Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, nukentėjusiajam V. B., kaltinamajam D. N., nukentėjusiojo E. B. įstatyminei atstovei A. B., galimai laiduotojai V. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., gim. (duomenys neskelbtini) Kelmėje, lietuvis, LR pilietis, spec. viduriniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. 2013 metų rugsėjo 12 dieną, apie 18.59 valandą, Šiauliuose, Baltų ir Sembos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas pagrindine Baltų gatve, privažiuodamas nereguliuojamą Baltų ir Sembos gatvių sankryžą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui - sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš dešinės atvažiavusiam mopedui APRILIA MOJITO 50 CUSTOM, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. B., to pasekoje transporto priemonėms susidūrus nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas kairės blauzdos kaulų lūžis, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. N. inkriminuojamo jam nusikaltimo padaryme kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną jis važiavo automobiliu RENAULT ESPACE Baltų gatve. Sankryžoje ketino sukti į kairę. Praleido priešais važiavusias mašinas. Kadangi priešais spigino saulė, nepametė priešais važiavusio motorolerio. Pradėjęs važiuoti, išgirdo šauksmą. Iškarto sustojo. Jautė, kad kažkas atsitrenkė į kairįjį sparną. Išlipęs iš automobilio, pamatė gulintį nukentėjusįjį ir stovintį berniuką. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Nesutinka su nukentėjusiojo pareiktu 30 000 Lt civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti. Sutinka, kad būtų atlyginta 3 000 Lt neturtinės žalos. Bandė iki teismo posėdžio su nukentėjusiuoju tartis dėl žalos atlyginimo. Siūlė jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nukentėjusysis nesutiko. Turi tris vaikus: 23 m. amžiaus, 18 m. amžiaus ir 4 m. amžiaus. 18 metų vaikas yra neįgalus. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, perduodant jį pagal laidavimą jo žmonos atsakomybėn. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Nukentėjusysis V. B. parodė, kad įvykio dieną apie 19 val. kartu su sūnumi važiavo namo motoroleriu. Sūnus sėdėjo jam už nugaros. Įvykio vietoje sankryžoje ketino sukti į kairę. Sankryžoje matė stovintį automobilį „Ranault“. Baigiant suktis į Baltų gatvę, minėtas automobilis pajudėjo ir jis kairės kojos keliu trenkėsi į to automobilio priekinio buferio kampą. Eismo įvykio metu jam buvo sužalota koja. Iki minėto įvykio jis buvo kariškis, tarnavo oro gynybos batalione energetiku. Iš tarnybos jis pasitraukė savo noru. Jei būtu komisuotas, jam būtų mokama pensija tik už 20 tarnavimo metų. Ligoninėje jam buvo nustatytas šeivikaulio kelio gaubo lūžis ir blauzdikaulio lūžis. Jam buvo atlikta viena operacija. Ligoninės stacionare gulėjo tris dienas, po to gydėsi ambulatoriškai. Septynis mėnesius turėjo nedarbingumą. Šiuo metu yra pripažintas neįgaliu. Darbingumo lygis nustatytas – 25 procentai. Rugsėjo mėnesį jam numatyta atlikti operaciją, siekiant iš kojos pašalinti plokštelę bei varžtus. Dėl patirto sužalojimo jam tenka vaikščioti su ramentais, jaučia judėjimo nepatogumus, tapo nervingas. Skausmus kojoje jaučia iki šiol. Šiuo metu nuskausminamuosius vaistus nebevartoja, tačiau juos vartojo iki Naujųjų Metų. Dėl sužalojimo negali dirbti įprastus darbus namuose, negali ilgai sėdėti. Be to negali važiuoti dviračiu. Draudimo kompanija su juo atsiskaitė iki Naujųjų Metų, t.y. sumokėjo už mopedą, mobilųjį telefoną, rūbus, vaistus, kelionės išlaidas. Taip pat buvo sumokėtas skirtumas tarp gautos algos ir nedarbingumo išmokos. Bendrovė sumokėjo 2 200 Lt neturtinės žalos. Draudimo kompanija man atlygino turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos. Byloje reiškiu civilinį ieškinį 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja A. B. parodė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš nukentėjusiojo ir pastarojo brolio. Nukentėjusysis pasakojo, kad sankryžoje jį nepraleido automobilis ir trenkė jam bamperiu į koją. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis išėjo iš darbo, jų finansinė padėtis sumažėjo per pusę.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad D. N. eismo įvykio vietoje parodė vietas, kur jis buvo sustojęs prieš sankryžą apsižvalgyti, kur buvo jo automobilis, kai pamatė mopedą, kur įvyko susidūrimas ir kur jis sustojo po eismo įvykio (b.l. 79-84).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Baltų ir Sembos gatvių sankryžoje, apžiūra, pažymėtos automobilio RENAULT ESPACE ir mopedo APRILIA MOJITO 50 CUSTOM padėtys po eismo įvykio ir išmatuoti reikiami atstumai. Eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, giedra, kelio danga – sausas asfaltas (b. l. 6-16).

Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti automobilio RENAULT ESPACE, v.n. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso R. D., išoriniai sugadinimo požymiai: deformuotas variklio dangtis, kairės pusės posūkio rodiklis. Stabdžių sistema tvarkinga, automobilis stabdo tolygiai (b.l. 17-18, 21).

Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti mopedo APRILIA MOJITO 50 CUSTOM, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. B., išoriniai sugadinimo požymiai: deformuotas dešinės pusės apdailos detalės paviršius (b.l. 26-27, 30).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 87 bei alkotesterio parodymuose nurodyta, kad po eismo įvykio D. N. buvo blaivus (b.l. 34, 35).

Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G 1434/13(04) nurodyti V. B. padaryti sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžiai. Dėl šių sužalojimų V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl eismo įvykio aplinkybių, jo kaltė visikai įrodyta V. B. parodymais, A. B. parodymais, kuriuose aprašytos eismo įvykio aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kuriuose aprašyta įvykio vieta sankryžoje bei apgadintos transporto priemonės, specialisto teismo mediko išvada, kurioje nurodyta, kad V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 metų rugsėjo 12 dieną, apie 18.59 valandą, Šiauliuose, Baltų ir Sembos gatvių sankryžoje, kaltinamasis, vairuodamas automobilį RENAULT ESPACE, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus, tai yra, privažiavęs pagrindine Baltų gatve nereguliuojamą Baltų ir Sembos gatvių sankryžą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, sukdamas sankryžoje į kairę ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms važiuojančioms pagrindiniu keliu iš dešinės, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš dešinės atvažiavusiam mopedui, kurį vairavo nukentėjusysis. Transporto priemonėms susidūrus, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstamos veikos objektas transporto eismo saugumas. Papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė kelių eismo taisyklių pažeidimu, sukėlusiu eismo įvykį, kuriuo metu buvo sužalotas žmogus. Kvalifikuojantis požymis – nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Subjektyvinė pusė pasireiškė neatsargumu. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Galima laiduotoja V. N. parodė, kad kaltinamasis D. N. yra jos vyras, kartu su juo gyvena 24 metų. Ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant D. N. jos atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d., 2 d. numatyta: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

D. N. padarė neatsargų nusikaltimą, yra prašymas galimos laiduotojos V. N., verta teismo pasitikėjimo, perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra pagrindo manyti, kad atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamoji byla nutraukta.

Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas, neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Akivaizdu, to niekas ir neginčija, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė vieną aukščiausių vertybių – nukentėjusiojo V. B. sveikatą. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Nukentėjusiajam V. B. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis buvo sužalotas neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimo, pasekoje. Nukentėjusysis buvo pripažintas neįgaliu, jam iki 2015-10-02 nustatytas 25 procentų darbingumas. Nukentėjusiajam buvo atlikta viena operacija, ligoninės stacionare gulėjo tris dienas, po to gydėsi ambulatoriškai, 7 mėnesius turėjo nedarbingumą, 2014m. rugsėjo mėnesį planuojama operacija, kurios metu iš kojos bus pašalinti plokštelė bei varžtai. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam tenka vaikščioti su ramentais, jaučia judėjimo nepatogumus, tapo nervingas. Skausmus kojoje jaučia iki šiol. Šiuo metu nuskausminamuosius vaistus nebevartoja, tačiau juos vartojo iki Naujųjų Metų. Dėl sužalojimo negali dirbti įprastus darbus namuose, negali ilgai sėdėti, negali važiuoti dviračiu. Iš darbo nebuvo komisuotas dėl sveikatos, o išėjo savo noru. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, sužalojimo mastą, sukeltas neigiamas pasekmes, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Priteistina mažesnė neturtinė žala, t.y. 7 000 Lt. Kaltinamasis remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę UAB ERGO Insurance SE, todėl neturtinės žalos atlyginimas tenka minėtai bendrovei. Draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino 2 200 Lt neturtinės žalos, todėl iš minėtos bendrovės priteistini 4 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 3 d.,-

nutaria:

Baudžiamąją bylą nutraukti, tuo atleidžiant kaltinamąjį D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. pagrindu pagal laidavimą.

Kaltinamąjį D. N. perduoti pagal laidavimą V. N. atsakomybėn (1) vieneriems metams be užstato.

Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą, kurio kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ priteisti nukentėjusiajam V. B. 4 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamojo D. N. priteisti nukentėjusiajam V. B. 100 (vieną šimtą) litų proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam D. N. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.