Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-920-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK, Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2026 m. sausio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-920-2026 paskyrė A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 170 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

A. K. nubaustas dėl to, kad 2025 m. gruodžio 22 d. 18 val. 50 min., krašto kelyje Skuodas-Plungė, Skuodo r. sav., Mosėdžio sen., Gaubių k., 9,720 kilometre, vairuodamas automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu, paženklintame kelio ruože Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančia ta pačia važiavimo kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus.

Pagrįstą išvadą, kad A. K. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo patvirtina bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas iš policijos pareigūnų automobilio priekio. Vaizdo įraše matosi, kad policijos pareigūnų automobilis važiuoja asfaltuotu keliu. Nors vaizdo įraše neužfiksuota kokiu greičiu važiuoja automobilis, tačiau pagal besikeičiantį vaizdą šalikelėje bei A. K. paaiškinimus galima daryti pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnų automobilis važiavo nedideliu galimai apie 70 km/h greičiu kelyje, kuriame leistinas greitis 90 km/h.

Įrašo kairiajame kampe matosi įvykio data ir laikas – 2025-12-22 18 val. 48 min. Minėtos minutės 12 s matosi, kad kelyje dar neprasidėjus ištisinei kelio juostos žymėjimui tuo pačiu metu A. K. vairuojamas automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiavęs į priešpriešinę eismo juosta susigretina su policijos tarnybiniu automobiliu, t. y. atlieka policijos pareigūnų automobilio lenkimo manevrą. Įraše matosi priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės žibintai. Vaizdo medžiagoje užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad A. K. lenkimo manevrą pradėjo gerokai anksčiau nei prasidėjo ištisinė kelio žymėjimo linija.

Pagal vaizdo įrašą nėra galimybės nustatyti koks atstumas nuo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ iki ištisinės kelio žymėjimo linijos pradžios, tačiau vizualiai matosi (pastaba: vaizdo įraše matosi, kad nuo kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“ iki ištisinės linijos žymėjimo pradžios automobilis važiuoja apie 9 s), kad atstumas pakankamai didelis tam, kad būtų atliktas lenkimo manevras. Ši administracinio nusižengimo bylos medžiagos dalis vienareikšmiškai patvirtina tą aplinkybę, kad A. K., matydamas, kad priešais ta pačia kryptimi važiuojantis policijos automobilis juda gerokai lėčiau nei leidžia KET, lenkimo manevrą pradėjo gerokai anksčiau.

Tai, kad manevras buvo pabaigtas ištisinės kelio žymėjimo linijos galiojimo zonoje nėra abejonės, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti tą aplinkybę, kad A. K. negalėjo laiku sugrįžti į savo važiavimo juostą tik todėl, kad tai padaryti trukdė policijos automobilis. Pažymėjo, kad pradėjęs lenkimo manevrą jis negalėjo numatyti, kad policijos pareigūnų vairuojamas automobilis nežymiai padidins greitį ir tokiu būdu sutrukdys jam sugrįžti į savo eismo juostą, t. y. pabaigti manevrą laiku.

Taip pat svarbi aplinkybė, kad policijos automobilis sutrukdė A. K. tamsiu paros, kuris buvo pradėjęs lenkimo manevrą, matyti, kad jis važiuodamas artėja prie kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“. Tik išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą A. K. įvertino kelyje susidariusią situaciją ir suprasdamas, kad baigti lenkimo manevrą, taip kaip buvo numatęs prieš pradėdamas jį, nepavyks, todėl įvertinęs susidariusią situaciją sugrįžo į savo važiuojamą juostą jau galiojančioje ištisinės kelio žymėjimo linijos galiojimo zonoje. Akivaizdu, kad jeigu jis būtų pabandęs nutraukti lenkimo manevrą, t. y. sugrįžti į savo važiavimo juostą tik įpusėjęs manevrą, tai tokiu atveju jis butų priverstas staigiai stabdyti ir grįžti į savo važiavimo juostą, tai reikštų, kad jis būtų sudaręs galimai avarinę situaciją.

Būtina pažymėti, kad visas veiksmas vyko kelyje, kuriame leistinas greitis 90 km/h. Anot A. K., jis kurį laiką važiavo iš paskos policijos automobilio, kuris važiavo gerokai lėčiau nei leistinas greitis, akivaizdžiai matydamas, kad patruliuojantis policijos automobilis važiuoja pernelyg lėtai, todėl įvertinęs susidariusią situaciją ir įsitikinęs, kad gali saugiai atlikti lenkimo manevrą, persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą. Daugiau nei akivaizdu, kad jis matydamas, kad prieš jį važiuoja specialiu ženklinimu pažymėtas policijos tarnybinis automobilis nebūtų atlikęs jokio neleistino veiksmo suprasdamas, kad tokiu būdu pažeidžia KET. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad jis manevrą pradėjo laiku, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negalėjo manevro pabaigti taip kaip buvo suplanavęs.

Dėl įvykio metu užfiksuoto galimo KET pažeidimo neturi kilti jokių abejonių, o aplinkybė, kad jis baigė lenkimo manevrą kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo juostą negali būti vertinama kaip KET pažeidimas. Juo labiau, kaip jau minėta, lenkimo manevras prasidėjo kelio ruože, kuriame lenkimo manevras yra galimas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. K. padarė KET pažeidimą.

Dėl atsakomybės lengvinimo nurodė, kad A. K. faktiškai pripažįsta savo veiksmus, tačiau jo įsitikinimu toks jo lenkimo manevras negali būti vertinamas kaip KET pažeidimas, todėl jausdamasis visiškai teisus galimai sąžiningai klydo tikėdamasis pabaigti lenkimo manevrą, todėl tokia pozicija turi būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė. Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu teismui objektyviai nustačius, kad A. K. vairuodamas transporto priemonę padarė jam inkriminuojamą KET pažeidimą, atsižvelgiant į kitas bylos nustatytas aplinkybes jam gali būti paskirta švelnesnė nei įstatyme numatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos A. K. negali būti taikomos. A. K. charakterizuojamas teigiamai, vedęs, augina du mažamečius vaikus, administracine tvarka dėl analogiškų nusižengimų nebaustas, būdamas pakankamai brandi asmenybė pervertino savo galimybes ir jausdamasis visiškai teisus dėl savo veiksmų kelyje, galimai sąžiningai suklydo. Tokios aplinkybės parodo, kad galimai padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Visos šios aplinkybės, nustačius, kad A. K. padarė KET pažeidimą, turi būti vertinamos jo naudai kaip atsakomybę švelninančios ir dėl kurių yra pagrįstas pagrindas sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir įvertinus byloje esančius įrodymus Institucijos manymu A. K. padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Vaizdo įraše pavadinimu „L6004-(duomenys neskelbtini)Priekis_20251222184500_20251222185110“ 02:59 sek. matomas dviejų eismo juostų kelias su priešingų krypčių eismo srautais. Kelio dešinėje pusėje matomas kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. 03:08 sek. vaizdo įraše matyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje prasideda siaura ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedo 1.1), skirianti priešingų krypčių eismo juostas. 03:10 sek. vaizdo įraše matoma transporto priemonė, važiuojanti ta pačia kryptimi, kuri, atlikdama lenkimo manevrą, yra išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą. Lenkiančioji ir lenkiamoji transporto priemonės tuo metu yra atskirtos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija. Kelio dešinėje pusėje matomas įvažiavimas į šalutinį kelią. 03:14 sek. matyti, kad lenkianti transporto priemonė užbaigia lenkimo manevrą ir grįžta į savo eismo juostą prieš lenkiamąją transporto priemonę. Pažymėjo, kad vaizdo įraše matyti sudėtingos važiavimo sąlygos – tamsus paros metas ir krituliai (lyja lietus – užfiksuota vaizdo įraše 03:11 sek.).

Institucija nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad A. K. lenkdamas automobilį, kuris važiavo mažesniu nei leistinu 90 km/h greičiu, lenkimo manevrą pradėjo nepažeisdamas KET taisyklių, t. y. lenkimo manevrą pradėjo per siaurą brūkšninę liniją, tačiau lenkimo manevrą baigė ištisinės kelio žymėjimo linijos galiojimo zonoje, nes pareiškėjo manymu lenkiamas automobilis padidino greitį todėl nebegalėjo lenkimo manevrą pabaigti nepažeidžiant KET.

Iš bylos matyti, jog padarytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų (lenkiamojo automobilio) automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Vaizdo įraše pavadinimu „L6004-(duomenys neskelbtini)Priekis_20251222184500_ 20251222185110“ užfiksuota kaip A. K. vairuojamas automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkimo metu važiuoja priešpriešine eismo juosta, esant siaurai ištisinei kelio linijai ir baigia lenkimo manevrą prasidėjus brūkšninei linijai. Neginčytina, jog A. K. nagrinėjamo įvykio metu atliko būtent lenkimo manevrą norėdamas aplenkti priešais jį važiavusį automobilį. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

Pažymėjo, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Nors ir nėra nustatyta, kad A. K. įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą vietoje, kurioje lenkti buvo draudžiama, tačiau matyti, jog A. K. važiavo priešpriešinėje eismo juostoje esant kelio ženklinimui – siaurai ištisinei linijai. Tai patvirtina, jog A. K. atliko lenkimo manevrą, prieš tai laiku negrįžęs į savo eismo juostą. Matyti, jog A. K. suvokdamas, jog negalės saugiai ir laiku užbaigti lenkimo manevro, jį tęsė važiuodamas priešpriešinėje eismo juostoje, esant kelio ženklinimui – siaurai ištisinei linijai. A. K. būdamas atidus, ypač esant prastoms oro sąlygoms, vairuodamas transporto priemonę, prieš pradėdamas lenkimo manevrą turėjo įsitikinti, jog jį spės užbaigti laiku, nepažeisdamas KET reikalavimų, t. y. nekirsdamas siauros ištisinės linijos, kuri pažymi kelio vietą, kurioje įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą (lenkti) draudžiama.

Institucijos manymu, kad aptariamo įvykio metu lenkiama transporto priemonė negalėjo būti laikoma kaip važiuojanti lėtai (kaip skunde nurodo pareiškėjas apie 70 km/h greičiu), o lenkimas esant siaurai ištisinei linijai, skiriančiai priešingų krypčių transporto srautus, nebuvo leidžiamas, net jei priekyje važiuojanti transporto priemonė būtų judėjusi mažesniu nei 30 km/h greičiu, o nurodyta aplinkybė, kad lenkiamas automobilis pradėjo didinti greitį nepagrįsta jokiais įrodymais, pateikta tik siekiu išvengti atsakomybės. Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina, jog A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pagrįstai.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis ). KET 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.

Iš byloje esančio policijos automobilio vaizdo registratoriaus įrašo (nuo 18:48:03 iki 18:48:18) nustatyta, kad A. K. aplenkė policijos automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad lenkimas buvo pradėtas leistinoje vietoje, nešalina jo atsakomybės. Visas lenkimo manevras turi būti atliktas nepažeidžiant KET. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad lenkimo metu policijos automobilis nežymiai padidino greitį ir sutrukdė A. K. tinkamai užbaigti lenkimo manevrą. Prieš atlikdamas lenkimo manevrą A. K. privalėjo įsitikinti, kad manevras bus atliktas tinkamai. A. K. nurodė, kad neturėjo tyčios lenkti pažeidžiant KET, tačiau pažymėtina, kad pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad dėl A. K. padaryto nusižengimo niekas nenukentėjo, nebuvo sukelta avarinė situacija. A. K. nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Dėl padaryto nusižengimo nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad teisinis situacijos vertinimas ir jos kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančios institucijos ar teismo prerogatyva. Asmuo neprivalo sutikti su teisiniu situacijos vertinimu, jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti pakanka to, kad asmuo pripažįsta esmines faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie A. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. K. už šiurkščius KET pažeidimus nebaustas, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebuvo paskirta, paskirtos baudos sumokėtos, turi vieną galiojančią nuobaudą už važiavimą eismo juosta skirta tik maršrutiniam transportui. 2024 m. ir 2022 m. buvo baustas dėl automobilio pastatymo neleistinoje vietoje, 2021 m. buvo baustas dėl to, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. Teismo vertinimu, minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. K. nėra linkęs piktybiškai ar sistemingai pažeidinėti įstatymus, jo padaryti nusižengimai yra atsitiktinio pobūdžio. Byloje nėra jokių A. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, A. K. gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl A. K. skundas tenkinamas iš dalies, pakeistina skundžiamo nutarimo dalis, kuria A. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesius, šį terminą sutrumpinant iki 1 mėnesio. Tai, kad iš esmės analogiškoje situacijoje gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos patvirtina ir aukštesnės instancijos teismo praktika (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-160-417/2022).

Pažymėtina, kad pagal ANK 686 straipsnio 3 dalį nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. sausio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-920-2026.

A. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių terminui, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio termino.

Likusią skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Išaiškinti A. K., kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.