- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-27
- Bylos Nr.
- 2-4919-292/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo tikslu, kad jis yra B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), brolis ir kad jis po savo brolio B. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad po brolio B. M. mirties atsirado palikimas - 2.49 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0.2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Jis yra vienintelis pagal įstatymą ketvirtos eilės įpėdinis. Sesuo O. M. mirusi. B. M. nuo 1972-06-13 iki savo mirties buvo santuokoje su V. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų jie nesugyveno. V. M. po vyro mirties dėl jo palikimo kreipėsi į notarą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas. Jis palaidojo brolį B. A. kapinėse ir pastatė jam paminklą. Aplinkybę, kad brolis įpėdinių neturi, jis žinojo jau tuomet, kai atsirado palikimas. Paveldimą brolio turtą jis ėmė faktiškai valdyti, turėdamas tikslą jį paveldėti. Jis turi traktorių, žemės dirbimo inventorių, broliui priklausiusią žemę dirbo, šienavo žolę, sėjo kviečius ir kvietrugius. Šiuo metu jis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi per įstatymo nustatytą terminą notarui nepadavė pareiškimo apie palikimo priėmimą, nors faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė, todėl turi nusistatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą.
Kadangi brolio B. M. dokumentuose yra klaidų, jis turi nusistatyti ir juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykio egzistavimo. Paprastai vienintelis kilmę įrodantis dokumentas yra gimimo liudijimas, nes jame yra nurodomi tėvai. Jo ir B. M. kilmė sutampa - jų gimimo liudijimuose tėvais nurodomi tie patys asmenys: tėvas M. J., motina J. O.. Tačiau palikėjo gimimo liudijime padaryta klaida - nurodytas vardas ne B., bet B. ir gimimo data kita. Visa jo šeima nurodyta 1989-03-03 archyvinėje pažymoje dėl reabilitacijos, kurioje be jo nurodyti tėvai O. ir J. M., sesuo O. M. ir brolis B. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nėra galimybės kitokia tvarka gauti dokumento, patvirtinančio šį juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatytinas teisme.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad B. M. jo brolis, broliui priklausiusi žemė yra šalia jo žemės ir po brolio mirties jis ją dirbo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 37). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, jog juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins išsamiais ir pagrįstais, prašo nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 38).
Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad B. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Po B. M. mirties jo turtą - žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) - priėmė, faktiškai jį pradėdamas valdyti, pareiškėjas V. M.. Jis naudojosi žeme, dirbo ją. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini remiantis rašytiniais įrodymais – pareiškėjo V. M. ir B. M. gimimo liudijimais, iš kurių matyti, kad jų abiejų tėvai yra M. J. ir J. O. (b. l. 22, 29), 1989-03-03 archyvine pažyma, išduota M. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. O., gim. (duomenys neskelbtini), M. O., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini)., buvusiems ištremtiems iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini), kuria jie reabilituoti (b. l. 28), 2001-07-11 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu dėl nuosavybės teisų atkūrimo, kuriame nurodoma, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atkuriamos B. M. su bendrasavininkais V. M. ir V. M. (b. l. 30). B. M. sutuoktinė V. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), B. M. ir V. M. vaikų neturėjo (b. l. 11, 12). Iš 2014-07-10 Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. 2014-06-20 rašo Nr. 65 matyti, kad V. M. po sutuoktinio B. M. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 13), tačiau jai paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, tai patvirtina Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašas (b. l. 44). Po V. M. mirties palikimo priėmimo faktų neužregistruota (b. l. 45), duomenų apie jos giminaičius nėra (b. l. 12). Iš 2014-06-25 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų (b. l. 16-19) matyti, kad B. M. vardu registruoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo iš esmės neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjas yra B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) brolis. Teismas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, o pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog pareiškėjo nurodytas faktas dėl giminystės santykio egzistavo, todėl faktas laikytinas nustatytu.
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 str. 1 d., numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, palikimas atsirado B. M. mirties momentu - (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.). Įvertinus visus aptartus įrodymus visumoje, darytina išvada, kad nors pareiškėjas po brolio B. M. mirties palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau jo turtą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pažymėtina, jog tai, kad palikimą (nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo) yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Palikimo priėmimo faktas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka tuomet, kai į turtą yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jis nenuginčytas (CK 5.8 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 13 p.). Nagrinėjamu atveju po palikėjo B. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinė V. M., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas.
Kitokiu būdu gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl jie nustatytini teismine tvarka. Turintys juridinę reikšmę faktai nustatytini paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), brolis.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.