Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Laurai Mikelskytei, Kristinai Juodelytei, Albinai Nikitionok,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-04-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d.- 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 87 str. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė -elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą;

2) 2006-06-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006-04-10 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - 9mėn. laisvės atėmimo. Sutinkamai su BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės: būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; tęsti mokslą ir uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą 12 mėn.;

3) 2007-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.- 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su 2006-04-10 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ir 2006-06-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo. Taikytas BK 92 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Nuteistasis įpareigotas 12 mėnesių laikotarpiu, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuo 21 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nesilankyti viešo maitinimo įstaigose ir interneto kavinėse;

4) 2008-06-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 135 str. 1 d., 140 str. 1 d., pritaikius BK 63, 64 str. galutinė bausmė paskirta laivės atėmimas 3 m. ir 5 mėn.,

5) 2008-08-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str.1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2008-06-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę bausmę 2 metus ir 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2021-02-19 apie 19.11 val., kieme, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlipęs iš jo vairuojamo automobilio Mercedez-Benz, valst. nr. (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties vieną kartą dešine koja spyrė tarp jo ir M. R. stovėjusiai nukentėjusiajai J. R. į dešinės pusės šonkaulių sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vieną kartą dešine koja spyrė M. R. į dešinės kojos kelio sritį bei šiam nugriuvus ant žemės, ant jo užšoko ir rankomis sudavė nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta skaičių smūgių į veido sritį, bei nukentėjusiajam atsistojus nuo žemės dar kartą jį pagriovė ant žemės ir vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kairės akies sritį, pagal Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas M. R. poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje-vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir paaiškino, kad 2021 m. vasario mėnesį buvo užvažiavęs pas savo draugę S. M.. Draugės prašymu buvo jai atvežęs maisto produktus. Užnešus produktus į namus, vėliau kartu su drauge nusileido į kiemą, draugė liko stovėti prie laiptinės rūkydama cigaretę, o jis atsisėdo į automobilį „Mercedes" sidabrinės spalvos ir pradėjo važiuoti. Bevažiuodamas nedideliu greičiu bei leidžiantis nuo kalniuko pamatė iš dešinės pusės einančius du žmones, kurie kažką šaukė jam pravažiuojant artyn. Jis pristabdė vairuojamą automobilį, kad minėtus pėsčiuosius praleisti, tačiau jie nėjo. Tada pravažiuodamas jis pajuto stuktelėjimą į automobilį. Sustojęs bei priėjus prie minėtų asmenų, klausė jų kas čia nutiko. Tas vyras bei moteris kažką pradėjo rėkti, vyras savo rankoje laikė butelį ir su buteliu puolė jį. Pasak A. K., vyras bandė suduoti jam buteliu, jis su ranka prisidengė, bet vis tiek pataikė jam į dešinį petį. Jis tą vyrą nustūmė, nematė, ar vyras liko stovėti ant kojų, ar nukrito. Tuo metu moteris jam iš nugaros sudavė du kartus su kumščiu per galvą. Atsisukęs nustūmė ir ją. Po to atsisėdo į automobilį bei išvažiavo. Įvykio dieną buvo tamsu, viskas įvyko daugiabučio namo kiemo aikštelėje, ant kelio buvo sniegas, tą dieną alkoholio nevartojo. Išlipdamas iš automobilio jis tik norėjo sužinoti, kodėl jie trenkė per automobilį. Vyrą jis buvo tik atstumęs nuo savęs, nežino, kodėl ant to minėto vyro veido buvo kraujosruva. Mano, jog viešosios tvarkos jis nėra pažeidęs, su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Jis žinojo, jog vairuoti transporto priemonės jis tuo metu neturėjo teisės, nes vairuotojo pažymėjimas buvo policijos dar ankščiau iš jo paimtas dėl padaryto administracinio nusižengimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. R., parodė, kad 2021-02-19 ėjo su vyru M. R. pasivaikščioti po miškelį (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Kertant kiemo keliuką, nuo (duomenys neskelbtini), dideliu greičiu, prasukdamas varančiuosius ratus, pavojingai vairuodamas, per sniegu ir ledu dengtą kelią, atlėkė Mercedes markės automobilis su „(duomenys neskelbtini) valstybiniais numerių ženklais. Automobilis lėkė labai greitai, iš po padangų tiško aukštai kylančios sniego srovės ir automobilio galinė dalis nevaldomai slidinėjo. Pradėję kirsti keliuką, vos spėjo atšokti atgal taip, kad automobilis jų nekliudytų. Jos vyras vairuotojui surėkė: žiūrėk kaip važiuoji, kvailį". Iškart po jos vyro žodžių, minėtas automobilis sustojo, iš jo iššoko maždaug 20-25 metų jaunuolis, tamsių trumpų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, matėsi, kad asmuo sportuojantis. Išlipęs, vairuotojas iškart atsistojo į kovinę padėtį, iškėlė kumščius į viršų ir surėkė jos vyrui "tai davai viens ant vieno". Ji, bandydama neeskaluoti konflikto, atsistojo tarp jos vyro ir užpuoliko, bet tuoj pat jai minėtas vyras spyrė galimai iš savo dešinės kojos bato į jos dešinės pusės šonkaulių sritį, po smūgio pajuto skausmą, toliau užpuolikas puolė jos vyrą daužyti, daužė kojomis ir rankomis. Matė, kaip gulintį jos vyrą užpuolikas daužė abejomis rankomis. Kaip buvo mušamas jos vyras, vyras jai surėkė, kad nufotografuotų automobilio numerius, taip ir padarė (nuotrauka pridėta medžiagoje). Tai išgirdęs, užpuolikas puolė ją ir išplėšė jos telefoną iš rankų, jį nusviedė i sniegą, išmetęs telefoną, vėl puolė jos vyrą. Užpuolikui mušant vyrą, ji rėkė, kad jis liautųsi ir paliktų jos vyrą ramybėje, bandė jį nutraukti nuo vyro, bet tai nepadėjo, tada vyras surėkė, kad kviestų policiją. Radusi telefoną sniege, iškart paskambino 112. Jai kalbant su pareigūnais, pavargęs ir išsiliejęs užpuolikas šoko į automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykusi policija įsitikino, jog rimtų sveikatos sutrikimų nepadaryta. Ji patyrė dešinės pusės šonkaulių srities sumušimą. Užpuoliką tikrai galėtų atpažinti, nes įdėmiai įsiminė jo veidą (1 tomas b.l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas M. R., parodė, kad 2021-02-19 ėjo su žmona J. R. pasivaikščioti po miškelį, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Kertant kiemo keliuką, nuo (duomenys neskelbtini) gimnazijos pusės dideliu greičiu, prasukdamas varančiuosius ratus, pavojingai vairuodamas, per sniegu ir ledu dengtą kelią, atlėkė Mercedes markės automobilis su „(duomenys neskelbtini) valstybiniais numerių ženklais. Automobilis lėkė labai greitai, iš po padangų tiško aukštai kylančios sniego srovės ir automobilio galinė dalis nevaldomai slidinėjo. Pradėję kirsti keliuką, vos spėjo atšokti atgal taip, kad automobilis jų nekliudytų. Jis vairuotojui surėkė : "žiūrėk kaip važiuoji, kvailį". Iškart po jo žodžių, minėtas automobilis sustojo, iš jo iššoko maždaug 20-25 metų jaunuolis, tamsių trumpų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, matėsi, kad asmuo sportuojantis. Išlipęs, vairuotojas iškart atsistojo į kovinę padėtį, iškėlė kumščius į viršų ir surėkė "tai davai viens ant vieno". Žmona, bandydama neeskaluoti konflikto, atsistojo tarp jo ir užpuoliko, bet tuoj pat jai minėtas vyras spyrė, galimai iš savo dešinės kojos bato, į jo žmonos dešinės pusės šonkaulių sritį, toliau užpuolikas puolė jį daužyti: pirmasis smūgis buvo iš užpuoliko dešinės kojos. Užpuolikas jam spyrė į dešinės kojos kelio sritį, po spyrio jis nukrito ir užpuolikas užšoko ant jo. Net nepastebėjo, iš kurios rankos, galimai iš abiejų rankų, ėmė jam smūgiuoti į veido sritį, užpuolikui smūgiuojant, nuo jo pajautė sklindantį alkoholio kvapą. Kai buvo mušamas, surėkė žmonai, kad nufotografuotų automobilio numerius (nuotrauka pridėta medžiagoje). Tai išgirdęs, užpuolikas puolė jo žmoną ir, išplėšęs jos telefoną jai iš rankų, jį nusviedė į sniegą, išmetęs telefoną, ir vėl puolė jį, jis buvo atsistojęs, bet užpuolikas jį vėl parvertė ant žemės, jis nukrito ant pilvo. Jautė, kad jis buvo priremtas prie žemės, galimai su keliu. Ir būtent tada gavo stipriausią smūgį į veido sritį, ties kairia akimi. Užpuolikas, galimai, smūgiavo iš kairės rankos. Po smūgio jam net susvaigo galva. Jam gulint ant pilvo, jam buvo smūgiuojama ir į nugaros sritį, bet po kelių dienų skausmas praėjo, galimai rimtų sužalojimų nugaros srityje nepatyrė. Surėkė, kad žmona kviestų policiją. Žmona, radusi telefoną, iškart paskambino 112. Pavargęs ir išsiliejęs užpuolikas šoko į automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykusi policija įsitikino, jog rimtų sveikatos sutrikimų nepadaryta. Jis patyrė dešinės kojos, kelio srityje sumušimą ir veido srities kairio poakio sumušimą. Be patirto fizinio skausmo buvo padarytas ir turtinis nuostolis, buvo sudaužytas jo mobilaus telefono Samsung S6 Age priekinis telefono ekranas. Dėl ko jam padaryta turtinė žala, kokia tiksliai pasakyti negali, nes dar netvarkė. Užpuoliką tikrai galėtų atpažinti, nes įdėmiai įsiminė jo veidą /b.l. 32/. Papildomos apklausos metu paaiškino, kad 2021-02-19 įvykio metu jo mobilaus ryšio telefonas buvo jo kelnių galinėje kišenėje. Po įvykio pamatė, kad jo telefono ekranas buvo visiškai sudaužytas. Dėl šios priežasties jam teko kreiptis į "(duomenys neskelbtini)", kad pakeistų telefono ekraną. Kadangi telefonas yra draustas, viso ekrano keitimo kainos mokėti nereikėjo, o teko susimokėti tik frančizę. Jos kaina buvo 50 eurų. Tai yra patirta turtinė žala. Todėl prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu, kad įtariamasis jam apmokėtų šias patirtas išlaidas. Prideda telefono taisymo kvitą. Sąskaitos numerį atsiųs žinute tyrėjui D. L. (1 tomas b.l. 60).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, jog nukentėjusysis M. R., iš jam pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, pavaizduotą nuotraukoje (A. K.), kuris užpuolė jį ir jo žmoną (1 tomas b.l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas, A. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Įvykio dieną, 2021-02-19 dirbo su vyriausiuoju patruliu V. G. pagal nustatyta grafiką. Apie 19.13 val. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko vyras, kuris prisistatė esąs M. R. ir moteris, J. R.. Asmenys paaiškino, kad prie jų privažiavo automobilis Mercedez-Benz, kuris važiavo labai greitai. Tuomet jie pareiškė pastabą automobilio vairuotojui, vyrui dėl jo važiavimo. Tada iš to automobilio išlipo vairuotojas ir puolė juos mušti. Asmenys, muštynių aplinkybių, detaliai jiems nepasakojo. Tik nurodė, kad automobilyje buvo tik vienas asmuo, kuris po muštynių iš karto pasišalino. Taip pat nori pastebėti, kad ant vyro, M. R. veido matėsi paraudimas, tačiau tiksliai, kurioje vietoje nepamena, kažkur akies, ar burnos srityje. Akivaizdžiai matėsi, kad jam buvo suduotas smūgis. M. R. ir J. R. nuo medikų pagalbos atsisakė ir nurodė, kad asmeniškai kreipsis į policijos komisariatą dėl pretenzijų. Taip pat M. R. paaiškino, kad muštynių metu, tas vyras apgadino jam priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo striukėje, tačiau tiksliai nepamena, ar jis parodė apgadintą telefoną. Daugiau nieko pasakyti negali (1 tomas, b.l. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta, S. M. paaiškino, kad A. K. yra jos pažįstamas. Apie įvykį paaiškina, kad tą dieną A. K. atvažiavo pas ją ir atvežė jai daržovių bei užnešė į penktą aukštą. Tada jį palydėjo į apačią, iki laiptinės. Jis atsisėdo į automobilį Mercedez-Benz ir išvažiavo, o ji nusprendė likti parūkyti. Tada ji, būdama savo laiptinėje, o būtent pirmoje, kuri yra maždaug 10 metrų atstumu nuo vietos, kur įvykio muštynės, o būtent antros laiptinės, pamatė, kaip A. K. sustojo ir išlipo iš automobilio ir nuėjo prie savo automobilio galo. Tuo metu, kaip A. K. buvo prie savo automobilio galinės dalies, prie jo priėjo vyras, kuris jai nėra pažįstamas, bei jis puolė su buteliu A.. Tada iš karto A. K. jį atstūmė ir tuomet jį puolė su vyru buvusi moteris, kuri irgi jai nėra pažįstama bei ji su ranka trenkė A. per galvą, kuria ranka bei kiek smūgių sudavė moteris negali nurodyti. Po smūgio A. K. atstūmė nuo savęs ir moterį bei iš karto atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Nori pastebėti, kad pats A. prieš tuos asmenys jokių smurtinių veiksmų nenaudojo. Taip pat nematė, ar A. puolęs vyras būtų smūgiavęs. Daugiau nieko pasakyti negali (1 tomas, b.l. 98).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad M. R., pareiškė, kad 2021-02-19 su žmona J. R. ėjo pasivaikščioti po miškelį lazdynų mikro rajone ir šalia (duomenys neskelbtini) namo pamatė chuliganiškai judantį automobilį Mecedes Benc valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis vos jų su žmona nenutrenkė. Jam surėkus ant vairuotojo jis išlipo iš savo automobilio ir juos užpuolė. Naudodamas fizinę jėgą (1 tomas b. l. 10, 13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. (duomenys neskelbtini) (1 tomas b. l. 53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog M. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021-02-19. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 78).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, Body kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 tomas b. l. 100).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 tomas b. l. 108).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo

Šioje baudžiamojoje byloje A. K. kaltinimas pareikštas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis su jam pareikštu kaltinimu nesutiko, motyvuodamas tuo, jog jis fizinio smurto prieš nukentėjusiusius nevartojo ir jokių sužalojimų jiems nepadarė, o tiesiog išlipęs iš automobilio pastūmė vyrą, kuris trenkė į jo automobilio galą bei su buteliu rankoje puolė jį patį.

Aplinkybę, kad A. K. prieš nukentėjusiuosius jokių smurtinių veiksmų nenaudojo ir kad nukentėjusysis puolė kaltinamąjį nurodė ir liudytoja S. M.. Liudytoja S. M. paaiškino, kad A. K. yra jos pažįstamas, nurodė, kad tą dieną A. K. atvažiavo pas ją ir atvežė jai daržovių bei užnešė į penktą aukštą. Tada jį palydėjo į apačią, iki laiptinės. Jis atsisėdo į automobilį „Mercedez-Benz“ ir išvažiavo, o ji nusprendė likti parūkyti. Tada ji, būdama savo laiptinėje, o būtent pirmoje, kuri yra maždaug 10 metrų atstumu nuo vietos, kur įvykio muštynės, pamatė, kaip A. K. sustojo ir išlipo iš automobilio ir nuėjo prie savo automobilio galo. Tuo metu, kai A. K. buvo prie savo automobilio galinės dalies, prie jo priėjo vyras, kuris jai nėra pažįstamas, bei jis puolė su buteliu A. K.. Tada iš karto A. K. jį atstūmė ir tuomet jį puolė su vyru buvusi moteris, kuri irgi jai nėra pažįstama bei ji su ranka trenkė A. K. per galvą, kuria ranka bei kiek smūgių sudavė moteris negali nurodyti. Po smūgio A. K. atstūmė nuo savęs ir moterį bei iš karto atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Nukentėjusieji J. R. ir M. R. tuo tarpu nurodė, jog 2021 m. vasario 19 d. apie 19.00 val. ėjo pasivaikščioti po miškelį Lazdynų mikro rajone ir šalia (duomenys neskelbtini)namo pamatė chuliganiškai judantį automobilį „Mecedes Benc“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis vos jų nenutrenkė. M. R. surėkus ant vairuotojo jis išlipo iš savo automobilio ir juos užpuolė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, kad tas vairuotojas (vėliau jį atpažino kaip A. K.) su koja spyrė nukentėjusiajai į šonkaulius iš dešinės pusės, po to kaltinamasis puolė M. R., pradėjo jį daužyti rankomis, abu vyrai nukrito ant sniego, J. R. mėgino juos išskirti, bet kaltinamasis savo kūnu buvo iš viršaus prispaudęs M. R., toliau mušė, dar spyrė jam iš kojos, pataikė į dešinio kelio apatinę dalį. Besigrumdami ant sniego vyrai keisdavo pozicijas, tai vienas, tai kitas vis būdavo iš viršaus. J. R. bandė padėti vyrui, kuris gynėsi nuo užpuoliko, griebė mobiliojo ryšio telefoną, norėjo nufotografuoti mašinos numerius, tačiau kaltinamasis išmušė telefoną jai iš rankų. Pakėlus nuo žemės telefoną paskambino į policiją bei nufotografavo stovintį automobilį „Mecedes Benc“. Be to, kaltinamasis su plaštaka sudavė M. R. į veido dešinę pusę, vyras nešioja akinius, kurie grumtynių metu nukrito, taip pat sudužo M. R. telefonas. Visgi, teismo vertinimu, kaltinamojo ir liudytojos S. M. parodymai dėl to, kad A. K. prieš nukentėjusiuosius jokių smurtinių veiksmų nenaudojo ir, kad nukentėjusieji puolė kaltinamąjį, kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl to, jog jie prieštarauja teisme apklaustų pareigūnų ir nukentėjusiųjų nuosekliems parodymams, bet ir dėl to, jog stokoja elementarios logikos, nes vertinant S. M. parodymus – matyti, jog ji nurodė, kad įvykis vyko pavasarį, nors buvo žiema. Taip pat nurodo, kad buvo šiltas, šviesus paros metas, nors buvo sutemę. Tai prieštarauja surinktiems bylos įrodymams. Taip pat nurodė, kad užpultas buvo kaltinamasis, tačiau keista, kodėl ji nekvietė policijos. Tai taip pat kelia abejonių, ar ji apskritai buvo nusikaltimo vietoje. Be to, apie tai, kad nukentėjusysis M. R. buvo sužeistas – nurodyta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, bei iš byloje esančių vaizdo įrašų, matyti, kad M. R. veidas buvo paraudęs. Taigi, iš bylos duomenų nustatyta, jog išties, kaltinamasis, panaudojo fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį M. R..

Kaip minėta, kaltinamasis savo poziciją dėl jam pareikšto kaltinimo motyvavo ne tik tuo, jog jis nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, tačiau nurodė dar ir tai, kad pats nukentėjusysis su buteliu trenkė į jo tuometu vairuotą automobilį, bei jį apgadino.

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad apklausta automobilio savininkė patvirtino, kad automobilis buvo apgadintas ir nurodė, kad parduodant šį automobilio dėl apgadinimo turėjo sumažinti kainą ir tokiu būdu patyrė nuostolių. Čia pažymėtina, kad duomenų, jog automobilio savininkė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas ar į pačius asmenis dėl apgadinto turto nėra, todėl nėra galimybės įvertinti ar tikrai šiuos apgadinimus padarė nukentėjusysis M. R..

Iš į bylą pateikto policijos pareigūno A. K. tarnybinio pranešimo, matyti, jog atvykus jam į įvykio vietą ant vyro, M. R., veido matėsi paraudimas, tačiau tiksliai, kurioje vietoje nepamena, kažkur akies, ar burnos srityje. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime aiškaiai nurodyta, kad akivaizdžiai matėsi, jog M. R. buvo suduotas smūgis. Taip pat byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kad iš karto, po įvykio, į įvykio vietą atvykusiam policijos pareigūnui paklausus kaltinamojo, kas nutiko, nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo suduoti smūgiai bei jis mušamas ant žemės. Be to, specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog M. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021-02-19, kas laikytina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo gynėjas tvirtino, jog tokį sužalojimą galėjo padaryti ir pats nukentėjusysis, kadangi sužalota vienta lengvai pasiekiama ranka, tačiau manyti, jog būtent šis nukentėjusiojo patirtas sužalojimas atsirado ne nuo kaltinamojo veiksmų, teismas neturi pagrindo.

Įvertinus tai, kad nukentėjusieji nuo pat to momento, kai buvo apklausiami į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, nuosekliai nurodė, koks fizinis smurtas jų atžvilgiu buvo naudojamas bei tai, kad tų sužalojimų buvimas ant nukentėjusiojo kūno iškart po įvykio yra patvirtintas ir kita bylos medžiaga, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu. Tuo tarpu kaltinamojo ir liudytojos S. M. pateikta fizinės jėgos panaudojimo pobūdžio versija, t. y. kad nukentėjusysis pirmas jam trenkė, įvertinant tai, kad ji proceso metu kito bei prieštarauja bylos medžiagai, kurioje užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai, laikytina kaltinamojo gynybine versija, siekiant minimalizuoti savo panaudotą jėgą nukentėjusiojo atžvilgiu, o kartu ir išvengti atsakomybės.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis, išlipęs iš jo vairuojamo automobilio „Mercedez-Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) be jokios priežasties vieną kartą dešine koja spyrė tarp jo ir M. R. stovėjusiai nukentėjusiajai J. R. į dešinės pusės šonkaulių sritį, vieną kartą dešine koja spyrė M. R. į dešinės kojos kelio sritį bei šiam nugriuvus ant žemės, ant jo užšoko ir rankomis sudavė nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta skaičių smūgių į veido sritį, bei nukentėjusiajam atsistojus nuo žemės dar kartą jį pagriovė ant žemės ir vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam į kairės akies sritį, sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. A. K. nusikalstami veiksmai prokurorės buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas). Visgi teismas su tokia prokurorės pateikta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija nesutinka. Kaip minėta, nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl asmens veiksmus kvalifikuojant pagal šį straipsnį yra būtina nustatyti, jog BK 284 straipsnio dispozicijoje įtvirtintu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju tiek iš kaltinamojo akto, aprašant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek iš baudžiamosios bylos medžiagos nėra aišku, kuo gi pasireiškė realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo A. K. veika pasireiškė (duomenys neskelbtini). Bylos medžiagoje ši vieta formaliai įvardinta kaip vieša, tačiau atsižvelgiant į įvykio laiką, oro sąlygas, bei aplinkybę jog tai vieta, esanti toliau nuo gyvenamojo namo, sudavus kelis smūgius nukentiejusiesiems, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl šių kaltinamojo veiksmų aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti ar pažeminti, kilo sumaištis, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų (įmonių) veikla ir kt. Priešingai, veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusiuosius, kitų veiksmų, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, kaltinamasis neatliko. Nors į įvykio vietą nukentėjusieji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau jų atvykimas negali būti laikomas viešosios tvarkos ar visuomenės rimties sutrikdymu. Teisme apklausta liudytoja S. M. nurodė, kad po įvykio ji tiesiog grįžo namo, poreikio kviesti policiją nematė. Konflikto nesureikšmino ir sprendžiant iš jos parodymų nelaiko, kad vyko kažkokia veika, trikdanti visuomenės rimtį. Teisme apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog, jiems atvykus į įvykio vietą, jie nematė, kad būtų buvęs koks nors sujudimas ar būtų išsigandusių žmonių. Nustatytų aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais aplinkybes, atskleidžiančias visus būtinuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai turi būti nustatyti objektyviais duomenis, kurių šioje byloje nėra, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. K. aukščiau aptarti veiksmai kvalifikuotini pagal sukeltus padarinius, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas nurodė, kad galimai A. K. ir M. R., bei J. R. veiksmai viešoje vietoje negali būti pateisinami ir gali būti vertinami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas administracine prasme, ir visų bylos aplinkybių kontekste, A. K. veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip tiek pavojingų, jog jie sukeltų baudžiamajame įstatyme numatytas pasekmes. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio metu A. K. panaudojo fizinį smurtą prieš M. ir J. R. sukeldamas jiems skausmą, o tokie veiksmai inkriminuoti BK 140 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu ANK 481 straipsnio 1 dalyje, nėra įtvirtinta. Taigi A. K. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį ir jų pasireiškimą užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. K. kaltė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą ir jam sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, yra pilnai įrodyta.

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d., 55 str.).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 str. 1 d. priskirtina nesunkiems tyčiniams nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kuriuo panaudotas fizinis smurtas prieš kitą asmenį, padarymo aplinkybes – kaip nustatyta iš bylos aplinkybių, smurtas buvo naudojamas siekiant tiesiogiai sužaloti asmenį. Taip pat skiriant bausmę įvertintina ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. K. – anksčiau teistas už nusikaltimus susijusius su smurtu, praeityje baustas už administracinius nusižengimus, nuobaudos paskirtos už trukdymą pareigūnams atlikti pareigas, yra dirbantis. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. K. nusikalto ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis vėl nusikalto.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant kaltinamąjį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, ar mokslu ir lankymusi gydymo įstaigose, bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, per 3 mėnesius sumokėti - 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė skirti ir BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytą įpareigojimą, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamais dirba, šis įpareigojimas laikytinas pertekliniu, todėl neskirtinas.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusysis M. R. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 302,67 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (dėl mobiliojo ryšio telefonų sugadinimo). Nurodė, kad 2021-02-19 įvykio metu jo mobilaus ryšio telefonas buvo jo kelnių galinėje kišenėje. Po įvykio pamatė, kad jo telefono ekranas buvo visiškai sudaužytas. Dėl šios priežasties jam teko kreiptis į "(duomenys neskelbtini)", kad pakeistų telefono ekraną. Kadangi telefonas yra draustas, viso ekrano keitimo kainos mokėti nereikėjo, o teko susimokėti tik frančizę. Jos kaina buvo 50 eurų. Tai yra patirta turtinė žala. Papildomos apklausos metu paaiškino, kad nori patikslinti, jog frančizę sumokėjo 50 eurų, bet nori, jog jam apmokėtų visą telefono ekrano keitimo sumą t. y. 302,67 eurus. Atsižvelgiant į tai, kad telefonas buvo apdraustas ir išlaidas susijusias su telefono remontu padengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teisę reikalauti, kad būtų padengtos patirtos išlaidos dėl sugadinto telefono remonto, įgyja minėta įmonė, o ne nukentėjusysis, bei į tai, kad nukentėjusysis pateikė įrodymus patvirtinančius, jog dėl ekrano keitimo teko susimokėti 50 Eur frančizę, nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo – 50 Eur tenkintinas, likusioje dalyje dėl turtinės žalos (mobiliojo ryšio telefono remonto), paliekamas nenagrinėtu.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašu ir garso įrašais (esantys byloje (t. 1, b. l. 104, 112)), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas); gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą)).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo M. R. naudai priteisti 50 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dalyje dėl 302,67 Eur turtinės žalos (dėl mobiliojo ryšio telefonų remonto) atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais (esančius byloje (1 tomas b. l. 104, 112 )), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.