- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 2A-1693-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- I. A., V. I.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-93-807/2011 pagal ieškovų I. A. ir V. I. ieškinį atsakovei A. T. dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė V. S.-M. bei pagal atsakovės A. T. priešieškinį ieškovams I. A. ir V. I. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjai I. A. ir V. I. 2007-03-13 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami pratęsti jiems terminą priimti po senelės V. I., gim. 1925-06-18, mirusios 2005-06-30, mirties atsiradusią palikimo dalį, kuri būtų priklaususi tėvui V. I., mirusiam 2004-07-01. Suinteresuotas asmuo A. T. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydama jį atmesti.
Ieškovai I. A. ir V. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006-11-08, 1997-09-19 sudaryto testamento dalį, kuria ½ dalis buto su rūsiu adresu Gerovės g. 31-8, Vilniuje, ir kito santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, palikto A. T., negaliojančia, bei atnaujinti ieškovams I. A. ir V. I. terminą palikimui, atsiradusiam po V. I. mirties (mirė 2005-06-30), priimti. Nurodė, kad ieškovų senelė V. I., gim. 1925-06-18, mirė 2005-06-30, senelis I. I., gim. 1925-12-25, mirė 2006-11-08. Jie turėjo du vaikus V. I. – ieškovų tėvą, gim. 1952-05-05, mirusį 2004-07-01, ir dukrą A. T.. Ieškovai teigia, jog iš VĮ REGISTRŲ CENTRAS Vilniaus filialo 2007-03-21 išduoto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo sužinojo, jog jų seneliai santuokos metu 1992-02-13 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į butą registruotos I. I. vardu. 1997-09-19 I. I. sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju, butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuri jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovei. Testamento surašymo dieną I. I. ½ dalį buto atsakovei paliko neteisėtai, nes testatoriui nuosavybės teise priklausė ne visas butas, o buto dalis, todėl yra pagrindas pripažinti testamentą iš dalies negaliojančiu. I. I. testamentu negalėjo palikti daugiau nei jam priklausė mirties dieną. Teisės norma, nustatanti palikimo priėmimo terminą, nėra imperatyvaus pobūdžio. Ieškovai pažymėjo, jog terminą palikimui priimti praleido dėl to, jog po senelio mirties paaiškėjo, kad atsakovės paaiškinimai apie tai, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė seneliui asmeninės nuosavybės teise, buvo klaidingi, ir tik seneliui mirus ir ieškovams kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą, jie sužinojo, kad minėtas butas priklausė seneliams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis. Ieškovams atnaujinus terminą palikimui priimti, atsakovė išsaugos teisę paveldėti tokią palikimo dalį, kokią pagal testamentą ir įstatymą ji turi teisę paveldėti (LR CK 5.16 str., 5.17 str., 5.50 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė A. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog I. I. valdė likusį turtą po savo žmonos V. I. mirties teisėtai. Po jos mirties jis priėmė palikimą. Ieškovų tėvo V. I. ir senelių turtinė padėtis ieškovams buvo gerai žinoma, todėl argumentai dėl termino ginčyti testamentą praleidimo neatitinka tikrovės, bei parodo ieškovų nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą savo procesine padėtimi. Ieškovai gyvena N. Vilnios rajone, jie dalyvavo laidotuvėse, bendravo su šeima, jiems labai gerai buvo žinomi turtiniai santykiai (LR CK 5.3 str.).
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė V. S.-M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog su ieškiniu dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia nesutinka. 1997-09-19 Vilniaus miesto 1-ame notarų biure sudarytas I. I. testamentas, reg. Nr. 2-5970, notarės patirtintas teisingai ir teisėtai.
Atsakovė A. T. pateikė priešieškinį, prašydama ieškinį atmesti, nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad atsakovės tėvas I. I., (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą po motinos V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, Nurodė, kad tėvas I. I. po žmonos V. I. mirties pradėjo valdyti turtą - buto dalį ir namų apyvokos reikmenis, faktiškai priimdamas palikimą. Nagrinėjant šalių santykius jų vystymo laikotarpyje nuo testamento sudarymo, vienos iš turto dalies savininkės mirties iki testatoriaus mirties, logiška ir teisiškai pagrįsta išvada, kad testamentu testatorius išreiškia tik savo valią, kuri per tam tikrą teisinį mechanizmą realizuojama mirus testatoriui. Teisių atsiradimas siejamas su nuosavybės teisiniu statusu testatoriaus mirties dieną, o ne testamento sudarymo dieną. Atsakovė teigia, jog tėvas buvo pagyvenęs žmogus, butas pirktas jo vardu, todėl jis pagrįstai manė, jog esąs nekilnojamojo turto savininkas. Faktas, kad I. I. po žmonos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, įrodo jo suvokimą, kad pagal dokumentus turto savininku teisinė situacija nepasikeitė ir kitų veiksmų atlikti nebūtina. Ieškovai kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po I. I., o ne po V. I. mirties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. Teismų praktikoje liga, komandiruotė, stichinė nelaimė, asmens neraštingumas ar kitos panašios savo išskirtine svarba ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, pratęsti. Pagrįstai teismų praktikoje suformuluota, jog jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą arba nepradeda jo faktiškai valdyti, laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. Ieškovai yra veiksnūs, pilnamečiai, turintys galimybę ginti savo tariamas teises. Jie turėjo pakankamai laiko, tačiau praleido terminą ne dėl pateisinamų priežasčių. Atsakovės tėvas I. I. valdė turtą po savo sutuoktinės mirties teisėtai, palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Šio juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymas reikalingas tikslu patvirtinti palikimo priėmimą pagal testamentą teisėtumą.
Ieškovai V. I. ir I. A. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydami jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė reikalavimo dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo nepagrindžia jokiais dokumentais ar faktinėmis aplinkybėmis. Teismų praktikoje pradėjus jį valdyti, svarbų vaidmenį atlieka valios išraiška, nes jeigu įpėdinis nereiškia valios valdyti paliktą daiktą kaip nuosavą, tai negalima nustatyti ir minėto juridinę reikšmė turinčio fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2001-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001) pažymėjo, jog tais atvejais kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame apsigyveno iki palikėjo mirties. I. I. nesielgė kaip vienintelis ir teisėtas buto Gerovės g. 31-8, Vilniuje, savininkas, nemokėjo mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas, faktiškai jame nesilankė, todėl negalima pripažinti, jog jis tokiu būdu valdė, rūpinosi ir disponavo likusiu po sutuoktinės mirties turtu kaip savu. V. I. testamento sudariusi nebuvo, todėl jei net ir būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, esą palikimą, atsiradusi po jos mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti priėmė I. I., jo atžvilgiu turėtų būti taikoma LR CK 5.13 str. nuostata (LR CK 5.51 str.)
Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarė V. S.-M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodydama, jog sutinka su A. T. priešieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2011-11-02 sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė pripažinti I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006-11-08, Vilniaus miesto 1-ajame notarų biure 1997-09-19 sudaryto testamento, notarinio registro Nr. 2-5970, dalį, kuria ½ (viena antroji) dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) ir kito santuokos su V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusia 2005-06-30, metu įgyto nekilnojamojo turto buvo palikta atsakovei A. T., negaliojančia; ieškovams I. A. ir V. I. atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2005-06-30, palikimui priimti; priešieškinį atmesti; iš atsakovės A. T. ieškovų I. A. ir V. I. naudai priteisti 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų kiekvienam ieškovui; sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-03-15 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – notarei taikomą draudimą išduoti A. T. paveldėjimo teisės liudijimą po I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006-11-08, mirties. Teismas nustatė, kad liudytoja I. I. parodė, kad Vera ir I. I. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno jų dukra A. T. su šeima. Po sutuoktinės mirties I. I. liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), ten jis turėjo žemės sklypą, laikė vištas. Į butą adresu (duomenys neskelbtini), I. I. nebuvo persikėlęs, jokio remonto ten neatliko. Liudytoja N. G. parodė, kad V. I. ir I. I. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Turėjo žemės sklypą ir nedidelį ūkį. V. I. ir I. I. mirė tame bute. Bute (duomenys neskelbtini) gyveno A. T. su šeima. I. I. pastarajame bute niekada negyveno. Liudytoja T. G. parodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), V. I. ir I. I. gyveno kartu su dukters A. T. šeima. Žiemą V. ir I. I. gyvendavo bute adresu (duomenys neskelbtini), o vasarą - bute adresu (duomenys neskelbtini). V. I. mirė 2005 metais bute adresu (duomenys neskelbtini) I. I. liko gyventi šiame bute. Prieš mirtį I. I. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja N. O. posėdyje parodė, kad V. I. mirė 2005 m. birželio mėn. Po laidotuvių I. I. liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), nes jau sirgo. Čia jam kvietė gydytoją, darė masažą. Bute buvo visi baldai, kurie reikalingi senyvo amžiaus žmogui, indai. V. I. mirė bute adresu (duomenys neskelbtini), nes I. I. leisdavo šiame bute. Bet po laidotuvių I. I. iš karto apsigyveno pas dukrą A. T. adresu (duomenys neskelbtini). Į butą (duomenys neskelbtini), I. I. kartais nuvažiuodavo, prižiūrėjo ūkį. Teismas nurodė, jog ieškovų I. A. ir V. I. senelė (giminystės ryšį patvirtina 1 t., b.l. 7-8, 10, 11, 13, 14) bei atsakovės A. T. motina (giminystės ryšį patvirtina 1 t., b.l. 78-79) V. I. mirė 2005-06-30 (1 t., b.l. 5, 74), o ieškovų senelis (atsakovės tėvas) I. I. – 2006-11-08 (1 t., b.l. 6, 73). I. I. 1997-09-19 sudarytu testamentu (1 t., b.l. 26) butą adresu (duomenys neskelbtini), ir visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko dukrai A. T.. Nurodytas butas buvo įgytas pirkimo-pardavimo 1992-02-13 sutarties Nr. 21-366 pagrindu pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (1 t., b.l. 44), I. I. ir I. I. būnant santuokoje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo įgytas V. I. ir I. I. bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas pažymėjo, jog atsakovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. I. po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti. CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti ir juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir pan.). Atsakovė neįrodė, kad I. I. būtų tokius veiksmus atlikęs jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio buto adresu (duomenys neskelbtini), jame buvusių sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusių namų apyvokos daiktų atžvilgiu per tris mėnesius nuo sutuoktinės mirties. Nors I. I. gyvenamoji vieta ir buvo deklaruota minėtame bute (1 t., b.l. 80), mokesčiai už į nurodytą butą teikiamas komunalines paslaugas irgi buvo mokami I. I. vardu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-38-807/2010 b.l. 60), tačiau byloje surinktų įrodymų kompleksinis vertinimas leidžia labiau tikėti, jog trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinės mirties I. I. bute adresu (duomenys neskelbtini), negyveno ir juo nesinaudojo. Teismas nurodė, jog atsakovės iniciatyva apklausta liudytoja, atsakovės pusseserė T. G. pripažino, jog vasarą V. ir I. I. gyvendavo bute adresu (duomenys neskelbtini). I. I. mirus, I. I. liko gyventi šiame bute. T. G. taip pat parodė, kad prieš mirtį I. I. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Lapkričio pradžioje I. I. dar gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismas pažymėjo, jog darant prielaidą, jog žiemai I. I. persikeldavo gyventi pas savo dukrą į butą adresu (duomenys neskelbtini), kritiškai vertintinas atsakovės nurodomos aplinkybės, kad trijų mėnesių laikotarpiu po sutuoktinės mirties (t. y. iki 2005-09-30) I. I. apsigyveno ginčo bute, teisingumas. Kad I. I. laikotarpiu nuo 2005-06-30 iki 2005-09-30 negyveno ginčo bute ir nesinaudojo juo, netiesiogiai patvirtina ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-38-807/2010 (b.l. 56-57) esantis AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo 2005-09-21 aktas, kaip galima suprasti, pasirašytas atsakovės dukros. Įvertinęs šį įrodymą, teismas padarė išvadą, kad ieškovų ir jų iniciatyva kviestų liudytojų parodymai patvirtina, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno tik atsakovės šeima. Teismas pažymėjo, kad I. I. sveikatos istorijoje kaip paciento gyvenamosios vietos adresas nurodomas butas adresu A.V. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 153). Teismas konstatavo, jog byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog I. I. laikotarpiu nuo 2005-06-30 iki 2005-09-30 atliktais aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą - butą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad I. I. po sutuoktinės V. I. mirties faktiniu valdymu priėmė butą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei pripažįstant, jog nurodytas butas 1992-02-13 buvo įgytas V. I. ir I. I. bendrąją jungtine nuosavybe, byloje nesant Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą santuokoje įgyto buto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas padarė išvadą, jog I. I., 1997-09-19 sudarytu testamentu dukrai A. T. palikdamas visą butą adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė imperatyvias įstatymų normas, kadangi testamento sudarymo metu I. I. priklausė ne visas nurodytas butas, o tik jo ½ dalis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, 1997-09-19 sudarytas testamentas nurodytoje dalyje pripažintinas negaliojančiu (1964 m. CK 47 str., 575 str. 1 d.). Kadangi ne tik testatorius, bet ir ieškovai bei atsakovė iki pradedant tvarkyti I. I. palikimo priėmimo reikalus nepagrįstai manė, jog ginčo butas I. I. priklauso asmeninės nuosavybės teise, nebūdami teisininkais, klaidingai suvokė buto įregistravimo viešame registre tik I. I. vardu teisines pasekmes, todėl buvo praleistas CK 5.50 str. 3 d. nustatytas V. I. palikimo priėmimo terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino senelės V. I. palikimui priimti atnaujinimo ieškovai pareiškė 2007-03-13, t. y. praėjus gana nedaug laiko po senelio I. I. mirties, į tai, kad šio termino neatnaujinimo sukeltos teisinės pasekmės nebūtų adekvačios termino praleidimo priežasčių pobūdžiui, teismas nurodė, jog tikslinga ieškovams atnaujinti praleistą terminą senelės V. I. palikimui priimti (1964 m. CK 47 str., 575 str. 1 d., CK 5.57 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė A. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimą ir atmesti ieškinį, tenkinti A. T. ieškinį, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog atsakovės tėvas I. I., (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimą po motinos V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės tėvai gyveno 2-jų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Butas privatizuotas santuokos metu. 1997-09-19 I. I. surašė testamentą, kuriame išreiškė savo valią - palikti po savo mirties butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei. V. I. mirė 2005-06-30, I. I. mirė 2006-11-08. Atsakovė kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarų biurą pagal testamentą. Teismas neteisingai aiškina materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė sprendimą, pažeidžiantį palikimo priėmimo tvarką ir sąlygas. Sudarant testamentą, testatorius neprivalo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į turtą, įtraukiamą į testamentą. Tai reiškia, kad mirus I. I., įpėdiniai privalo kreiptis į notarų biurą, kur nustatinėjamas paveldamas turtas. I. I. išreiškė savo valią palikti butą atsakovei kaip įpėdinei, ir testamentas kaip valios išraiškos forma negali būti keičiamas teismo sprendimu, nustatant, kad I. I. turėjo teisę palikti atsakovei ½ dalį turto. Atsakovė teigia, jog ji pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Notaras, nustatęs paveldimo turto apimtį, turėjo įvertinti visus dokumentus dėl nuosavybės atsiradimo pagrindo ir priimti sprendimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą visam turtui, jo daliai, ar atsisakyti išduoti liudijimą. Ieškovų senelė V. I. mirė 2005-06-30, todėl jie per 3 mėnesius po jos mirties turėjo kreiptis į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Teismas tenkino ieškinį, motyvuojant, kad ieškovai nėra teisininkai, kad klaidingai suprato įrašą Registrų centre apie nuosavybės butui (duomenys neskelbtini), formą ir praėjo nedaug laiko po I. I. mirties. Apeliantė teigia, jog ieškovai pretenduoja į palikimo priėmimą po V. I. mirties, o ne po I. I. mirties. Aplinkybė, kad ieškovai neturi teisinio išsilavinimo, kad nepratęsus termino priimti palikimą atsiras neadekvačios teisinės pasekmės, negali būti vertinamos kaip motyvas pratęsti terminą ir negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ieškovai praleido terminą. Ieškovai yra sveiki, jauni, veiksnūs žmonės, kuriems niekas netrukdė laiku ir tinkamai įgyvendinti turtinius santykius. Lietuvos teismų praktikoje suformuota, jog jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą arba nepradeda jo faktiškai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-89/2007). Įrodymai, esantys byloje, turi būti vertinami kompleksiškai, objektyviai, individualizuojant kiekvieno dalyvio elgesio situaciją. Atsakovės tėvas buvo pagyvenęs žmogus, butas pirktas jo vardu, todėl jis pagrįstai manė, jog yra nekilnojamojo objekto savininkas. I. I. turi teisę gyventi kaip sau asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, taip ir pas dukrą. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo atsakovės asmeniniai daiktai bei jos tėvų daiktai. Atsakovė teigia, jog jos tėvai visą gyvenimą gyveno kartu, veikė kaip sutuoktiniai. Ilgalaikis gyvenimas šeimoje kartu preziumuoja, jog likęs gyventi pergyvenęs sutuoktinis priėmė palikimą, valdydamas ir disponuodamas turtu pagal faktines aplinkybes. Apeliantė pažymėjo, jog jie gyveno kaip viena šeima ir tėvai su vaikais neatskirdavo turtų ir daiktų nuo bendro valdymo ir bendro gyvenimo. Tai įrodo artimus santykius ir šeimai būdingus bruožus - gyvenimas kartu ir rūpinimasis būstu bei vienas kitu. Teismas be motyvų patikėjo liudytojos T. G., N. O. parodymais ir vertinant liudytojų I. I., N. G. parodymus, pažeidė LR CPK reikalavimus: faktiškai valdant turtą I. I. mokėjo už butą (duomenys neskelbtini) (LR CK 5.1 str., 5.3 str.).
Atsiliepimas
Ieškovai V. I. ir I. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės A. T. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad palikėjui I. I. tiek testamento sudarymo metu, tiek palikimo atsiradimo metu priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo palikti daugiau turto, nei, kad jam priklausė surašant testamentą. Mirus I. I. atsirado palikimas į jai priklausiusį turtą -1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). I. I. po V. I. mirties gyveno ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), tai patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų, taip pat medicininio mirties liudijimo Nr. 113 šaknelės nuorašas. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, tačiau nustatant asmens gyvenamąją vietą be gyvenamosios vietos deklaravimas svarbūs yra ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši kriterijai. V. I. mirė 2006-06-30, I. I. mirė 2006-11-08, atsakovė tikino, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė I. I.. Ieškovai pažymėjo, jog jų tėvas gimęs Baltarusijoje, todėl tam, kad gauti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, reikėjo kreiptis į įgaliotas valstybės institucijas ir tai pareikalavo daug laiko. Subjektyvios aplinkybės taip pat nelėmė, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Testatorius I. I. po sutuoktinės mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą per nustatytą 3 mėnesių terminą. Nors atsakovė teigia, jog I. I. pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, nepateikė šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų. Ieškovai pažymėjo, jog turi būti nustatyti įpėdinio aktyvus veiksmai, kurie patvirtintų, kad jis perimtą turtą valdo, kai savo, ir laiko save, kaip turto savininku, o tokių duomenų nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010), aiškindamas palikimo priėmimo reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė V. S.-M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo teisinius argumentus bei atsiliepimo į jį motyvus, nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų, nustatančių įrodymų įvertinimo taisykles klausimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad testamentas, kaip vienašalis sandoris, išreiškia testatoriaus valią ir turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos. Testamentas, kaip sandoris, gali būti pripažintas visas ar iš dalies negaliojančiu, jeigu nėra bent vieno sandorio elemento.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais:
1) pradėjus faktiškai jį valdyti;
2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo;
3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėjantis bylą ypatingąja teisena, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant ieškovų elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jie buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismas turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.
Ieškovų senelė V. I., gim. 1925-06-18, mirė 2005-06-30, ieškovai yra mirusios jų senelės įstatyminiai įpėdiniai, paveldint atstovavimo teise, nes jų tėvas V. I., gim. 1952-05-05, mirė 2004-07-01, t. y. iki senelės mirties. Palikėjos mirties momentu ir termino palikimui priimti pasibaigimo metu ieškovai per įstatyme nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tam, kad tinkamai realizuoti teisę dėl senelės palikimo priėmimo, ieškovai turėjo pateikti giminystės ryšį patvirtinančius įrodymus. Tai, kad Baltarusijos Respublikos Gardino srities vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos archyvo pažyma (1 t., b.l. 7-8) dėl ieškovų tėvo gimimo akto įrašo buvo išduota tik 2007-01-31, sudaro teisinį pagrindą pripažinti, kad ieškovai praleido nurodytą terminą dėl svarbių priežasčių, nes, neturėdami giminystės ryšį patvirtinančio dokumento, neturėjo galimybės operatyviai kreiptis dėl palikimo priėmimo. Gavę minėtą pažymą, ieškovai operatyviai 2007-03-13 kreipėsi į teismą, tuo patvirtindami, kad yra rūpestingi ir sąžiningi teisinių santykių dalyviai ir yra teisinis pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atnaujinti jiems terminą senelės palikimui priimti. Ieškovams atnaujinus terminą palikimui priimti, atsakovė išsaugos teisę paveldėti tokią palikimo dalį, kokią pagal testamentą ir įstatymą ji turi teisę paveldėti, todėl jos teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų atsakovės teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis), tačiau ji tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis atsakovės teises.
Tai, kad sudarant testamentą, testatorius neprivalo pateikti dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į turtą, įtraukiamą į testamentą, nereiškia, kad testamentas ar jo dalis negali būti pripažinta negaliojančia kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 str. 2 d.).
Tai, kad I. I. išreiškė savo valią palikti visą butą atsakovei kaip įpėdinei, ir I. I., mirusio 2006-11-08, Vilniaus miesto 1-ajame notarų biure 1997-09-19 sudaryto testamento, notarinio registro Nr. 2-5970, dalis, kuria ½ (viena antroji) dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta negaliojančia, nereiškia, kad teismo sprendimu buvo pakeista I. I. valia, nes ši testamento dalis neatitiko jo sudarymo metu galiojusių imperatyvių normų, įtvirtintų LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (1964 m. CK 47 str., CK 1.180 str. 1 d., LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str.).
Tai, kad atsakovės tėvas buvo pagyvenęs žmogus, butas pirktas jo vardu, savaime nereiškia, kad jis turėjo teisę visą butą ir kitą turtą, įgytą santuokos metu, pagal testamentą palikti nurodytam asmeniui, nes santuokos metu įgytas turtas priklauso abiems sutuoktiniams. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės tėvas buvo įformintas nekilnojamojo objekto savininku, nepanaikina ieškovų senelės nuosavybės teisių į ½ dalį santuokos metu įgyto turto. Ta aplinkybė, kad I. I. turėjo teisę gyventi kaip sau asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, taip ir pas dukrą (atsakovę), yra teisiškai nereikšminga bylos nagrinėjimo dalykui. Ta aplinkybė, kad už butą (duomenys neskelbtini), buvo mokami komunaliniai mokesčiai I. I. vardu, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti priešieškinį, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovės tėvas, kaip pergyvenęs sutuoktinis, priėmė savo sutuoktinės (ieškovų senelės) palikimą, valdydamas ir disponuodamas turtu pagal faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad gyvenimas konkrečiame bute skirtingais periodais savaime nereiškia palikimo priėmimo, valdymo ir disponavimo turtu. Aplinkybės, kad apeliantė yra testatoriaus pirmos eilės įpėdinė, savaime nesuteikia apeliantei jokių teisinių privilegijų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų LR CPK. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.80 str.; CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantė neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įgijo pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 400 Lt (2 t., b.l. 165 - 166) už advokatės teisines paslaugas ieškovės I. A. naudai (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. T. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės I. A. naudai.