Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-04-20 · Civilinė byla Nr. e2-10161-475/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
e2-10161-475/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11655-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
I. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10161-475/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11655-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.; 2.5.10.5.2.17.; 2.5.10.5.2.16.; 3.1.7.3.; 3.1.7.7.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui I. P. dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa ieškiniu (b. l. 3-5) prašo priteisti iš atsakovo I. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 109,40 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą.

Ieškinyje nurodė, kad Kauno teritorinėje ligonių kasoje (toliau – Kauno TLK) 2012 m. spalio 15 d. buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012 m. spalio 3 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00294-12. Nutarime nustatyta, kad 2012 m. balandžio 5 d. Kauno apskr. VPK Panemunės PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00294-12 dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje pagal V. K. pareiškimą apie tai, kad 2012 m. vasario 19 d. apie 15:10 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme esančiame sandėliuke jį sumušė ir iškeikė necenzūriniais žodžiais I. P., išėjus į gatvę, ties tuo pačiu namu, viešoje vietoje, galva trenkė V. K. į nosį ir toliau keikė necenzūriniais žodžiais. Įvertinus visus byloje surinktus duomenis, reikšmingas įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2012 m. vasario 19 d. I. P. sudavė galva smūgį į nosį V. K., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė nurodė, kad informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, nukentėjusiajam V. K. 2012 m. vasario 19 d. LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų Priėmimo skyriuje buvo suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, rentgenodiagnostikos gydytojo konsultacijos dėl nosies žaizdos, sritis nepatikslinta. Nurodė, kad VšĮ Kauno Šančių poliklinikoje nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. kovo 20 d. nukentėjusysis buvo konsultuotas radiologo, chirurgo, otorinolaringologo dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, nepatikslinto. LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų Priėmimo skyriuje 2012 m. vasario 20 d. V. K. buvo suteiktos ambulatorinės rentgenodiagnostikos gydytojo, vidaus ligų gydytojo, neurologo konsultacijos dėl nosies žaizdos, sritis nepatikslinta. LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose 2012 m. vasario 20 d. nukentėjusiajam buvo atlikta kompiuterinė tomografija (ambulatorinėmis sąlygomis). Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 109,40 Eur (tuo metu 377,72 Lt). Ieškovės teigimu, tarp I. P. nusikalstamų veiksmų ir PSDF biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi I. P. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimui. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) ir Teritorinės ligonių kasos (toliau- TLK). Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kauno TLK duomenimis, atsižvelgiant į žalų išieškojimo sistemoje pateiktą informaciją, minėta žala iki ieškinio pateikimo teismui nėra atlyginta.

Atsiliepimas

Atsakovas I. P. atsiliepime į ieškinį (b. l. 20-21) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Prašė teismo taikyti ieškininės senaties terminą, nes V. K. pareiškimą Kauno apskrities VPK Panemunės PK parašė 2012 m. balandžio 5 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris 2012 m. spalio 3 d. buvo nutrauktas. Atsiliepime nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos V. K. buvo suteiktos 2012 metų vasario-kovo mėnesiais. Kadangi teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą tik 2015 m. birželio 11 d., praleidusi trejų metų ieškininės senaties terminą, prašo jį taikyti, ieškinį atmesti.

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-510-390/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16790-192/2015, kuriuo ieškinys atmestas pritaikius ieškinio senatį, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Bylą gražinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsakovas naujo atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad bylą dėl piniginių sumų, neviršijančių 1 500,00 Eur, priteisimo teismas turi teisę nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei nėra bent vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo priimtame sprendime turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl 109,40 Eur priteisimo, teismas negavo nei vienos iš šalių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina vadovaujantis CPK 441 straipsnio nuostatomis rašytinio proceso tvarka.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalos, kurią patyrė gydydama atsakovo padaryto nusikaltimo metu sužalotą asmenį, atlyginimą. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs visas civilinėje byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas civilinėje byloje įrodė esant visas sąlygas būtinas atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti ir žalos dydį (CPK 185 straipsnis). Atsakovas prašo atmesti ieškinį pritaikius ieškinio senatį.

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-510-390/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16790-192/2015, kuriuo ieškinys atmestas pritaikius ieškinio senatį, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad: „Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovė apie galimai nusikalstamais veiksmais padarytą žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sužinojo 2012-09-05 tik gavusi informaciją apie Kauno apskrities VPK Panemunės PK pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00294-12 dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai padaryta išvada, kad ieškovė apie žalos atsiradimą turėjo sužinoti nuo 2012-02-19, t. y. nuo tada, kada nukentėjusiajam V. K. pradėtos teikti paslaugos. Pažymėtina, kad ieškovė, apmokėjusi asmens sveikatos priežiūros įstaigai už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dar nežinojo, kad ieškovės išlaidos buvo sąlygotos nusikalstamos veikos. Būtent nuo 2012-09-05 ieškovė, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, įgijo teisę tvarkyti informacinėje sistemoje SVEIDRA esančius duomenis apie paslaugų pacientui suteikimą bei apskaičiuoti žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dydį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto 3 metų ieškinio senaties termino nepraleido, nes į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo kreipėsi 2015-06-11.“. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, teismas nebepasisako dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį.

Civilinės bylos medžiaga (b. l. 7-9), nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2012 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00294-12 išaiškinant teisę nukentėjusiajam V. K. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl I. P. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nutarime konstatuota, kad: „įvertinus visus byloje surinktus duomenis – specialisto išvadą, liudytojų parodymus, bei kitas reikšmingas įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2012-02-19 I. P. sudavė galva į nosį V. K., padarydamas jam nežymų sveikatos sužalojimą <...>“.

Iš byloje pateiktų informacinės sistemos SVEIDRA duomenų, nustatyta, kad nukentėjusiajam V. K. 2012 m. vasario 19 d. LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų Priėmimo skyriuje buvo suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, rentgenodiagnostikos gydytojo konsultacijos dėl nosies žaizdos, sritis nepatikslinta. VšĮ Kauno Šančių poliklinikoje nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2012 m. kovo 20 d. nukentėjusysis buvo konsultuotas radiologo, chirurgo, otorinolaringologo dėl galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, nepatikslinto. LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų Priėmimo skyriuje 2012 m. vasario 20 d. V. K. buvo suteiktos ambulatorinės rentgenodiagnostikos gydytojo, vidaus ligų gydytojo, neurologo konsultacijos dėl nosies žaizdos, sritis nepatikslinta. LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose 2012 m. vasario 20 d. nukentėjusiajam buvo atlikta kompiuterinė tomografija (ambulatorinėmis sąlygomis). Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 109,40 Eur (tuo metu 377,72 Lt). Byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusysis buvo gydomas dėl atsakovo sukeltų sveikatos sužalojimų.

CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms ir šalių į civilinę bylą pateiktiems įrodymams, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CK 6.245 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas už ieškinį mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259-260, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Kauno teritorinė ligonių kasai, į. k. 188783839, naudai 109,40 Eur (šimtą devynis eurus 40 ct) žalos už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė