- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-08
- Bylos Nr.
- 1-1658-573/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29582-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- V. G. D.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. D. 2017-06-14 apie 21.09 val., adresu (duomenys neskelbtini, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „F. G.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,78 promilės etilo alkoholio kraujyje).
Kaltinamasis V. G. D. kaltę pripažino ir parodė, kad tą dieną gimė anūkė ir ta proga užšventė. Po darbo su bendradarbiais išgėrė alaus, grįžo troleibusu namo. Pagalvojo, kad mašiną nuo parduotuvės iki namų nuvarys. Važiuojant iki kiemo sustabdė policija. Ten atstumas iki namų apie 100 metrų. Su matuokliu pirma pripūtė, paskui nusivežė ir davė kraują. Jautėsi neblaivus. Galvojo, kad tik 100 metrų pavažiuos. Pasielgė kvailai, labai gailisi. Anksčiau neblaivus nevairavęs. Vairavimo stažas 30 metų, avarijų neturėjo. Iš to įvykio labai pasimokė.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo:
Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos K. S. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad tyrimas pradėtas užfiksavus informaciją apie tai, jog 2017-06-14 apie 21.09 val., Kaune, M. G. g. V. G. D. gim. 1967 vairavo automobilį F. G. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatyta 2,76 promilių girtumas. Kauno apskrities VPK PR patrulių buvo sustabdytas prie M. G. g. 6 namo. Automobilis uždarytas į policijos saugomų automobilių aikštelę, įtariamasis Valdas G. D. uždarytas į Kauno apskrities VPK areštinę (b. l. 1).
2017-06-14 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis. Nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu M. G. g. 6, Kaune, automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos metu fotografuota (b. l. 7-8, 9-18).
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių tarnybiniai pranešimai dėl sulaikyto neblaivais vairuotojo, kuriuose užfiksuota informacija apie tai, jog 2017-06-14 apie 21.09 val., patruliuojant R. K. g. pastebėjo M. G. g., Kaune važiuojantį automobilį F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris manevravo po visą kelio važiuojamąją dalį, taip sukeldamas įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Automobilis buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune. Pradėjus bendrauti su vairuotoju akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Nustatyta, kad automobilį F. G. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. G. D. (duomenys neskelbtini) m. būdamas neblaivus. Alkotesteriu patikrinus vairuotojo girtumą nustatytas 2,76 promilių girtumas. Neblaivus vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir pristatytas į KMUK kraujo mėginio paėmimui dėl alkoholio kiekiui nustatymo jame (b. l. 19, 20).
Liudytojo L. S. parodymai, iš kurių matyti, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2017-06-14 kartu su vyriausiuoju patruliu A. B. apie 21.09 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu, pamatė M. G. gatve, Kaune, važiuojanti automobilį „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris manevravo po visą kelio važiuojamą dalį. Toks vairavimas jam sukėlė įtarimą. Prisiviję minėtą automobilį, su švyturėliais sustabdė ties (duomenys neskelbtini) namu, Kaune. Priėjus prie vairuotojo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pradėjus bendrauti vairuotojas kalbėjo neaiškiai, judėjo nekoordinuotai. Automobilyje vairuotojas važiavo vienas. Pagal duomenų bazę nustatė, kad „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. G. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. Paklausė vairuotojo ar vartojo alkoholio, šis paaiškino, kad gėrė brendį. Pralaukus apie 20 min. buvo pasiūlyta V. G. D. pasitikrinti blaivumą, alkotesteriu nustatytas 2,76 promilių, tai yra sunkus girtumas. Vairuotoją nušalino nuo vairavimo, pranešė budėtojui, kuris informavo NVRS skyrių. V. G. D. su kolega pristatė į Kauno klinikinę ligoninę, kur V. G. D. savanoriškai davė kraujo alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. V. G. D. įvykio metu elgėsi ramiai, vykdė visus pareigūnų nurodymus (b. l. 24-25).
Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0378 parodymai, iš kurių matyti, kad tikrinimo metu 2017-06-14, 21.26 val. V. G. D., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 29).
2017-06-16 – 2017-06-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5986/2017(01) konstatuota, kad V. G. D. kraujyje nustatytas mažiausia koncentracija 2,78 promilės etilo alkoholio (b. l. 37).
2017-06-14 Transporto priemonės aprašas Nr. 180 bei transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 180, iš kurių matyti, kad aprašytas automobilis „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo perduotas saugojimui (b. l. 38, 39).
Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VPM programinėmis priemonėmis, iš kurios matyti, kad keleivinio automobilio „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas V. G. D., gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m. (b. l. 41).
Įtariamuoju apklausto Valdo G. D. parodymai, iš kurių matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltu pripažįsta visiškai, gailisi. Priklausomybių lygų centre ir pas psichiatrus niekada nesilankė. Traumų neturėjęs, neteistas. Turi pastovų darbą. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune su mama, kurią prižiūri. 2017-06-14 buvo darbe. Dienos metu išgėrė 1 litrą alaus. Po darbo apie 20.30 val. užsuko į parduotuvę „Šilas“ adresu T. M. g., Kaune, kurioje nusipirko 0,2 litro brendžio. Prie parduotuvės, sėdėdamas jam priklausančiame automobilyje „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kalbėdamas telefonu visą brendį išgėrė. Apie 21 val. nuo parduotuvės vienas važiavo savo automobiliu namo. Pavažiavus apie 100 metrų, šalia jo namo, prie (duomenys neskelbtini), Kaune, jį pasivijo policijos tarnybinis automobilis su švyturėliais. Jis sustojo, prie jo priėjo policijos pareigūnas su alkotesteriu. Pareigūnas jo paklausė, ar yra išgėręs, jis prisipažino, kad visai nesenai gėrė brendžio. Tuomet pasitikrino girtumą alkotesteriu, kuris parodė 2,76 promiles. Su parodymais sutiko. Pareigūnas pasakė, kad reikia vykti į Kauno klinikinę ligoninę, jis neprieštaravo. Klinikose savanoriškai davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Labai gailisi, kad išgėręs vairavo automobilį. Pasižada, kad daugiau taip nepasikartos (b. l. 59-60).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. G. D. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog V. G. D. 2017 m. birželio 14 d., apie 21.09 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „F. G.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,78 promilės etilo alkoholio kraujyje). Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. G. D. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamasis V. G. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 45), du kartus baustas administracine tvarka (b. l. 46-47), birbantis (b. l. 48), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nuo 2002-01-01 nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 49). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 50), Darbovietės – (duomenys neskelbtini) charaktertizuojamas teigiamai (b. l. 93).
K. V. G. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Byloje yra pateiktas R. K. V., dirbančios UAB (duomenys neskelbtini)“ sutikimas (b. l. 94) būti V. G. D. laiduotoja.
Prokuroras prašo atleisti kaltinamąjį V. G. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, t. y. kaltinamojo sesuo. Kaltinamojo gynėjas advokatas pareiškė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą.
Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas V. G. D. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalį numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Būti laiduotoja byloje pateikusi sutikimą kaltinamo V. G. D. sesuo R. K. V., kuri apklausta posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos brolis, ji nėra teista ir bausta administracine tvarka, todėl galėtų daryti teigiamą įtaką broliui, būti laiduotoja sutinka.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad R. K. V. yra dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietės charakterizuojama itin teigiamai (b. l. 97), todėl gali būti V. G. D. laiduotoja.
Esant R. K. V. prašymui perduoti V. G. D. jos, kaip artimo gimonaičio – sesers atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis V. G. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas vertina, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos V. G. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas konstatuoja, kad laiduotoja kaltinamojo V. G. D. sesuo R. K. V. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl R. K. V. skirtina laiduotoja.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. G. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai R. K. V. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).
Atsižvelgus į kaltinamojo asmenines savybes, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,87 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga atliekant darbo funkcijas, motinos priežiūrai, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas artimesnis minimaliam.
Dėl automobilio konfiskavimo
Teismo nuomone, vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – keleivinio automobilio F. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. G. D. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas kaltinamajam vairuojant automobilį „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėta transporto priemonė – keleivinis automobilis „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.
Prokuroras taip pat siūlė konfiskuoti transporto priemonę, todėl įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. G. D. priklausančios transporto priemonės – keleivinio automobilio „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Tokios praktikos analogiškose bylose laikosi ir aukštesni teismai (Kauno apygardos teismo 2017-04-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. G. D. nusikalstamumui, transporto priemonė – keleivinis automobilis „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės perdavimo ir priėmimo 2017-06-14 aktu Nr. 180 perduotam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui (2017-06-14 kvitas B, serija BBB Nr. 0053262), konfiskuotina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
V. G. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. K. V. atsakomybėn baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1658-573/2017 nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu V. G. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, konfiskuoti V. G. D. priklaustį keleivinį automobilį „F. G.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-06-14 kvitas B, serija BBB Nr. 0053262).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti V. G. D., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.