Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. M. skundą suinteresuotam asmeniui Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. B. dėl notaro veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo nuomone, notarė be pagrindo atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į brolio B. M. palikimą. V. M. 2004 m. lapkričio 17 d. buvo išduoti nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimai, todėl nepagrįstai notarė akcentavo, kad V. M. nespėjo įgyvendinti paveldėjimo teisių į visą savo sutuoktinio turtą. Pymėjo, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu jos sutuoktinis B. M. – (duomenys neskelbtini), todėl per 6 metų laikotarpį turėjo pakankamai priimtą visą palikimą. Likęs po brolio B. M. mirties nepaveldėtas turtas – 249/2479 dalis 24.7900 ha žemės sklype, registre Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir visą 0.2500 ha žemės sklypą, registre Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės, šiai dienai yra registruotas B. M. vardu.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 133 str. 3 d., 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad įstatyminis įpėdinis V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 5-7). 2015 m. kovo 29 d. kreipėsi į Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė M. B. su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po brolio B. M. mirties (b. l. 17). 2015 m. gegužės 28 d. pakartotinai kreipėsi su patikslintu prašymu į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pagal įstatymą po brolio B. M. mirties (b. l. 24). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą nebuvo išduotas, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su notarės veiksmais, nepraleisdamas CPK 512 straipsnyje nustatyto termino skundams dėl notaro veiksmų paduoti, prašo įpareigoti atlikti notarą notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (b. l. 1-4).

Pagal CPK 511 straipsnio nuostatas teismui gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Vadinasi, notaras pirmiausiai turi atlikti ginčijamą veiksmą arba atsisakyti jį atlikti ir tik tokiu atveju pareiškėjas įgyja teisę į teisminę tariamai pažeistų jo teisių ar saugomų interesų gynybą (CPK 5 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, tame tarpe paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Notaras atlieka notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas neprieštarauja įstatymams ar atitinka jų reikalavimus, priešingu atveju, atsisako atlikti (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas neįvardijo konkretaus skundžiamo notaro veiksmo, tačiau iš skundo turinyje dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas kaip atsisakymą atlikti notarinius veiksmus – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, įvardijo notarės 2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. birželio 3 d. atsakymus į prašymus išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. Pažymėtina, kad tiek 2015 m. balandžio 3 d. raštas Nr. 12 (b. l. 18), tiek 2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. 35 (b. l. 25) neatitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų turinio ir formos reikalavimų, kadangi notarė informuoja pareiškėja, kad palikimą po B. M. priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė V. M., t. y. 2004 m. lapkričio 17 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę nustatantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pasirašo notaras ir jį patvirtina savo antspaudu (Notariato įstatymo 40 str. 2 d.). Šiuo atveju, notaro raštuose išdėstyti esminiai rekvizitai: data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsakyta dėl prašomo atlikti notarinio veiksmo, tapatybę nustatantys duomenys, taip pat atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą motyvai, kad nuosavybės teisės ir paveldėjimo liudijimas buvo išduotas pergyvenusiam sutuoktiniui, kurie aiškiai parodo notarės nuostatą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Teismo vertinimu, tokie notarės raštai pagal teisines pasekmes užkerta kelią pareiškėjui kaip įstatyminiam įpėdiniui realizuoti savo teisę į palikimo priėmimą pagal įstatymą, todėl iš esmes prilygsta atsisakymui atlikti notarinius veiksmus Notariato įstatymo 40 str. 2 d. prasme. Tokiu būdu, teismas, nagrinėdamas skundą dėl notaro veiksmų, turi įvertinti būtent tokių notarės raštų pagrįstumą ir teisėtumą.

Sprendžiant klausimą dėl atlikto notarinio veiksmo teisėtumo ir pagrįstumo, svarbu paminėti, kad notaras, atlikdamas notarinius veiksmus nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tuo atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Teismui pateiktos paveldėjimo byloje Nr.134 dokumentai patvirtina, kad po B. M. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą kreipėsi sutuoktinė V. M. atstovaujama įgalioto asmens O. M. (b. l. 40). Kitų įpėdinių į B. M. palikimą nebuvo. V. M. 2004 m. lapkričio 17 d. buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas ir paveldėjimo teisės liudijimas į B. M. indelį (b. l. 53, 54). Pažymėtina, kad 2004 m. rugpjūčio 11 d. pareiškime priimti palikimą nurodoma, kad po B. M. mirties liko turtas: pastatai ir žemės, esantys (duomenys neskelbtini), indeliai, esantys „Hansabanke“ (b. l. 40), tuo tarpu 2004 m. lapkričio 17 d. nuosavybės teisės liudijimas išduotas tik į indėlį, esantį „Hansabanke“ (b. l. 53). Paveldėjimo byla nebuvo pabaigta, kadangi V. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Duomenų apie tai, kad V. M. įpėdiniai kreipėsi dėl palikimo priėmimo, nėra. Taigi, šiuo metu susidarė faktinė situacija, kad po B. M. mirties liko nepaveldėtas ir jo vardu viešuose registruose registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. 249/2479 dalis 24.7900 ha žemės sklype, registre Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), sav., ir visas 0.2500 ha žemės sklypą, registre Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7,11-13), kurį faktiškai pradėdamas valdyti kaip palikimą po brolio B. M. mirties priėmė V. M. (Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-4919-294/2014, CPK 182 str.). Mirusiam B. M. nuosavybės teisės į minėtą turtą buvo atkurtos 2001 m. liepos 11 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu (b. l. 5-7,11-13, prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4919-292/2014 b. l. 30-34). Santuoka B. M. su V. M. sudaryta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Nors turtas buvo įgytas (nuosavybės teisės atkurtos) santuokos metu, duomenų apie tai, kad turtas buvo pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ar paneigta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nėra (CK 3.89 str. 1 d., 3.90 str.). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad mirusiam sutuoktiniui dalis turto galėjo priklausyti ar priklausė asmeninės nuosavybės teise, dėl kurio nebuvo ir negalėjo būti išduotas pergyvenusiai sutuoktiniai nuosavybės teisės liudijimas (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad nei notaras paveldėjimo byloje, nei teismas, nagrinėjantis skundą dėl notaro veiksmų, negali pašalinti tokių faktų buvimo ar nebuvimo abejonių. Taigi, nesant nurodytas prielaidas patvirtinančių ar paneigiančių faktų, akivaizdu, kad notaras negali ir neturi įgaliojimų, veikdamas savo kompetencijos ribose pagal įstatymą atlikti atitinkamų veiksmų Notariato įstatymo 2 str., 26 str., 40 str. 1, 2 dalys).

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad notaro atlikti veiksmai ir priimti dokumentai – 2015 m. balandžio 3 d. ir 2015 m. birželio 3 d. atsakymai į pareiškėjo V. M. 2015 m. kovo 29 d. ir 2015 m. birželio 3 d. prašymus išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po brolio B. M. mirties, nors savo forma ne visiškai atitinka įstatymo reikalavimus (Notariato įstatymo 40 str. 2 d.), tačiau pagal turinį yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, todėl skundas dėl notaro veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 511 straipsniais,

nutarė:

Atmesti pareiškėjo V. M. skundą suinteresuotam asmeniui Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. B. dėl notaro veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.