Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-117-617/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
1-117-617/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59616-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Kaltinamasis
J. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-117-617/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59616-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.6
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Agnei Usovienei,dalyvaujant prokurorui Janui Paškevič,kaltinamajam J. K., jo gynėjui advokatui M. S.,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs 1993-12-18 Švenčionių r., rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Švenčionių r., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2017-11-15 apie 01.50 val. Ežero gatvėje, esančioje Bačkininkų k., Svirkų sen., Švenčionių r. sav., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo kelių transporto priemonę – S. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį „AUDI 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,98 promilės alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiais savo veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis J. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir paaiškino, kad tikslaus laiko jis neprisimena, bet tai galėjo būti 2017-11-14, vakare apie 20-21 val. jis buvo pas S. J. Sakališkių k., Švenčionių r., kur jis su S. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo nemažai išgėręs alkoholio. Kadangi jis buvo neblaivus – neatsimena, ar prašė S. J. automobilio nuvažiuoti iki namų. Jis, išėjęs iš S. J. namų, atsisėdo į namo kieme stovėjusį automobilį ir juo išvažiavo. Automobilio raktai buvo automobilio užvedimo spynelėje. Jis paėmė automobilį, nes tamsiu paros metu bijojo eiti namo, norėjo prasiblaivyti ir grąžinti automobilį. Važiuodamas Ežero gatve Bačkininkų k., Švenčionių r., jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas pasieniečių, jam buvo nustatytas neblaivumas. Jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo savo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta bylos medžiaga.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir proceso dalyviams sutikus teismas nagrinėjo bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas liudytojas S. J. paaiškino, kad kaltinime nurodytą vakarą J. K. pas jį į namus, esančius Sakališkių k., Švenčionių r., buvo užėjęs kelis kartus. Pas jį tuo metu buvo dar kaimynas. Jis su J. K. alkoholio nevartojo, bet J. K. galėjo vartoti alkoholį su juo kaimynu. J. K. jo neprašė automobilio, bet ir jis nebūtų jam jo davęs. Automobilis Audi priklauso jam. Šis automobilis stovėjo namo kieme, automobilio užvedimo spynelėje buvo paliktas raktelis. Ryte jam reikėjo važiuoti į Švenčionis ir jo žmona pamatė, kad kieme nėra automobilio. Jis paskambino telefonu 112 ir pranešė apie vagystę. Pas jį buvo atvažiavusi policija, ieškojo automobilio. Vėliau automobilis jam buvo grąžintas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. U. paaiškino, kad jis 2017-11-14 buvo namuose adresu Sakališkės k., Svirkų sen., Švenčionių r., ir pas jį ryte apie 11.00 val. atėjo J. K.. Namuose buvo jo patėvis S. J. bei mama Andželika. J. K.tą dieną nuo ryto buvo pas juos svečiuose, namo išėjo tik vakare apie 18.00 val., bet laiko tiksliai pasakyti negali - buvo jau tamsu. J. K.tą dieną vartojo pas juos svečiuose alkoholį, gėrė alų. Tada kai J. K.išėjo namo jis palydėjo jį iki namo verandos, bet į lauką išėjęs nebuvo. Kai J. K.išėjo namo, jis matė, kad automobilis, kuris priklauso jo patėviui S. J., stovėjo kieme. Jis negirdėjo, kad tą vakarą J. K.būtų kalbėjęs, kad jam reikia automobilio ar prašytų paskolinti automobilį, nes jis buvo savo kambaryje, o J. K.sėdėjo su jo patėviu S. J. ir vartojo alkoholį. Kai J. K.išėjo namo jis grįžo į savo kambarį ir nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs. Jis nieko negirdėjo, kad automobilis iš kiemo išvažiuotų. Apie tai, kad nėra automobilio kieme, jis sužinojo tik 2017-11-15 ryte, 07.00 val., nes jis išėjo į stotelę, važiavo į mokyklą. Jis iš karto pamatė, kad nėra automobilio kieme, ir paklausė patėvio, kur automobilis. Patėvis atsakė, kad nežino ( b. l. 55-57 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. M. paaiškino, kad 2017-11-15, vykdant tarnybą mobiliuoju patruliu pagal pasienio sargybos tarnybinį žiniaraštį kartu su Adutiškio užkardos jaunesniuoju specialistu K. S., apie 01.45 val. Švenčionių rajono savivaldybės Svirkų seniūnijos Adutiškio užkardos veikimo teritorijoje, pasienio ruože, Bačkininkų kaimo Ežero gatvėje patikrinimui buvo sustabdyta transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotojas prisistatė J. K., gim. 1993-12-18, gyv. Švenčionių r. sav., Svirkų sen., Bačkininkų k. Kartu su vairuotoju automobilyje sėdėjo keleivis, tačiau jis su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Keleivis nurodė, kad gyvena Bačkininkų k., Ežero g., todėl jis buvo paleistas. Patikrinimo metu nustatyta, kad J. K. neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Bendraujant su J. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. J. K. prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo. Apie įvykį buvo pranešta užkardos budėtojui, kuris iškvietė Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, vairuotojui J. K. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,6 promilės ( b. l. 45-47 ).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 11778/2017(01) matyti, kad J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,98 promilės etilo alkoholio ( b. l. 18 ).

Iš pažymos matyti ( b. l. 30 ), kad transporto priemonės Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) savininku yra S. J..

Iš pažymos matyti ( b. l. 34 ), kad 1989 m. gamybos automobilio Audi 80 vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 390 €.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį, nes kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai pripažino kaltę padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( LR BK 40 straipsnio 2 dalis ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt. ). J. K. yra padaręs nesunkų nusikaltimą, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, taip pat yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, teismo nuomonė, pagrindas tokiam vertinimui šioje byloje yra. J. K. teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas patenkinamai. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 straipsnio 3 dalis ). Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. yra kaltinamojo sesuo. A. K. teista ir bausta administracine tvarka nebuvo, ji yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai. Kaip ji paaiškino teismo posėdyje, brolis J. K. su ja nuolat bendrauja, jie palaiko gerus, šiltus santykius. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad A. K. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su kaltinamuoju, leis daryti teigiamą įtaką J. K.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad yra pagrindas atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, perduodant jį sesers A. K. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį ir mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Atleidus J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės ( LR BK 67 straipsnis ).

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas S. J. priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kasacinis teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-01-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ) yra išaiškinęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme ( LR BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis ), tokiais atvejais, remiantis LR BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017 ). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016 ). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, taip pat į tai, kad automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, automobilio savininkas nebuvo leidęs automobilį vairuoti J. K., automobilis nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 273, 303 str. 4 d., 304, 305 str. 2, 4 d., 307 str. 5 d., LR BK 40 str., teismas,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje ir remiantis LR BK 40 straipsniu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu 600 € dydžio, perduodant kaltinamąjį laiduotojai A. K.. Laidavimo terminą nustatyti 2 metus. Įpareigoti laiduotoją A. K. 600 € ( šešių šimtų € ) dydžio užstatą iki 2018-04-20 sumokėti į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT217044060000405374, esančią AB SEB banke.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 2 metus vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2017-11-16 taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. J. priklausančiam automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij