- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-54-290-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-00672-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Evaldas Gražys, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. D.
- Advokatai
- Drąsutis Zagreckas
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-290-2013
Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00672-2010-5
2013 m. balandžio 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistajam D. D., jo gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 9 d., ši bausmė subendrinta dalinai ją sudedant su 2010-10-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. D. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį D. D. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. nuteistas už tai, kad 2010 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, interneto puslapyje ,,www.autogidas.lt“ patalpinęs skelbimą, kad parduoda 2008 m. gamybos „VW Passat“ markės automobilį, 2010-08-12 iš K. D., degalinės „Lytagra“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje už parduodamą automobilį iš anksto paėmęs 300 eurų, kas pagal oficialų lito ir euro kursą sudaro 1035,84 Lt, neketindamas automobilio parduoti, taip neteisėtai įgijo 1035,84 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. D. priklausantį turtą - 300 eurų (1035,84 Lt). Tokiais savo veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. D., nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino ir nesusistemino visų byloje surinktų įrodymų, nesutikrino ir nesuderino jų tarpusavyje, teisminio nagrinėjimo metu nepašalino ikiteisminio tyrimo trūkumų, nukrypo nuo lygybės prieš įstatymą principo, dėl dalies surinktų įrodymų savo nuosprendyje nepasisakė, nenurodė jokių motyvų, dėl kurių tuos įrodymus atmetė. Teismas nepagrįstai vertino, kad nukentėjusiojo K. D. parodymai yra patikimi, ir neįvertino to, kad jo parodymai pagal savo vidinį turinį yra melagingi, nes jis turi asmeninį suinteresuotumą duoti būtent tokius parodymus. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo J. S. parodymais, juos atmesdamas kaip nepatikimus, tačiau argumentų dėl parodymų nepatikimumo nepateikdamas. Teismo posėdžio metu šis liudytojas atpažino K. D., kaip asmenį, kuriam buvo parodyta transporto priemonė „VW Passat“, nurodė minėtos mašinos išorinius apgadinimus, kas liudija, kad jo duoti parodymai buvo teisingi, o tai, kad jie nesutampa su nukentėjusiojo parodymais, dar nedaro jų nepatikimais. Teismas, suabejojęs liudytojo R. J. parodymais, kadangi jis neprisiminė nagrinėjamos bylos detalių, neįvertino to fakto, kad nuo kaltinime nurodyto įvykio praėjo daugiau kaip du metai, per šį laikotarpį liudytojas pargabeno ne vieną automobilį ir šiai dienai negali atkurti vieno gabenimo nuo kito, todėl teismo išvada apie liudytojo R. J. parodymų abejingumą, neturi pagrindo. Nuosprendyje taip pat nėra nurodyta, kuo pasireiškė apelianto apgaulė. Tai, kad apeliantas nukentėjusiajam pateikė savo asmens duomenis ir nepateikė jokių pakeistų, iškraipytų ar suklastotų duomenų dėl savo asmenybės, rodo, kad jis neketino apgaule užvaldyti svetimą turtą, t.y. 300 eurų. Tai, kad apeliantas nesiekė apgaule užvaldyti svetimo turto rodo ir tai, kad jis nurodė automobilio pirkimo vietą, įgijimo šalį ir miestą, tačiau teismas šių aplinkybių nepatikrino, neįvertino ir apsiribojo konstatavimu, kad nukentėjusysis sako tiesą, teigdamas, kad jam žadėtos mašinos pateikta nebuvo. Liudytojų, kurie galėtų patvirtinti nukentėjusiojo parodymus dėl autotransporto priemonės nepateikimo, nėra, todėl vienas nukentėjusysis negali būti laikomas liudytoju byloje, ypač jeigu jis yra materialiai suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas taip pat be įrodymų tyrimo konstatavo, kad liudytojui ir nukentėjusiajam apeliantas siūlė pirkti tą patį automobilį, tai prieštarauja apelianto nurodomoms aplinkybėms, kad jis jiems siūlė skirtingų gamybos metų automobilius. Šios aplinkybės liko teismo nepaneigtos. Taigi apylinkės teismas netinkamai aiškindamas ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso normas dėl įrodymų vertinimo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės prašymą nuteistojo skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo D. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino D. D. kaltu padarius BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo D. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.
Nors nuteistasis D. D. dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę neginčijamai patvirtina nukentėjusiojo K. D. parodymai, kad internetiniame puslapyje ,,www.autogidas.lt“ radęs skelbimą dėl parduodamo automobilio, su nuteistuoju susisiekė telefonu, kuris pasakė, kad automobilis dar neparvažiavęs, papasakojo, kaip jis atrodo, kokie jo pažeidimai, ir susitarė susitikti. Nukentėjusysis automobiliu susidomėjo dėl jo žemos kainos. Su nuteistuoju susitiko degalinėje, kas nukentėjusiajam sukėlė įtarimą, todėl jis paprašė D. D. dokumentų, užsirašė automobilio duomenis ir 300 eurų avansą davė pasirašytinai. Vėliau sutartu laiku skambindavo nuteistajam, bet jis vis neatvykdavo, po kurio laiko iš viso neatsiliepdavo, vėliau pranešė, kad automobilis vogtas ir kažkur sulaikytas, nukentėjusiajam liepus grąžinti pinigus, nuteistasis paprašė atsiųsti sąskaitos numerį, tačiau pinigų taip ir nepervedė. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis K. D. 300 eurų avansą už automobilį davė nuteistajam D. D. (t. 1, b.l. 36-40). Tai, kad nuteistasis apgaule siekė įgyti svetimą turtą, t.y. pinigus, patvirtina ir liudytojo G. M. nurodytos aplinkybės, jog jis pagal skelbimą internetiniame puslapyje ,,www.autogidas.lt“ rado skelbimą, kad yra parduodamas automobilis, su nuteistuoju susisiekė telefonu, šis elektroniniu paštu atsiuntė automobilio nuotraukas ir jie susitarė susitikti. Susitikus su nuteistuoju, už automobilį jam padavė 1000 litų avansą, tačiau šis automobilio nepristatė, po savaitės G. M. suprato, kad tai apgaulė. Automobilį pirkti susigundė dėl mažos kainos. Liudytojo G. M. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys dokumentai: raštelis dėl paimto avanso, G. M. pretenzija kaltinamajam dėl 2010-08-12 paimto ir negrąžinto avanso už automobilį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo patenkintas G. M. ieškinys nuteistajam dėl avanso grąžinimo (t. 1, b.l. 164-168). Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne tik nukentėjusiojo ir liudytojo G. M. parodymais, tačiau ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Teismas pagrįstai nesirėmė teisiamajame posėdyje duotais liudytojo J. S. parodymais, juos vertindamas kritiškai, atsižvelgdamas į tai, jog šis liudytojas atsirado tik baigiant bylą nagrinėti teisme, ikiteisminio tyrimo metu nei liudytojas R. J., nei nuteistasis šio liudytojo neminėjo, o jo nurodytų aplinkybių, kad automobilį „VW Passat“ jis parodė būtent nukentėjusiajam, kuris jį apžiūrėjęs atsisakė jį pirkti, po ko automobilį jis pastatė R. J. kieme, nepatvirtino net pats liudytojas R. J., šios aplinkybės taip pat nėra patvirtintos jokiais kitais objektyviais bylos duomenimis.
Apeliantas skunde taip pat neigia G. M. siūlęs pirkti tą patį automobilį kaip ir nukentėjusiajam, teigia, kad tai buvo kitų gamybos metų automobilis, teismas to neįvertinęs, nepagrįstai rėmėsi liudytojo G. M. parodymais, neva patvirtinančiais jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto teiginiais, ir mano, kad nukentėjusiojo parodymai pagrįsti liudytojo G. M. parodymais, atitinka nustatytas bylos aplinkybes, kadangi iš nukentėjusiojo ir liudytojo G. M. nurodomų aplinkybių, akivaizdu, kad nuteistasis jiems siūlė tą patį automobilį - juodos spalvos ,,VW Passat“, sedanas, „rekarinis“ odinis salonas, lieti ratlankiai, dešinė pusė mušta. Abejonių nekelia ir tai, kad abiems automobilis buvo pristatomas nuotraukose ir tuo pačiu metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo K. D. ir liudytojo G. M. parodymais, nes jų parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir akistatos su nuteistuoju metu.
Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2013). Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistojo D. D. veiksmai, kuomet jis, neketindamas automobilio parduoti, apgaule savo naudai įgijo svetimą, K. D. priklausantį turtą - 300 eurų, atitinka sukčiavimo požymius. Tai, kad nuteistasis susitikimo metu su nukentėjusiuoju jam pateikė savo asmens duomenis, nepaneigia jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, apeliantas teisingai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jį naikinti ir bylą nutraukti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nutarė:
nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.