Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėjas, prašydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad 2/8 (1/4) dalis ginčo ūkinio pastato kaip buto priklausinys tapo valstybine nuosavybe, sukūrus naują daiktą, tačiau nėra jokių, tai patvirtinančių, dokumentų.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos matyti, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą.

VĮ „Registrų centro“ duomenimis nustatyta, jog butas(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Minėtam butui priklauso 2/8 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 8796-2003-2027, esančio (duomenys neskelbtini). Butas, kaip ir jam priklausanti ūkinio pastato dalis buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl liko valstybės nuosavybe. Duomenų apie tai, kad butas su jam priskirta ūkinio pastato dalimi buvo perduotas Šilalės rajono savivaldybei, nėra. Šilalės rajono savivaldybė patvirtino, kad ji minėtų objektų nuosavybės ar kita teise nevaldo, ūkinis pastatas nėra įtrauktas į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą. Be to, Šilalės rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šio statinio perdavimo jai nuosavybės teise, statinys nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų sąrašą ir savivaldybė nereiškia pretenzijų į šį pastatą.

CK 4.19 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Iš esmės analogiškai priklausiniai, kaip antraeiliai daiktai, buvo apibrėžti ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais - priklausiniais - pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008). Taigi, kadangi pagal nekilnojamojo turto registro duomenis2/8 dalys ūkinio pastato yra buto priklausinys, darytina išvada, kad minėta dalis ūkinio pastato yra skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. butui ir yra susijusi su minėtu butu bendra ūkine paskirtimi. Be to, registrų centre minėto ūkinio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio.

Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad priklausinio, kaip antraeilio daikto, likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo: pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatymas ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoris nustato kitaip. Priklausinio savybė tarnauti pagrindiniam daiktui nulemia šio antraeilio daikto likimą - priklausinys seka paskui pagrindinį daiktą (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei išdėstytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad egzistuojant funkciniam ryšiui tarp buto ir dalies ūkinio pastato, 2/8 (1/4) dalį ginčo ūkinio pastato kaip priklausinį ištiko buto likimas, t. y. minėta 2/8 (1/4) dalis ginčo ūkinio pastato taip pat laikytina Lietuvos Respublikos nuosavybe, kaip ir ginčo butas.

Įvertinus aukščiau išdėstyta, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 2/8 (1/4) dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. 8796-2003-2027, esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į pastato dalį nekilnojamojo turto registro įmonėje, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublikos valstybė nuosavybės teise valdo 2/8 (1/4) dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus