- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 1A-74-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05697-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Advokatai
- Rimondas Kuzminas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš A. K. nukentėjusiojo M. R. naudai priteista 50 (penkiasdešimt) Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dalyje dėl 302,67 Eur turtinės žalos (dėl mobiliojo ryšio telefonų remonto) atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2021 m. vasario 19 d., apie 19.11 val., kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlipęs iš jo vairuojamo automobilio „Mercedez-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties vieną kartą dešine koja spyrė tarp jo ir M. R. stovėjusiai nukentėjusiajai J. R. į dešinės pusės šonkaulių sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną kartą dešine koja spyrė M. R. į dešinės kojos kelio sritį bei šiam nugriuvus ant žemės, ant jo užšoko ir rankomis sudavė nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį, bei nukentėjusiajam atsistojus nuo žemės dar kartą jį pagriovė ant žemės ir vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kairės akies sritį, pagal Specialisto išvadą Nr. G 484/2021 (01) padarydamas M. R. poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje-vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį ir jį išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos; civilinį ieškinį atmesti.
2.1. Skunde nurodoma, kad šioje byloje jam kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 284 straipsnį. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas aiškinantis aplinkybes, patvirtinančias galimą minėtos nusikalstamos veikos padarymą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme taip pat buvo aiškinamasi dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, aplinkybių. Apelianto konfliktas su M. ir J. R. taip pat buvo nagrinėjamas galimo viešosios tvarkos pažeidimo aspektu. Tuo tarpu aplinkybės, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo nagrinėjamos formaliai ir nevisapusiškai. Teismas A. K. neįspėjo apie galimą veikos perkvalifikavimą, neinformavo, tokiu būdu atimant iš jo galimybę pasiruošti tokiai gynybai ir teikti papildomus argumentus. Skundžiamame nuosprendyje tik formaliai nurodyta, kad „anksčiau aptarti A. K. veiksmai vertintini pagal sukeltus padarinius, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį“.
2.2. Apelianto manymu, bylos duomenys apie galimai J. R. padarytus sužalojimus prieštaringi. Taip pat apelianto teigimu, nuosprendyje nėra vertintos ir (ar) aptartos specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, neatmetančios galimybės, kad M. R. galėjo patirti sužalojimus ir dėl savo veiksmų. Taip pat visai nebuvo vertinti J. R. aktyvūs veiksmai. Pasak apelianto, šios ir kitos aplinkybės vertintinos, kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, nei prokuroras, nei nukentėjusieji keisti kaltinimo kvalifikaciją neprašė.
2.3. Apeliantas taip pat mano, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkti objektyvūs jo kaltės įrodymai. Priimdamas nuosprendį teismas iš esmės rėmėsi suinteresuotų asmenų, nukentėjusiais pripažintų M. R. ir J. R. parodymais; byloje nėra daugiau jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Anot apelianto, M. ir J. R. parodymai, nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, todėl laikytini jų gynybine pozicija ir bandymu gauti nepagristą materialinę naudą. M. R. ir J. R. parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo detaliai vertinami atsižvelgiant į specialistų išvadas dėl sužalojimų. Pažymėjo, jog nuosprendyje nepasisakyta dėl svarbaus prieštaravimo, J. R. parodymų ir medicininio tyrimo išvados, jog jai sužalojimai nepadaryti. Teismo teiginiai dėl liudytojais apklaustų policijos darbuotojų A. K. ir V. G. nepilnai atitinka objektyvius duomenis – policijos darbuotojų padarytą video įrašą.
2.4. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tiriamos aplinkybės dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Galimai tai sąlygota, jog buvo tiriama tik galimai padarytos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, aplinkybės. Tačiau vertinant aplinkybę, jog trenkta kietu daiktu į važiuojančio automobilio korpusą, o specialisto išvadoje teigiama, jog M. R. padaryti sužalojimai yra jo ranka pasiekiamoje vietoje, sudaro galimybę manyti, jog M. R. galėjo patirti sužalojimus dėl savo paties veiksmų. Pažymėjo, jog teismas besąlygiškai tiki M. R. ir J. R. parodymais apie tai, kad nuteistasis galėjo vairuoti chuliganiškai, tačiau neatsižvelgia į policijos video medžiagoje užfiksuotas aplinkybes – kelio dangą, apšvietimą, kas, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, jog tokiomis sąlygomis galima važiuoti tik nedideliu greičiu.
2.5. Taip pat apelianto manymu, nuosprendyje nenuosekliai įvertinti liudytojos S. M. parodymai. Teismas nesiremia liudytojais parodymais apie nuteistojo konflikto su M. ir J. R. eigą, tačiau vėliau sutinka su jos išsakyta pozicija, kad ji to įvykio nesureikšmino, poreikio kviesti policiją nematė.
2.6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis nusikalto dėl to, jog nusikalstamos veikos yra jo nuoseklus gyvenimas, nes anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus. Apeliantas nurodo, kad jis už smurtinius nusikaltimus buvo teistas daugiau nei prieš dešimt metų, būdamas jauno amžiaus. Duomenų, leidžiančių teigti, jog jis dabar turi kažkokias antivisuomenines ar nusikalstamas nuostatas, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
2. Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus reikalavimus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
3. Kaip matyti iš bylos duomenų, ši baudžiamoji byla į Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo perduota su kaltinamuoju aktu A. K. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad A. K. veika, kuri pasireiškė smurtinių veiksmų panaudojimu prieš J. R., dėl kurių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat smurtinių veiksmų panaudojimu prieš M. R., dėl kurių jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius bei skyrė bausmę. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad aplinkybės, dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo nagrinėjamos formaliai ir nevisapusiškai. Apeliantas nurodo, kad teismas jo neįspėjo apie galimą veikos perkvalifikavimą, neinformavo, tokiu būdu atimant iš jo galimybę pasiruošti tokiai gynybai ir teikti papildomus argumentus. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistajam A. K. apie šios nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš anksto nebuvo pranešta, tačiau pagal teismų praktiką situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nurodantį lengvesnį nusikaltimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuojama kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019). Taigi, A. K. nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimas iš BK 284 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį nepažeidė nuteistojo teisių, kadangi jo padaryta veika perkvalifikuota į lengvesnę, o dėl visų kitų nusikaltimo sudėties požymių jis buvo apklaustas.
4. Teisėjų kolegija, dar kartą ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismui dėl A. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
5. Nuteistasis neigia nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikęs smurtinius veiksmus, nurodydamas, kad teismas išvadas padarė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai nuteistojo kaltę grindė vien tik nukentėjusiųjų J. R. ir M. R. parodymais, liudytojų, policijos pareigūnų, parodymais, kurie, anot apelianto, nepilnai atitinka jų padarytą video įrašą, neištyrus aplinkybių dėl automobilio „Mercedez-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosekliai neįvertinus liudytojos J. M. parodymų. Teisėjų kolegija su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka. Apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, įrodymų pakankamumą bei pateikė motyvuotas išvadas, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi, išdėstė visų reikšmingų bylos įrodymų, kuriais grindė apelianto kaltę, turinį, juos įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, detaliai aptarė nukentėjusiųjų parodymų patikimumo klausimą bei motyvuotai atmetė A. K. versiją bei liudytojos S. M. parodymus, kaip prieštaraujančius surinktiems bylos įrodymams, neva A. K. jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius neatliko.
6. Apelianto manymu, nukentėjusiųjų parodymai nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Su šiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusieji J. R. ir M. R. nurodė, jog 2021 m. vasario 19 d., apie 19.00 val., ėjo pasivaikščioti po miškelį Lazdynų mikrorajone ir šalia (duomenys neskelbtini) namo pamatė chuliganiškai judantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis vos jų nenutrenkė. M. R. surėkus ant vairuotojo jis išlipo iš savo automobilio ir juos užpuolė. Vairuotojas (A. K.) spyrė nukentėjusiajai į šonkaulius iš dešinės pusės, po to kaltinamasis puolė M. R., pradėjo jį daužyti rankomis, abu vyrai nukrito ant sniego, J. R. mėgino juos išskirti, bet kaltinamasis savo kūnu buvo iš viršaus prispaudęs M. R., toliau mušė, dar spyrė jam, pataikė į dešinio kelio apatinę dalį. Besigrumdami ant sniego vyrai keisdavo pozicijas, tai vienas, tai kitas vis būdavo iš viršaus. J. R. bandė padėti vyrui, kuris gynėsi nuo užpuoliko, griebė mobiliojo ryšio telefoną, norėjo nufotografuoti mašinos numerius, tačiau kaltinamasis išmušė telefoną jai iš rankų. Pakėlus nuo žemės telefoną paskambino į policiją bei nufotografavo stovintį automobilį „Mercedes Benz“. Be to, kaltinamasis su plaštaka sudavė M. R. į veido dešinę pusę, vyras nešioja akinius, kurie grumtynių metu nukrito, taip pat sudužo M. R. telefonas (2 t., b. l. 29-31). Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina policijos pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas ir jo parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kuriuose aiškiai nurodyta, kad akivaizdžiai matėsi, jog M. R. buvo suduotas smūgis (matėsi paraudimas akies ar burnos srityje) (1 t. b. l. 83; 2 t., b. l. 51-52). Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad iš karto, po įvykio, į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai bei jis mušamas ant žemės (1 t., b. l. 100-101).
7. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis visų pirma pažymėtina, kad remiantis specialisto išvadoje Nr. G 484/2021 (01) konstatuotomis aplinkybėmis, M. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. vasario 19 d., kas laikytina nežymiu sveikatos sutrikdymu; neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu; sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu; nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama M. R. ranka (1 t., b. l. 78). Specialisto išvada Nr. G489/2021(01) J. R. kūne sužalojimų nėra (1 t., b. l. 73-74). Svarbu tai, kad M. R. ir J. R. tyrimas, kurio rezultatai užfiksuoti specialisto išvadose, buvo atlikti praėjus daugiau kaip savaitei po komentuojamo įvykio, o duomenų, patvirtinančių, kad M. R. jam nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats, ar per tą laiką juos jam galėjo padaryti kiti asmenys, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Darant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą jie rado nukentėjusiuosius, M. R. buvo sužalotas, akivaizdžiai matėsi suduotas jam smūgis, tik neatsimena, ar moteris pasakojo, kad ir ji patyrė smurtą, tačiau apie šias aplinkybes nurodė savo tarnybiniame pranešime ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu; liudytojas patvirtino, kad matė apgadintą telefoną, buvo skilęs ekranas, todėl abejonių tuo, kad M. R. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir vietoje teisėjų kolegijai nekyla. Tuo tarpu A. K. ir liudytojos S. M. pateikta fizinės jėgos panaudojimo pobūdžio versija, t. y. kad nukentėjusysis pirmas jam trenkė, įvertinant tai, kad ji proceso metu kito bei prieštarauja bylos medžiagai, kurioje užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai, apylinkės teismas pagrįstai laikė A. K. gynybine versija, siekiant minimalizuoti savo panaudotą jėgą nukentėjusiojo atžvilgiu, o kartu ir išvengti atsakomybės.
8. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nevertino to, kad pats nukentėjusysis su buteliu trenkė į jo tuo metu vairuotą automobilį bei jį apgadino, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes dėl automobilio „Mercedez-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad apklausta automobilio savininkė patvirtino, jog automobilis buvo apgadintas ir nurodė, kad parduodant šį automobilį dėl apgadinimo turėjo sumažinti kainą ir tokiu būdu patyrė nuostolių. Pažymėtina, kad duomenų, jog automobilio savininkė būtų kreipusi į teisėsaugos institucijas ar į pačius asmenis dėl apgadinto turto nėra, todėl nėra galimybės įvertinti ar tikrai šiuos apgadinimus padarė nukentėjusysis M. R.. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir teisėjų kolegija.
9. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad nuosprendyje nenuosekliai įvertinti liudytojos S. M. parodymai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vertinant liudytojos S. M. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad jos draugas A. K. prieš nukentėjusiuosius jokių smurtinių veiksmų nenaudojo, o nukentėjusieji patys puolė A. K., prieštarauja teisme apklaustų nukentėjusiųjų ir policijos pareigūnų nuosekliems parodymams. Liudytojos parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes ji nurodė, kad įvykis buvo pavasarį, nors buvo žiema, kad buvo šiltas, šviesus paros metas, nors buvo sutemę, kas prieštarauja surinktiems bylos įrodymams. Taip pat liudytoja nurodė, kad užpultas buvo A. K., tačiau nesiėmė jokių veiksmų, nekvietė policijos pagalbos (2 t., b. l. 41-43). Tokie liudytojos parodymai pagrįstai kelia abejonių, ar liudytoja apskritai buvo nusikaltimo vietoje. O tai, kad teismas paminėjo, jog liudytoja konflikto nesureikšmino ir sprendžiant iš jos parodymų nelaiko, kad vyko kažkokia veika, trikdanti visuomenės rimtį, nepaneigia teismo išvados, kad veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiuosius, kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką A. K. neatliko, todėl A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal sukeltus padarinius, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
10. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jis nusikalto dėl to, jog nusikalstamos veikos yra jo nuoseklus gyvenimas, nes anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus. Sutiktina, kad dėl anksčiau A. K. atliktų nusikalstamų veikų teistumas išnykęs, tačiau jį tai charakterizuoja neigiamai ir teismas skirdamas jam bausmę į šias aplinkybes atsižvelgė pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir skirdamas A. K. bausmę laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė įstatymo reikalavimų, savo sprendimą tinkamai motyvavo. Civilinių ieškinių klausimas išspręstas teisingai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.