- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-510-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11655-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
- 2.1.5.1Ieškinio senaties terminai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16790-192/2015 pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui I. P. dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo I. P. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 109,40 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau - Kauno TLK) 2012-10-15 gavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012-10-03 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00294-12. Nutarime nustatyta, kad 2012-04-05 Kauno apskr. VPK Panemunės PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00294-12 dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje pagal V. K. pareiškimą apie tai, kad 2012-02-19 apie 15:10 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme esančiame sandėliuke jį sumušė ir iškeikė necenzūriniais žodžiais I. P. išėjus į gatvę, ties tuo pačiu namu, viešoje vietoje, galva trenkė V. K. į nosį ir toliau keikė necenzūriniais žodžiais. I. P. sudavė galva smūgį į nosį V. K., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, nukentėjusiajam V. K. 2012-02-19, 2012-02-20 iki 2012-03-20 gydymo įstaigose LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikose ir VšĮ Kauno Šančių poliklinikoje buvo suteiktos sveikatos priežiūros (gydymo) paslaugos, už kurias buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 109,40 Eur (377,72 Lt). Žala iki ieškinio pateikimo teismui neatlyginta. Atsakovas I. P. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, prašė teismo taikyti ieškinio senatį, kadangi sveikatos priežiūros paslaugos V. K. buvo suteiktos 2012 metų vasario–kovo mėnesiais, o ieškovė kreipėsi į teismą tik 2015-06-11, t. y. praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2012-10-03 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00294-12, išaiškinant teisę nukentėjusiajam V. K. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl I. P. padarytos nusikalstamos veikos pagal 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas Kauno apskrities VPK Panemunės PK buvo pradėtas 2012-04-05 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje pagal V. K. pareiškimą apie tai, kad 2012-02-19 apie 15.10 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namo kieme esančiame sandėliuke jį sumušė ir iškeikė necenzūriniais žodžiais I. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. o išėjus į gatvę ir toliau viešoje vietoje galva trenkė V. K. į nosį ir toliau keikė necenzūriniais žodžiais. Medicininių dokumentų apskaitos išrašai patvirtina, kad V. K. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos 2012-02-19–2012-02-20 ir 2012-03-20, suteiktų paslaugų kaina 109,40 Eur. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, byla buvo nutraukta 2012-10-03. Nukentėjusysis V. K. į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl I. P. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nesikreipė. Ieškovei teisė į ieškinį atsirado tada, kai buvo suteiktos gydymo paslaugos, o ne tada, kai ieškovė gavo nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, t. y. 2012-10-15. Nukentėjusiajam gydymo paslaugos pradėtos teikti 2012-02-19, todėl ieškovė apie padarytą žalą turėjo sužinoti jau nuo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dienos ir per CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų terminą galėjo ginti savo tariamai pažeistas teises, paduodama ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, bei nustačius, kad ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti per 3 metus, ieškinį teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė apie žalos atsiradimą turėjo sužinoti nuo 2012-02-19, t. y. nuo tada, kada nukentėjusiajam V. K. pradėtos teikti paslaugos. Ieškovė, apmokėjusi asmens sveikatos priežiūros įstaigai už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dar nežinojo, kad ieškovės išlaidos buvo sąlygotos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi asmens sveikatos priežiūros įstaigos sąskaitas už paslaugas pateikia Kauno teritorinei ligonių kasai nedetalizuojant kiekvienam pacientui suteiktų paslaugų apimties, o kas mėnesį išrašo vieną bendrą sąskaitą. Ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik gavusi informaciją apie Kauno apskrities VPK Panemunės PK pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00294-12 dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2012-09-05) bei minėto ikiteisminio tyrimo nutraukimą (2012-10-15), nes V. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. atsakovas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Būtent nuo šio momento ieškovė, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, įgyja teisę tvarkyti informacinėje sistemoje SVEIDRA esančius duomenis apie paslaugų pacientui suteikimą bei apskaičiuoti žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dydį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes ieškovė į teismą kreipėsi 2015-06-11.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo ieškovei Kauno teritorinių ligonių kasai pareiškus regresinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš kalto asmens. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ieškovė praleido, nes ieškovė apie padarytą žalą turėjo sužinoti jau nuo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo nukentėjusiajam dienos (2012-02-19), tačiau į teismą ieškovė kreipėsi 2015-06-11.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė yra praleidusi terminą ieškiniui pareikšti.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad ieškovė apie galimai nusikalstamais veiksmais padarytą žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sužinojo 2012-09-05 tik gavusi informaciją apie Kauno apskrities VPK Panemunės PK pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 23-1-00294-12 dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai padaryta išvada, kad ieškovė apie žalos atsiradimą turėjo sužinoti nuo 2012-02-19, t. y. nuo tada, kada nukentėjusiajam V. K. pradėtos teikti paslaugos. Pažymėtina, kad ieškovė, apmokėjusi asmens sveikatos priežiūros įstaigai už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dar nežinojo, kad ieškovės išlaidos buvo sąlygotos nusikalstamos veikos. Būtent nuo 2012-09-05 ieškovė, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsniu, įgijo teisę tvarkyti informacinėje sistemoje SVEIDRA esančius duomenis apie paslaugų pacientui suteikimą bei apskaičiuoti žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dydį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto 3 metų ieškinio senaties termino nepraleido, nes į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo kreipėsi 2015-06-11.
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino pradžią (CK 1.127 straipsnis) bei nepagrįstai ieškovės ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties taikymo. Apeliacinės instancijos teismui padarius priešingą išvadą konstatuotina, kad ginčo esminės faktinės ir teisinės aplinkybės byloje nebuvo nagrinėtos, vertintos ir atskleistos. Dėl to apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylos negalima. Byla turi būti nagrinėjama pirmosios instancijos teisme pakartotinai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.