Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-09-21 · Civilinė byla Nr. e2-1202-302/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-21
Bylos Nr.
e2-1202-302/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00878-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Car Care“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ami technologijos“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Švaros broliai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1202-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00878-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Car Care“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4132-275/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Car Care“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ami technologijos“ dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Švaros broliai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Car Care“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Ami technologijos” 360 000 Eur baudą, kuris susidarė dėl to, kad atsakovė piktybiškai vengia vykdyti 2014 m. balandžio 22 d. susitarimą sudaryti su ieškove patalpų nuomos sutartį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Ami technologijos“ nekilnojamąjį turtą, nesant nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai, areštuoti atsakovės UAB „Ami technologijos“ kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, o nesant nekilnojamojo turto ir/arba turtinių teisių arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovės UAB „Ami technologijos“ pinigines lėšas 360 000 Eur sumai, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovė per pastaruosius du metus tikėtina, kad veikia nuostolingai. Šį teiginį, ieškovės nuomone, patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovė nėra pateikusi finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 metus, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės apyvarta 2014 metais buvo ne didesnė nei 200 000 Eur. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovė jau beveik dvejus metus vengia sudaryti nuomos sutartį su ieškove, o tai patvirtina nesąžiningą atsakovės elgesį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas pažymėjo, jog ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizikos ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nuomone, tarp ieškiniu reiškiamų materialinių reikalavimų dydžio ir galimo asmens, kuriam reiškiami reikalavimai, nesąžiningumo, nukreipto į siekį išvengti ar apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, nėra tiesioginio ryšio. Teismas pažymėjo, kad vien duomenys apie atsakovės 2014 metais buvusią apyvartą nei patvirtina, nei paneigia teiginį apie dabartinę atsakovės sunkią finansinę padėtį. Aplinkybė, kad atsakovė galbūt yra skolinga ieškovei, taip pat, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė nevykdys būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo.Ieškovei neįrodžius, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė), teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Car Care“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Pateikia naujus rašytinius įrodymus ir nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikos, nepagrįstai konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Pagal teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tuomet, kai tarp šalių kilo ginčas dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 360 000 Eur, laikytina didele suma, tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nelaikė šios aplinkybės pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Hipotekos registro duomenys patvirtina, kad didžioji dalis atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto yra įkeista, siekiant užtikrinti kitų kreditorių interesus. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės nuosavybės teise valdomo ir neįkeisto turto vidutinė rinkos vertė sudaro tik apie 31 500 Eur, o tai yra net 11 kartų mažiau nei pareikšto ieškinio suma. Dabartinė atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma, kadangi Juridinių asmenų registre yra pateikti finansiniai duomenys tik už 2014 metus. Iš viešos informacijos matyti, kad atsakovės darbuotojų skaičius kasmet mažėja, o šiuo metu atsakovė turi tik 2 darbuotojus, kas kelia abejonių dėl atsakovės vykdomos veiklos apimties. Atsakovė ne tik nuo pat susitarimo dėl patalpų nuomos nesąžiningai naudojasi ieškovės pinginėmis lėšomis ir piktybiškai nesudaro nuomos sutarties, tačiau elgiasi nesąžiningai, nes ginčo patalpas išnuomojo kitai su ieškove konkuruojančiai įmonei – UAB „Švaros broliai“. Tikėtina, kad ir toliau atsakovė gali elgtis nesąžiningai bei siekti išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.Atsakovė UAB „ Ami technologijos“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Nagrinėjamu atveju apeliantė kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4132-275/2017 pagal ieškovės UAB „Car Care“ ieškinį atsakovei UAB „Ami technologijos“ dėl baudos priteisimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė Hipotekos registro išrašo patvirtintą kopiją, Nekilnojamojo turto registro išrašų patvirtintas kopijas ir atsakovės 2014 m. balanso ir pelno-nuostolių ataskaitos patvirtintas kopijas.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Jeigu įrodymas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; kt.).Sprendžiant dėl minėtų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos, visų pirma, atsižvelgtina į tai, akivaizdu, jog ieškovė visus su atskiruoju skundu teikiamus rašytinius įrodymus galėjo pateikti ir su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau to nepadarė. Be to, įvertintina ir tai, kad ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai bet kuriuo atveju neturi esminės reikšmės teisingam sprendžiamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo išsprendimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės su atskiruoju skundu teikiamus rašytinius įrodymus atsisakytina prijungti prie bylos medžiagos.

Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo/nepagrįstumo

Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Car Care“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Ami technologijos“ dėl 360 000 Eur baudos priteisimo, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą ieškinio sumai. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik didele ieškinio suma. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėdamas, jog ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo/vykdymo pasunkėjimo rizikos ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, tvirtindama, kad grėsmė būsimo teismo sprendimui preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos, su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Kadangi nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo grindžiama tuo argumentu, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas, šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys. Kritiškai vertintinas apeliantės argumentas, jog didelė ieškinio suma yra pagrindas daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.).Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovė būtent tokiame kontekste atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė (CPK 178 str.). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė, kilus tarp šalių ginčui, nesudaro patalpų nuomos sutarties su ieškove pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą.Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ieškinio, kuriuo reikalaujama priteisti didelę pinigų sumą pateikimas ir nurodymas, kad atsakovė yra nesąžininga, nes nesudaro su ieškove nuomos sutarties, nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės ribotų jos ūkinės veiklos vykdymą, o tai gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių atsakovei, kas atitinkamai sąlygotų ir grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės faktiškai neatliktų savo funkcijos, t. y. byloje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.Jeigu atsakovė iš tikrųjų neturi tiek turto, kad jo užtektų ieškinio reikalavimams patenkinti, kaip teigiama atskirajame skunde, būtų pagrindas pripažinti, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su atsakovės turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017).Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos procesinės baigties

Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė