Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Jelenos Šiškinos ir Alvydo Barkausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovėms E. M. ir I. K. dėl žalos atlyginimo, netesybų ir palūkanų priteisimo,

1. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių E. M. bei I. K. - 5000 Eur žalos ir 5 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 5000 Eur žalos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės E. M. - 5000 Eur sutartinių netesybų ir 5 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo 5000 Eur netesybų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės E. M. - 470,50 Eur (75 proc. nuo visų) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės I. K. - 156,83 Eur (25 proc. nuo visų) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113 Eur žyminio mokesčio, 24,33 Eur duomenų tikrinimo registruose išlaidų bei 490 Eur teisinės pagalbos išlaidų (viso 627,33 Eur).

2. Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės J. Z. ir atsakovės E. M., dalyvaujant jos atstovei, nekilnojamojo turto agentei (brokerei), atsakovei I. K. 2018 m. sausio 31 d. buvo sudaryta Preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis (toliau - Preliminari sutartis) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) pirkimo. Šalys susitarė, kad pagrindinė notarinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis (toliau - Pagrindinė sutartis) bus sudaryta ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. (Sutarties 1 punktas), nustatė turto pardavimo kainą - 46500 Eur ir numatė, kad ieškovė sumoka atsakovei E. M. 5000 Eur avansą, o likusios sumos (41500 Eur) mokėjimo sąlygas sutarė nustatyti Pagrindinėje sutartyje (Sutarties 3 punktas). Atsakovė E. M. iki Pagrindinės sutarties sudarymo, įsipareigojo panaikinti esantį buto įsiskolinimą už komunalines paslaugas, apmokėti visus su parduodamu turtu susijusius mokesčius (Sutarties 1-2 punktai) ir surinkti visus reikalingus dokumentus Pagrindinei sutarčiai sudaryti (Sutarties 12.1 punktas).

3. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau 2018 m. kovo mėnesį iš atsakovės I. K. sužinojo apie prašymą papildomai sumokėti 5000 Eur sumą. Toks prašymas prieštaravo Sutarties sąlygoms ir sukėlė abejonių atsakovių sąžiningais ketinimais, nes nesumokėjus papildomų pinigų buvo pateiktas 2018 m. kovo 20 d. pranešimas, kad nebus sudaryta Pagrindinė sutartis, o Preliminarioji sutartis pasibaigs 2018 m. kovo 31 d. Atsakovė E. M. į notarų biurą neatvyko, atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį ir negrąžino sumokėtų pinigų.

4. Kadangi Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pardavėjo (atsakovės) kaltės, pardavėjas turi ne vėliau kaip per 5 dienas grąžinti gautą rezervacijos mokestį bei sumokėti tokio paties dydžio - 5000 Eur netesybas (Sutarties 7 punktas). Atsakovė E. M. neįvykdė įsipareigojimo surinkti visus reikalingus dokumentus ir tai yra pažeidimas Sutarties 7 punkto prasme.(Sutarties 12.1 punktas). Nuo ieškovės buvo nuslėpta esminė informacija apie parduodamam turtui taikytus apribojimus (areštus, hipoteką ir kt.), todėl atsakovei E. M. kyla sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.200 straipsnio 4 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir ji privalo visiškai atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (CK 6.251 straipsnis), t.y. grąžinti sumokėtą 5000 Eur sumą ir sumokėti 5000 Eur dydžio netesybas (CK 1.138 straipsnis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, Sutarties 7 ir 12.1 punktai). Kadangi solidarioji atsakovė ikisutartiniuose šalių santykiuose veikė sutartiniais pagrindais kaip atsakovės atstovė pagal 2017 m. lapkričio 7 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį ir turėjo pareigą sąžiningai bei rūpestingai vykdyti savo pareigas (Tarpininkavimo sutarties 4.11 ir 4.1.5 punktai), pasibaigus Preliminariajai sutarčiai, vėlesniuose susirašinėjimuose patvirtinusi, kad nuslėpė duomenis apie Butui taikomus apribojimus, tokiais savo veiksmais pažeidė įstatymo reikalavimus (CK 6.245 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.246 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.248 straipsnio 3 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.718 straipsnio 1-4 dalys).

5. Ieškovės teigimu, atsakovė I. K., veikdama tarp atsakovių sudarytos 2017 m. lapkričio 7 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr.LK2017111107 (toliau ir Tarpininkavimo sutartis) pagrindu, nuo ieškovės nuslėpė esminę informaciją apie parduodamam turtui taikomus suvaržymus, taip sukurdama sąžiningumo iliuziją, nors vėliau paaiškėjo esminės informacijos nuslėpimas.

6. Atsakovė I. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta ne su ja, o tarp ieškovės J. Z. ir atsakovės E. M.. Atsakovė I. K. nebuvo šio sandorio šalimi ar kurios nors šalies atstove ir jokių pinigų negavo. Pagal Tarpininkavimo sutartį paslaugos (pirkėjo paieška) buvo teikiamos atsakovei E. M., tačiau atsakovių nesiejo jokie teisiniai santykiai. Pati ieškovė turėjo susirinkti reikiamą informaciją apie perkamą butą, o pirmos apžiūros metu ieškovei buvo pranešta apie ginčo buto areštus dėl skolų už komunalines paslaugas. Už savo veiksmus vienasmeniškai yra atsakinga E. M..

7. Ieškovei nuo pradžių buvo žinoma apie buto skolas. Pasirašiusi Preliminariąją sutartį atsakovė E. M. iš ieškovės gavo avansą ir daugiau su ja (I. K.) nebendravo. Likus kelioms savaitėms iki Pagrindinės sutarties pasirašymo Martišiai prašė parengti Preliminarios sutarties priedą dėl papildomų 5000 Eur sumokėjimo ir tada pradėjo aiškėti visos atsakovės E. M. skolos.

8. Atsakovė E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta šiai atsakovei nedalyvaujant.

9. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei J. Z. iš atsakovės E. M. 5000 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5000 Eur netesybų ir 439,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

10. Teismas nustatė, kad tarp atsakovių buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis dėl pirkėjo paieškos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad minėtam butui taikomas areštas. Atsakovės E. M. 2018 m. kovo 20 d. pranešime ieškovei nurodyta, kad 2017 m. spalio 31 d. tarp jų pasirašyta Preliminari sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo, dalyvaujant brokerei I. K., informavusiai sutarties šalis apie minėtam Butui taikomus apribojimus dėl susidariusių įsiskolinimų, kurie iš pirkėjos sumokėtų lėšų (5000 Eur) turi būti apmokėti iki Pagrindinės sutarties sudarymo ir, kad dėl ieškovės kaltės, t.y. atsisakius sumokėti papildomai 5000 Eur, nebuvo sudaryta Pagrindinė sutartis.

11. Teismas padarė išvadą, kad jau Preliminarios sutarties pasirašymo metu ieškovei buvo žinoma apie atsakovės E. M. buto suvaržymus (įsiskolinimus), kuriuos atsakovė įsipareigojo padengti iš ieškovės sumokėtų pinigų (avanso). Tačiau Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovės E. M. kaltės, kuri ieškovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes nesiėmė aktyvių veiksmų, kad ieškovė galėtų nupirkti ginčo butą. Šiai atsakovei taikytina Preliminarios sutarties 7 punkte numatyta atsakomybė – pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą pinigų sumą – 5000 Eur. Šalims susitarus dėl netesybų už Pagrindinės sutarties nesudarymą ir, nustačius esant CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintai sąlygai, atsakovei E. M. kilo pareiga sumokėti ieškovei 5000 Eur baudą (netesybas) (taip pat ir pagal Sutarties 7 punktą), kaip minimalius nuostolius, todėl ieškinio reikalavimai iš atsakovės E. M. ieškovei priteisti 5000 Eur žalos ir 5000 Eur baudos yra laikomi pagrįstais ir yra tenkinami (CK 6.71, 6.200, 6.248 ir 6.251 straipsniai, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 1-2 dalys, Sutarties 7 ir 12.1 punktai).

12. Dėl atsakovės I. K. teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto agentas, teikdamas paslaugas, pirmiausia turi vadovautis jo su klientu sudaryta sutartimi, teikdamas kliento interesų prioritetiškumo paslaugų teikimo standartus atitinkančias paslaugas pateikiant visą jam žinomą teisingą informaciją apie nekilnojamojo turto objektą, kurią jis sužinojo ar gali sužinoti jam įprastai prieinamomis teisėtomis priemonėmis. Paprastai nekilnojamojo turto agento paslaugos, priklausomai nuo šalių sudarytos sutarties, gali apimti kliento konsultavimą dėl nekilnojamojo turto kainos, teisiniais klausimais perkant ar paduodant nekilnojamąjį turtą, pirkėjo ar pardavėjo suradimą, sutarčių sudarymą, turto tikrinimo ar apžiūros organizavimą ir kitos panašaus pobūdžio paslaugos. Atlygintų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716–6.724 straipsniuose neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos, kurios taikomos tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei.

13. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų, kad atsakovė I. K. buvo įsipareigojusi ieškovei rinkti informaciją, susijusią su ketinamo įsigyti nekilnojamojo turto suvaržymais, teismo vertinimu, konkrečiu atveju tokia atsakovės pareiga ieškovės atžvilgiu nebuvo tiesiogiai įtvirtinta ir neišplaukia netiesiogiai. Aplinkybės, kad pasibaigus Preliminarios sutarties terminui, ši atsakovė, ieškovės pareikalavimu pateiktuose paaiškinimuose ir pranešimuose bei elektroniniuose laiškuose sutiko ieškovės prašymu surinkti išsamius duomenis apie Butą, kurį ketino įsigyti ieškovė, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė I. K. prisiėmė įsipareigojimą ieškovei surinkti informaciją apie Buto suvaržymus, nes toks įsipareigojimas nėra numatytas atsakovių sudarytoje sutartyje. Prieš pasirašydama Preliminariąją sutartį ieškovė apžiūrėjo Butą ir buvo informuota apie įsiskolinimų buvimą.

14. Teismas atmetė argumentą, kad atsakovė I. K. nuslėpė esminę informaciją apie parduodamą objektą. Preliminarios sutarties pasirašymo metu ieškovė jau sužinojo apie norimo įsigyti turto suvaržymus, kaip lygiateisė sutarties šalis turinti suinteresuotumą minėtą turtą įsigyti, turėjo galimybę ir savo iniciatyva rinkti reikiamus duomenis apie minėtą turtą bei įsitikinti kitos šalies pateiktų dokumentų patikimumu, o ne šią savo teisę perkelti kaip pareigą atsakovei I. K., su kuria ieškovės nesieja sutartiniai santykiai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei neįrodžius atsakovių solidarios atsakomybės, reikalavimas priteisti iš atsakovės I. K. žalą laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.

15. Ieškovė J. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliantės ieškinį tenkinti visiškai priteisiant ieškovei iš atsakovės I. K. 5000 Eur žalos ir procesines 5 procentų dydžio palūkanas; išspręsti pirmosios instancijos teismo neišspęstų 562 Eur apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą; išspręsti 2019 m. sausio 21 d. priimtu papildomu teismo sprendimu iš apeliantės atsakovės I. K. naudai priteistų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

16. Ieškovė nurodė, kad Tarpininkavimo sutartyje brokerė I. K. įsipareigojo sąžiningai ir rūpestingai vykdyti pirkėjų paiešką (Tarpininkavimo sutarties 4.11 p.). Tos pačios sutarties 4.1.5 p. brokerė įsipareigojo suteikti pilną ir teisingą informaciją apie Objektą, jo pardavimo sąlygas potencialiems pirkėjams. O minėtos Tarpininkavimo sutarties 2 dalyje „OBJEKTAS“ grafoje „kita informacija“ turto pardavėja E. M. brokerei I. K. pagal standartinę sutarties formą konkretizavo formoje išvardintus turto apribojimus „hipoteka, areštas, nuoma, trečiųjų asmenų teisės ir/ar reikalavimai į objektą, bendrasavininkai, ginčai teisme dėl objekto, įsiskolinimai, kita“. Toje grafoje turto pardavėja E. M. nurodė, kad butui taikomas areštas.

17. Lietuvos teisės sistemoje nekilnojamojo turto agento profesijos standartai nėra įtvirtinti, todėl, juos nustatant, atsižvelgiama į šiame versle per ilgą laikotarpį faktiškai nusistovėjusį profesijos standartą ir gerąją praktiką bei į Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintą Lietuvos standartą LST EN 15733:2010 „Nekilnojamojo turto agentų paslaugos. Nekilnojamojo turto agentų paslaugų teikimo reikalavimai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-611/2016, 18 pastraipa). Minėto standarto 3.1.1 p., 3.1.2 p., 4 p. aiškiai reglamentuota nekilnojamojo turto brokerio pareiga yra pirkėjui aiškiai ir nedviprasmiškai suteikti informaciją, kuri gali turėti įtakos bet kokiam su nekilnojamojo turto sandoriu susijusiam sprendimu, įskaitant informaciją, susijusią su nuosavybės ar disponavimo teisės suvaržymais ar paribojimais.

18. Pirmosios instancijos teismas vertino ir teismo sprendime pasisakė tik dėl brokerės pareigos ieškovei rinkti informaciją apie butui taikomus suvaržymus. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų ir nebuvo paneigta, kad brokerė žinojo ne tik apie skolas, kurios, pagal turto arešto aktų registro išrašus, pasirodo buvo ne tik už komunalines paslaugas, tačiau buvo registruota hipoteka. Brokerė I. K., kaip tokios profesijos atstovė, nors ir neturėdama daug praktinės patirties, neabejotinai privalėjo žinoti, išmanyti bei suprasti, kuo skiriasi, kokią įtaką nekilnojamojo turto sandorių sudarymui (nuosavybės teisėms) gali turėti prievolės termino pradelsimas (įsiskolinimas), antstolio taikomas areštas, teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ar įregistruota hipoteka. Priešingai, nei konstatavo skundžiamame sprendime teismas, įsiskolinimų (pradelsto prievolių įvykdymo termino) buvimas nėra VĮ Registrų centre registruotinas juridinis faktas, todėl brokerės pasirinkta naudoti terminologija apie įsiskolinimus už komunalines paslaugas, apeliantę, ne tik kaip vartotoją, kuri ginčo butą norėjo pirkti savo reikmėms, suklaidino, leido manyti, kad yra tik neapmokėtų sąskaitų už elektros, dujų, šildymo, vandens ar susijusias komunalines paslaugas., paliudijo ir liudytojas. Teismui nekilo abejonių, kad tuo atveju, jei apeliantei būtų pranešta apie apribojimus, ji būtų reikalavusi bent jau pateikti NTR išrašą būtų domėjusis, kam, kiek, už ką yra skolų ir t.t. Apeliantė būtų neabejotinai galėjusi pareikalauti informacijos apie areštų priežastis, jų mąstą, reikalavusi nurodyti, kokiu būdu pardavėjai galės su gautu avansu realiai pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui, padengdami visas skolas, kurios, apeliantės teisininkams gavus duomenis iš turto arešto aktų registro, hipotekos registro, apie turimų neįvykdytų įsipareigojimų mąstą, pasirodo, sudaro per 30000 Eur, jau neskaitant teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas akivaizdžiai liudija, kad apeliantės sumokėto 5000 Eur avanso turto pardavėjai būtų neužtekę net daliai skolų padengti, pasinaikinti buto areštus, todėl brokerės I. K. aplaidumas ir klaidinamas sąvokų vartojimas lėmė tai, kad apeliantė pasirašė preliminarią sutartį, sumokėjo 5000 Eur avansą, tačiau sudaryti pagrindinio sandorio negalėjo paaiškėjus, kad pardavėjos įsiskolinimai yra ne tiesiog pradelstos prievolės, o jau vykdomųjų dokumentų pagrindu yra vykdomos 6 vykdomosios bylos, antstoliai yra areštavę parduodamą turtą, skolų sumą sudaro per 30000 Eur, teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, o be to butas yra ir užtikrintas hipoteka.

19. Vertinant nekilnojamojo turto brokerio civilinės deliktinės atsakomybės klausimą, nėra reikšminga, kad brokeris sutartiniais pagrindais veikė ne apeliantės, o atsakovės E. M. interesams, kadangi sutarties vykdymas tarpininkaujant brokeriui buvo jo profesinė veikla, todėl brokeriui dalyvaujant turto pirkimo - pardavimo procesuose net ir kažkurios vienos šalies pusėje, atitinkamo brokerio profesinio elgesio, atidumo, rūpestingumo, sąžiningumo, atvirumo lygiai taip pat turėjo teisėtą pagrindą tikėtis ir kita šalis, t.y. apeliantė.

20. Asmuo yra atsakingas už žalą, patirtą dėl jo įgalioto atstovo arba trečiojo asmens, pasitelkto prievolei įvykdyti, veiksmų, kai šis asmuo taip pat atsako už žalą. Kai vieną atsakovą su ieškovu sieja sutartinis santykis, kitą - deliktinis, suformuojant aiškią teisės taikymo aiškinimo praktiką, kuomet reikalavimas solidariai atsakingiems skirtingiems atsakovas gali būti reiškiamas skirtingais kiekvienam jų pagrindais (sutartinės ir deliktinės atsakomybės). Todėl atsakovė E. M. kaip solidarioji atsakovė civilinėn atsakomybėn dėl 5000 Eur žalos ieškovei padarymo yra trauktina sutartiniais pagrindai, o solidarioji atsakovė I. K. - pagal deliktą.

21. 2018 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi apeliantė buvo įpareigota primokėti 112 Eur žyminį mokestį ir šią pareigą įvykdė, pateikė teismo 2018 m. gegužės 2 d. mokėjimo pavedimą. Taip pat, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje apeliantė pateikė prašymą priteisti papildomas teisinės pagalbos išlaidas bei prijungti prie bylos 2018 m. spalio 16 d. sąskaitą bei tos pačios dienos kvitą 350 Eur sumai ir 2018 m. gruodžio 13 d. sąskaitą (atstovavimas teismo posėdyje) bei tos pačios dienos kvitą 100 Eur sumai. Teismas apeliantės prašymą tenkino ir įpareigojo iki 2018 m. gruodžio 14 d. imtinai įkelti išlaidas pagrindžiančius dokumentus į EPP. Apeliantė visus bylinėjimosi išlaidas patvirtintus dokumentus nustatytu terminu pridėjo prie elektroninės bylos. Tačiau priimdamas teismo sprendimą bei skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nei dėl 112 Eur sumokėto žyminio mokesčio, nei dėl 450 Eur papildomų teisinės pagalbos išlaidų nepasisakė, jų apeliantės naudi nepriteisė, todėl prašome apeliacinės instancijos teismo išspręsti pirmosios instancijos teismo neišspęstų 562 Eur apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

22. Atsakovė I. K. prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Preliminarioji sutartis buvo sudaryta ne su ja, o tarp ieškovės J. Z. ir atsakovės E. M.. Atsakovė I. K. nebuvo šio sandorio šalimi ar kurios nors šalies atstove ir jokių pinigų negavo. Pagal Tarpininkavimo sutartį paslaugos (pirkėjo paieška) buvo teikiamos atsakovei E. M., tačiau atsakovių nesiejo jokie teisiniai santykiai. Pati ieškovė turėjo susirinkti reikiamą informaciją apie perkamą butą, o pirmos apžiūros metu ieškovei buvo pranešta apie ginčo buto areštus dėl skolų už komunalines paslaugas. Už savo veiksmus vienasmeniškai yra atsakinga E. M..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas naikinamas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.

25. Ieškovė atsakovės I. K. deliktinę atsakomybę kildina iš jos veiksmu teikiant paslaugas Tarpininkavimo sutartį. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Tarpininkavimo sutartį, kurios 1.2. punkte nurodyta, kad „paslaugos teikėjai, veikiantys subsidiariai: a) pardavimų atstovas I. K. b) UAB “Capital Team”. Tarpininkavimo sutartį paslaugų teikėjų vardu pasirašė ne tik atsakovė I. K., bet ir UAB “Capital Team” atstovė. Tarpinikavimo sutarties 8.5. punkte taip pat nurodyta, kad “įmonė atlieka šios sutarties vykdymo kontrolę”. Išklausius atsakovės I. K. paaiškinimus teisme, nustatyta, kad atsakovė I. K. pripažino savo darbo įmonėje UAB “Capital Team” faktą.

26. CK 6.264 str. nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Dėl šios priežasties byloje turėjo būti sprendžiamas tinkamo atsakovo pagal ieškovės reikalavimą atsakovei I. K. parinkimo klausimas. Duomenų, kad CPK 45 straipsnio nustatyta tvarka buvo sprendžiamas tinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas, byloje nėra. Įmonė UAB “Capital Team” neįtraukta į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje netinkamai identifikuoti ieškovės nurodomo materialinio teisinio deliktinės žalos santykio dalyviai, todėl, vertinant šiuo požiūriu, neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagirnėti iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, o tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Todėl skundžiama sprendimo dalis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

28. Apeliacinio skundo reikalavimas dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimo dalis, kuriose atmestas ieškovės J. Z. ieškinys atsakovei I. K., bei ieškovei J. Z. iš atsakovės E. M. priteista 439,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.