- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-666-309-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00307-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- D. N.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balndžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista nukentėjusiajam V. B. 4 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš D. N. priteista nukentėjusiajam V. B. 100 (vienas šimtas) litų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 12 d., apie 18.59 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas pagrindine Baltų gatve, privažiuodamas nereguliuojamą (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui - sukdamas sankryžoje į kairę, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš dešinės atvažiavusiam mopedui „Aprilia Mojito 50 Custom“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. B., to pasekoje transporto priemonėms susidūrus nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas kairės blauzdos kaulų lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš D. N. priteisimo ir jam priteisti 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą: iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), priteisti 17 264 Lt (septyniolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt keturis litus), ir iš D. N. priteisti 12 736 Lt (dvylika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt šešis litus) neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat iš D. N. priteisti 484 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) išlaidų advokato teisinei pagalbai (už apeliacinio skundo paruošimą) apmokėti.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis mano, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu priteisdamas iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) jam tik 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepakankamai įvertino jo sveikatos sužalojimo dydį, dėl to kilusius ilgalaikius neigiamus padarinius, patirtus išgyvenimus, gydymosi trukmę, sunkiai atsistatantį organizmą nuo patirtos traumos tiek fizinių, tiek dvasinių pasekmių atžvilgiu, dėl traumos tapimą neįgaliu, nustatytą aukštą netekto darbingumo lygį net iki 2015 m. kovo 30 d., aplinkybes dėl darbinės veiklos apribojimo auginamo neįgalaus sūnaus bei pareigos jį išlaikyti kontekste, su tuo susijusius didelius išgyvenimus, taip pat į paties kaltinamojo pradžioje siūlytą 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, kas rodo, jog pats kaltinamasis vertino baudžiamosios teisės draudžiama veika padarytą jam neturtinę žalą 10 000 Lt suma.
Pasak nukentėjusiojo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008 nurodė, jog „nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad dėl D. D. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. S. padaryti tokie sužalojimai kaip dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, dėl patirto fizinio skausmo ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių“. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog „esant tokioms veikos pasekmėms, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį galėjo nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose ir nustatyti 40 000 Lt neturtinę žalą“. Cituojamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mąstas ir liekamieji reiškiniai yra panašūs į jo sveikatos sutrikdymo mastą bei liekamuosius reiškinius. Kaip jau minėjo bei įrodo byloje surinkti įrodymai, eismo įvykio metu patyrė didelį išgąstį, labai rimtus ir labai skausmingus sužalojimus - jam buvo nustatytas kairio blauzdikaulio išorinio gumburo sąnarinis lūžimas bei šeivikaulio proksimalinės dalies lūžimai. Dėl patirtų sužalojimų 2013 m. rugsėjo 13 d. teko kęsti skausmingą kojos operaciją (buvo atlikta kairio blauzdikaulio sintezė, atlikta „T“ normos plokštele), kurios metu daugybiniai kaulų lūžimai sutvarkyti įdedant metalinę plokštelę. Po operacijos 4 paras teko praleisti ligoninėje, pooperaciniu laikotarpiu praktiškai visiškai negalėjo vaikščioti, turėjo gulėti lovoje kenčiant didelius fizinius skausmus, pats savimi negalėjo net minimaliai pasirūpinti. Dar teks kęsti vieną kojos operaciją, kurios metu minėta plokštelė bus išimta. Jam padaryti sveikatos sužalojimai lėmė dideles fizines bei
dvasines kančias, fizinį skausmą bendravimo galimybių esminį sumažėjimą didelius nepatogumus, išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų bei didelį nerimą kaip tie sužalojimai atsilieps jo sveikatai ateityje, labai sumažėjo saugumo jausmas. Padaryti sužalojimai gijo negreitai, labai skaudėjo, todėl nuolat gėrė nuskausminamuosius vaistus, patyrė nuolatinį diskomfortą. Sveikatos sutrikdymas yra ilgalaikis, tuo pačiu ilgam sutrikdytas normalus gyvenimas. Dėl traumos ilgą laiką vos galėjo judėti, sunkiai pasikeldavo iš lovos, be artimųjų pagalbos neišsivertė, pats savimi negalėjo tinkamai pasirūpinti, ilgą laiką buvo reikalinga nuolatinė artimųjų priežiūra bei pagalba, nebuvo pajėgus atlikti net kasdieninių elementariausių buities darbų, be artimųjų pagalbos iš esmės negalėjo net nusiprausti. Atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį pakenkimai yra tokie, jog jo fizinis aktyvumas iš esmės apribotas labai ilgam laikui - yra pripažintas neįgaliu, nustatytas didelis nedarbingumo procentas iki 2015 m. kovo mėnesio 30 d. Šiuo metu raišuoja, koja nesusilenkia ir neišsitiesia pilnai, neįgaliu tapo visam gyvenimui. Tai kelią didžiulį stresą bei nervinę įtampą tuo labiau, kad minėtas jo darbinės veiklos apribojimas be abejonės lems ir mažesnes jo darbines pajamas, kurios yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Su žmona augina neįgalų sūnų, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Dėl sūnui reikalingos nuolatinės priežiūros žmona dirba tik puse etato. Todėl jis yra pagrindinis šeimos maitintojas. Dėl patirtos traumos, netekto didelio laipsnio darbingumo, tapimo neįgaliu jo šeimos finansinė situacija sudėtinga, dėl ko taip pat labai išgyvena. Šiuo metu su šeima gyvena nebaigtame įrengti name. Iki traumos dalį statybos užbaigimui reikalingų darbų atlikdavo pats, tačiau dėl padarytų sužalojimų dirbti negali, dėl ko taip pat labai išgyvena. Dėl patirto ir patiriamo fizinio skausmo, tapimo neįgaliu visam gyvenimui, didelio nedarbingumo praradimo, su tuo susijusių išgyvenimų, nuolatinės įtampos, nerimo, kaip sužalojimai jo sveikatą paveiks ateityje, nerimo dėl šeimos ateities, nepatogumų sutriko miegas, prarado emocinę pusiausvyrą.
Nukentėjusysis nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-65-255/2014 nukentėjusiajai, kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, netekto darbingumo lygis 45 procentai, iš kaltinamojo priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tai yra daugiau nei 2 kartus daugiau nei jam priteisė Šiaulių apylinkės teismas, nors jo patirti sužalojimai bei pasekmės yra rimtesni, jis tapo neįgaliu visam gyvenimui, nustatytas ilgalaikis esminis darbingumo praradimas. Eismo įvykis sukėlė ilgalaikį didelį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus bei praradimus, gijimo procesas yra užsitęsęs, dėl eismo įvykio prarado labai didelį procentą darbingumo, todėl nukentėjusiojo vertinimu jo nurodoma patirta 30 000 Lt neturtinė žala atitinka sužalojimo mastą bei padarinius, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje susiformavusi nuostata, kad nukentėjusiems eismo įvykio metu, kuriems nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012; 2K–292/2014).
Apeliantas prašo priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgiant į jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir kilusius padarinius. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-551/2013 pažymėjo, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėjo, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi eismo įvykio mechanizmą, kilimo priežastis, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės D. N. yra sveikas ir dirba, taip pat nukentėjusiajam V. B. padaryto sužalojimo sunkumą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, gydymosi trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, patirtą skausmą, išgyvenimus ir kitas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, todėl priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per maža, tačiau apelianto prašoma priteisti suma yra neproporcingai didelė, dėl šių priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam priteistina 9 500 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis V. B. apeliaciniu skundu prašo priteisti 484 Lt bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
BPK 105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kad nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitą, sutartį dėl teisinės pagalbos ir papildomą susitarimą, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis V. B. už apeliacinio skundo paruošimą sumokėjo 484 Lt advokatui D. Nr., šias nukentėjusiojo V. B. išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti pripažįsta proceso išlaidomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, šių išlaidų sumą sumažintina ir iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. N. priteistina 200 Lt nukentėjusiojo V. B. naudai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendį tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai atleido D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl priimtas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 puntku, 332 straipsniu,
nutaria:
pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo:
iš dalies tenkinti nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajam V. B. 6432 Lt (1862,84 Eur) neturtinės žalos atlyginimo; iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. N. nukentėjusiajam V. B. priteisti 868 Lt (251,39 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš D. N. priteisti nukentėjusiajam V. B. 200 Lt (57,92 Eur) proceso išlaidų.