Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Viloradis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Viloradis“ (toliau – ir Bendrovė) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012-03-16 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-15500.

Paaiškino, kad 2010-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3435-323/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjo, A. R. ir R. R.. Įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo patvirtinta, jog: 1) 2008-09-18 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta; 2) pagal 2008-09-18 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgyti nekilnojamieji daiktai gražinami UAB „Viloradis“. Pareiškėjas 2011-04-04 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) pateikė patikslintą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaraciją už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30. Patikslinta PVM deklaracija buvo pateikta laikantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 80 straipsnio 1 dalies nuostatos bei VMI viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135 patvirtintos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių reikalavimų.

Inspekcija nepriėmė sprendimo dėl deklaracijos patikslinimo, todėl pareiškėjas dėl Klaipėdos apskrities VMI neveikimo pateikė skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Kadangi nekilnojamo turto sandoriui, nuo kurio apskaičiuota PVM mokestinė nepriemoka, taikyta restitucija, dėl pateiktos patikslintos deklaracijos vyksta teisminis ginčas, VMI sprendimas priimtas be teisinio pagrindo, todėl turi būti panaikintas.

2012-09-20 pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame prašė sustabdyti administracinę bylą Nr. I-2990-580/2012, kol bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-3083-12. Nesustabdžius bylos nagrinėjimo, prašė vadovautis skunde išdėstytais argumentais ir bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (b. l. 26–27).

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skundžiamo sprendimo pagrindas yra Klaipėdos apskrities VMI 2009-04-20 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-40, kuriuo priskaičiuotas PVM už 2008-09-18 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą nekilnojamąjį turtą. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011-01-31 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu pagrįstai apskaičiavo mokėtiną PVM ir Klaipėdos apskrities VMI 2009-04-20 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-40 yra teisėtas. Prievolė mokėti PVM yra kilusi iš mokesčių administratoriaus patikrinimo metu papildomai priskaičiuotų mokesčių. Kadangi pareiškėjas nesumokėjo šių mokesčių teisės aktų nustatytais terminais, Klaipėdos apskrities VMI 2011-03-07 pareiškėjui išsiuntė raginimą Nr. 12-08-5376 sumokėti 155 571,8 Lt, tačiau Bendrovė šios sumos per raginime nustatytą terminą nesumokėjo, todėl Klaipėdos apskrities VMI 2012-03-16 priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-15500 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Sprendimas 2012-03-21 buvo išsiųstas antstoliui išieškojimui vykdyti. Pareiškėjas žinojo visas faktines aplinkybes, susijusias su mokestinės nepriemokos apskaičiavimu, pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir kad nesumokėjus jos nustatytu terminu, mokesčių administratorius imsis priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų. Klaipėdos apskrities VMI, vykdydama jai MAĮ nustatytas funkcijas, ėmėsi priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme vyksta teisminis ginčas dėl 2011-03-07 raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką Nr. 12-08-5376 panaikinimo. Šio ginčo esmė yra ne mokestiniai santykiai, susiklostę tarp mokesčių administratoriaus bei mokesčių mokėtojo, o nagrinėjamas Klaipėdos apskrities VMI priimto individualaus pobūdžio teisės akto teisėtumo klausimas. Šis ginčas niekaip neįtakoja ir negali eliminuoti pareiškėjo pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką. Mokestinis ginčas dėl pareiškėjui patikrinimo metu priskaičiuoto mokėtino PVM jau yra pasibaigęs. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išspręsdamas mokestinį ginčą tarp pareiškėjo ir Klaipėdos apskrities VMI pasisakė, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2010-02-20 patvirtinta taikos sutartis neįtakoja UAB „Viloradis“ pareigos sumokėti mokestinę nepriemoką, vadovaudamasis šiuo sprendimu, atsakovas ir atliko išieškojimo veiksmus.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-16 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-15500, kuriuo nuspręsta iš UAB „Viloradis“ turto išieškoti į biudžetą 158 034,87 Lt.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI 2009-04-20 sprendimu Nr. (6.5)-40 patvirtino Klaipėdos apskrities VMI III patikrinimų skyriaus 2009-02-09 patikrinimo aktą Nr. AC1-1, kuriame priskaičiuotas PVM už 2008-09-18 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą nekilnojamąjį turtą, ir nurodė Bendrovei sumokėti 124 474 Lt PVM, 7 006 Lt PVM delspinigių, 12 447 Lt PVM mokesčio baudą (b. l. 29–31). VMI 2009-06-10 sprendimu Nr. 69-155 patvirtino Klaipėdos apskrities VMI 2009-04-20 sprendimą Nr. (6.5)-40 (b. l. 32–34). Mokestinių ginčų komisija 2009-09-14 sprendimu Nr. S-269 (7-210/2009) patvirtino VMI 2009-06-10 sprendimą Nr. 69-155 (b. l. 35–39). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-08 sprendimu (administracinė byla Nr. I-570-426/2010) minėtus sprendimus paliko nepakeistus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-01-31 nutartimi (administracinė byla Nr. A63-606/2011) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-08 sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo 2012-03-16 priimtu sprendimu Nr. (23.17-08)-320-15500. Teigia, kad PVM deklaracija turėjo būti patikslinta, kadangi 2010-02-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3435-323/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis ir nekilnojamas turtas grąžintas UAB „Viloradis“, taigi pasikeitė patikrinimo akte konstatuotos faktinės aplinkybės.

Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiranda MAĮ 105 straipsnio pagrindu. Šioje teisės normoje nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Bylos duomenys rodo, jog VMI 2012-03-16 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-15500 yra priimtas dėl 2009-02-09 patikrinimo aktu Nr. AC1-1 priskaičiuoto PVM ir su juo susijusių mokėjimų bei su sprendimu susijusių delspinigių už vėlesnį periodą išieškojimo. Esant tokiai padėčiai, mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įgyja teisę priimti sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo. MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. MAĮ 110 straipsnio 1 dalis numato jog, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu). Mokestinis ginčas dėl 2009-02-09 patikrinimo aktu Nr. AC1-1 paskaičiuoto mokesčio baigėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismui priėmus 2011-01-31 nutartį. VMI 2012-03-16 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-15500 buvo surašytas pasibaigus įstatyme nustatytam sustabdymo laikotarpiui. Klaipėdos apskrities VMI 2011-03-07 raginimu Nr. 12-08-5376 paragino pareiškėją sumokėti 124 474 Lt PVM, 12 447 Lt PVM baudos ir 41 684,46 Lt PVM delspinigių, viso 178 605,46 Lt (b. l. 50). VMI 2012-10-12 rašte Nr. (23.3-08)-RNA-41342 nurodyta 23 739 Lt buvo užskaityta kaip mokesčio permoka po grąžintino PVM deklaracijų už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. sausio mėn. pateikimo, o 3,66 Lt kaip 2009-08-11 privalomojo sveikatos draudimo įmokos permoka.

Kadangi Klaipėdos apskrities VMI 2011-03-07 raginimu Nr. 12-08-5376 paskaičiuoti papildomi PVM delspinigiai, teismas pasisakys dėl šių delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). MAĮ 97 straipsnio 2 dalis nustato, kad MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o, nesumokėjus mokesčio per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

Taigi MAĮ nustato mokesčių administratoriaus teisę skaičiuoti delspinigius nuo kitos dienos, kai mokestis turėjo būti sumokėtas, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o vėliau praėjus 20 dienų nuo patikrinimo akto mokesčių mokėtojui įteikimo dienos. MAĮ 98 straipsnio 1 dalis numato, jog delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti: 1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba 2) tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais MAĮ 93 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Įvertinus MAĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo kilus mokestiniam ginčui sustabdymo, daroma išvada, kad teisę priverstinai išieškoti Klaipėdos apskrities VMI III patikrinimų skyriaus 2009-02-09 patikrinimo aktu Nr. AC1-1 apskaičiuotas sumas atsakovas įgijo pasibaigus mokestiniam ginčui ir įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-31 nutarčiai, nes tuo momentu baigėsi priverstinio išieškojimo sustabdymo terminas.

MAĮ 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą daroma išvada, kad delspinigių skaičiavimo terminas baigėsi 2011-07-30. Iš Mokesčių mokėtojo delspinigių ataskaitos (b. l. 54) matyti, kad 180 dienų terminas nebuvo viršytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-438/2010 yra pažymėjęs, kad, aiškinant MAĮ 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo. Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Remiantis šiuo pagrindu, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis, pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus, turėjo būti sumokėtas į biudžetą, ir baigiami skaičiuoti patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dieną. Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų. Tada delspinigių skaičiavimas yra pradedamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiamas, iki mokesčių mokėtojas sumokės sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas, bet ne ilgiau nei nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad VMI 2012-03-16 sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-15500 priėmimo metu buvo atsiradusi mokesčių administratoriaus teisė MAĮ 105 straipsnyje nustatytais teisiniais pagrindais priimti šį sprendimą ir nuspręsti išieškoti jame nurodytas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Skųsdamas VMI 2012-03-13 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-15500, pareiškėjas siekia mokesčių, baudų ir delspinigių sumos pagal 2009-02-09 patikrinimo aktą Nr. AC1-1 perskaičiavimo. Pagal MAĮ 112 straipsnį mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigia, kai pasibaigia mokestinė prievolė arba sueina mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Pareiškėjo argumentas, kad mokestinė nepriemoka negali būti išieškoma dėl to, jog pareiškėjas pateikė tikrinto laikotarpio patikslintas PVM deklaracijas nagrinėtinas įvertinant mokesčių administratoriaus pareigą dėl šios aplinkybės panaikinti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Pareiškėjas nurodo, tai patvirtina ir LITEKO sistemos duomenys, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtas pareiškėjo pateiktas skundas (administracinė byla A-348-342/2012), kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-05-27 raštą Nr. (9.6)-D2-6362 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-03-19 pranešimą Nr. L2-2145 ir įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją priimti naują sprendimą dėl UAB „Viloradis“ 2011-04-04 pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2008-09-30. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas 2011-05-18 pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą dėl 2011-03-07 raginimo Nr. 12-08-5376 vykdymo panaikinimo. Klaipėdos apskrities VMI 2011-05-27 raštu Nr. (9.6)-D2-6362 prašymą atmetė ir nurodė, kad 2008-09-18 pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos apylinkės teismo 2010-02-20 nutarties nematyti restitucija buvo pritaikyta, o su nekilnojamo turto grąžinimu susiję veiksmai neatlikti. Klaipėdos apskrities VMI 2012-03-19 pranešimu pareiškėjas informuotas apie į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę nesuvestą deklaraciją. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-06-18 sprendimu pareiškėjo skundas atmestas. Šiuo metu byla apeliaciniu skundu apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tuo atveju, jeigu mokestinio ginčo pasekoje bus patvirtinta pareiškėjo teisė patikslinti PVM deklaracijas už ginčo periodą, tai sudarys pagrindą spręsti, ar pareiškėjo mokestinė prievolė yra pasibaigusi. Mokestinė prievolė pasibaigia MAĮ 93 straipsnyje nustatytais pagrindais, kai: 1) įvykdoma mokestinė prievolė; 2) mokesčių administratorius priverstinai išieško mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką; 3) įstatymų nustatytais atvejais mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas susitaria; 4) įstatymų nustatytais atvejais mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo mokestinės prievolės vykdymo; 5) skolininkas ir kreditorius sutampa; 6) juridinis asmuo likviduotas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys; 7) fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo; 8) suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

Kadangi šiuo metu dėl mokestinės prievolės pasibaigimo faktinio pagrindo vyksta teisminis ginčas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje A-348-342/2012, tai neišsprendus šio ginčo negalima daryti išvados dėl mokestinės prievolės pasibaigimo ir kartu dėl teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigimo. Pareiškėjo 2011-05-18 Klaipėdos apskrities VMI pateiktas prašymo dėl 2011-03-07 raginimo Nr. 12-08-5376 vykdymo panaikinimo netenkinimo pagrįstumo klausimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje, kadangi dėl šio dokumento priimtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-06-18 sprendimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010-06-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-625/2010 išaiškino MAĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatytą mokesčių mokėtojo teisės patikslinti mokesčio deklaraciją vykdymą. Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintą deklaraciją, atitinkamas centrinio mokesčių administratoriaus ar teritorinio mokesčio administratoriaus padalinys deklaraciją pateikia teritorinio mokesčių administratoriaus patikrinimų skyrius, kuris per 10 darbo dienų turi: 1) įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, 2) įvertinti tikslinimo priežastį, 3) priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir/ar patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Atlikus 1 ir 2 veiksmus, galimi sekantys sprendimai: 1) jeigu pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, tai tokia deklaracija turi būti priimta ir jos duomenys suvesti į VMI duomenų bazę, 2) jeigu dėl patikslintos deklaracijos, kurios duomenys keičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotą mokestinę prievolę, duomenų patikslinimo paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, teritorinio mokesčių administratoriaus patikrinimo skyrius priima sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę, 3) jeigu dėl patikslintos deklaracijos, kurios duomenys keičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotą mokestinę prievolę, duomenų patikslinimo nepaaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, teritorinio mokesčių administratoriaus patikrinimo skyrius nepriima sprendimo dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo, patikslintos deklaracijos duomenys nesuvedami į VMI duomenų bazę ir teritorinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais terminais, siunčia mokesčių mokėtojui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jo pateiktos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę. Tokia procedūra taikytina ir pareiškėjui realizuojant siekį į mokesčio už tikrintą periodą perskaičiavimą.

Pažymėtina, kad MAĮ 111 straipsnis numato nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų grąžinimą, paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas. Pareiškėjas nekelia klausimų dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo būdo pasirinkimo, todėl teismas šio klausimo savo nuožiūra nesprendžia.

UAB „Viloradis“ neįvykdžius minėto raginimo, atsižvelgdama į išvardintas teisės normas, VMI 2012-03-16 priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-15500 išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo turto (b. l. 12–13). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-03-16 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-15500 yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, todėl UAB „Viloradis“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.