų veiksmų pasekmė, jos kilo dėl padaryto pažeidimo, dėl pažeidimo padarymo patiriamos pasekmės negali būti aplinkybe, sudarančia pagrindą mažinti baudos dydį.

Teismas pažymi, jog į tai, kad, A. J. teigimu, ji nėra anksčiau bausta administracine tvarka, yra nustatytos dvi A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių nenustatyta, buvo imtasi būtinų veiksmų gauti statybos leidimą, atsižvelgtina administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų, tačiau šios aplinkybės negali būti išimtinės, leidžiančios teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Nurodytos aplinkybės švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles sudaro pagrindą skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Pareiškėja nurodo teismų praktikos pavyzdžius, kuriuose pažeidėjams buvo skiriamos mažesnės administracinės nuobaudos už ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nei A. J. Pažymėtina, kad Konstitucinis teismas yra nurodęs, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (2007 m. spalio 24 d. Konstitucinio teismo nutarimas). Pareiškėjos nurodytuose teismų praktikos pavyzdžiuose iš tiesų buvo nuspręsta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, konstatuojant, jog nagrinėjamais atvejais įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas būtų neteisingas ir kad egzistuoja išimtinės ar išskirtinės aplinkybės, tačiau įvertinus šių sprendimų turinį, argumentaciją ir kontekstą, akivaizdu, jog kiekvienu atveju sprendimuose buvo konstatuota, jog egzistuoja aplinkybės, kurias teismai laikė išskirtinėmis. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai turi precedento galią nagrinėjamu atveju, kadangi bylose yra nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje konstatuota, kad asmuo buvo sudaręs paslaugų sutartį dėl namo techninio darbo projekto parengimo bei sutaręs, jog įmonė pasirūpins ir savalaikiu statybos leidimu; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartyje konstatuota, kad asmuo buvo sudaręs paslaugų sutartį ir ši bendrovė privalėjo pasirūpinti ir savalaikiu statybos leidimo gavimu). Taigi, šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į bylų, kuriomis prašo vadovautis pareiškėja.

Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Savavališka statyba pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas už savavališką statybą numatė pakankamai griežtą atsakomybę. Peržengti inkriminuoto straipsnio sankcijos minimalią ribą teismas šiuo konkrečiu atveju neturi jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. J. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas skiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 351 straipsnio 5 dalyje. Per švelnus A. J. nubaudimas iškreiptų administracinės nuobaudos tikslų siekimą ir formuotų jai nebaudžiamumo nuostatas. Įvertinęs tai, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.

Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog atsižvelgus į tai, kad egzistuoja A. J. dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, A. J. nutarimu paskirta pernelyg griežta nuobauda, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vedėjos 2021 m. spalio 14 d. nutarimas keistinas, skiriant A. J. minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

A. J. atstovės advokatės Vilmos Gečaitės-Leonienės skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-129-2021 pakeisti, paskiriant A. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nuobaudą – 800 Eur baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.