Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Sabrina S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neištekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sabrina S. P. vairuodama automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2018-12-18, apie 16:20 val. (duomenys neskelbtini) sankirtos, vairuodama automobilį Audi A4, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to nesuvaldė automobilio, išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į A. B. vairuojamą automobilį Renault Master, valst Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio Renault Master, valst Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui A. J. dėl dešiniųjų blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinių lūžimų, kitų ir dauginių lūpos ir burnos ertmės dalių žaizdos, o taip pat apatinio žandikaulio kairės pusės trečio danties išmušimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl vieno danties išmušimo netenkant 5 procentų bendro pastovaus darbingumo.

Perskaičius kaltinamąjį aktą S. S. P. pareiškė, kad kalta prisipažįsta visiškai. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo draugo automobilį, važiavo pas draugę. Važiavimo sąlygos buvo labai blogos, apsnigtas kelias, po sniegu ledas. Važiavo lėtai, apie 30 ar daugiau kilometrų per valandą greičiu. Pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį, išsigando, pradėjo stabdyti, mašina pradėjo slysti, bandė sukti į šoną, tačiau automobilis nereagavo, užsidengė veidą ir priešpriešais važiavęs automobilis atsitrenkė į jos vairuotą transporto priemonę. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Kelią kuriame įvyko eismo įvykis žino, važinėdavo kuomet nesnigdavo, žiemą bijodavo. Neįvertino kelio sąlygų, galvojo lėtai pravažiuos. Dirba, pajamos minimalios. Po įvykio kalbėjosi su nukentėjusiu, atsiprašė, apgailestauja dėl įvykio, tačiau sužaloti nukentėjusio nenorėjo, mano, kad civilinis ieškinys yra aiškiai per didelis.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2018-12-18, po darbo, apie 17 val., bendradarbio vairuojamame autobusiuke važiavo namo. Sėdėjo vidurinėje sėdynių eilėje. Važiuojant įvyko susidūrimas su kaltinamosios automobiliu. Prieš pat susidūrimą vairuotojas sušuko, kad dabar tai jau bus. Pajuto smūgius į kaktą, per koją. Kadangi priekinės sėdynės yra aukščiau, kelio bei kaip įvyko susidūrimas, nematė. Automobiliui sustojus bandė žengti ir susmuko. Buvo blaivus, smakrą, burną susižalojo į prieš jį esančią sėdynę. Po įvykio buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje gulėjo iki 2019-01-03, buvo operuojamas. Taip pat buvo prakirstas smakras, išmušti dantys. Saugos diržo nebuvo prisisegęs, kadangi jį sudėtinga užsisegti. Nuo gruodžio 18 dienos negali eiti be ramento, jaučia skausmą, šiuo metu tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas. Dalį padarytos neturtinės žalos atlygino draudimas. Pareikštą civilinį ieškinį prašė tenkinti.

Liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamoji į eismo įvykį pateko su jam priklausančiu automobiliu. Transporto priemonė jai buvo perduota žodiniu susitarimu, automobilis buvo techniškai tvarkingas, pretenzijų neturi.

Liudytojas R. L. parodė, kad įvykio metu važiavo iš darbo, sėdėjo už vairuotojo. Išgirdo kaip vairuotojas suriko ir pajuto smūgį, apsvaigo, atsimerkęs pamatė susmukusį nukentėjusį.

Liudytojas J. M. parodė, kad įvykio metu važiavo, kartu su nukentėjusiu, A. B. vairuojamam autobusiuke. Išgirdo vairuotojo pasakymą „ką ji daro“ ir po to smūgį. Įvykio metu nenukentėjo, segėjo saugos diržą.

Liudytojas D. P. parodė, kad įvykio metu sėdėjo A. B. vairuojamo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo apie 30-40 kilometrų per valandą greičiu. Pamatė, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis pasuko į jų pusę, vairuotojas palėtino greitį, norėjo pažiūrėti į telefoną kiek valandų ir pajuto smūgį. Susidūrimas įvyko jų važiuojamojoje dalyje. Segėjo diržą, nenukentėjo.

Liudytojas A. B. parodė, kad įvykio laiku po darbo važiavo namo. Vairavo įmonės autobusiuką . Važiavo apie 40-42 kilometrų per valandą greičiu. Pamatė kaip priešpriešais atvažiuojantis automobilis susimėtė ir stačiai šonu priešais kirto kelią. Stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Buvo labai slidu. Jo vairuojamo automobilio priekis atsitrenkė į kaltinamosios vairuoto automobilio priekines keleivio dureles ir ratą. Viskas įvyko labai staiga, praktiškai neturėjo galimybės išvengti susidūrimo.

2018-12-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir eismo įvykio vietos planu nustatyta, kad kelių eismo įvykio vieta, yra prie (duomenys neskelbtini) sankirtos, (duomenys neskelbtini), automobilių, pėdsakų išsidėstymas po eismo įvykio (b.l. 9-14, 15-48), matyti, kad susidūrimas įvykęs transporto priemonės Renault Master judėjimo krypties eismo juostoje. Fiksuotas šio automobilio stabdymo kelias. Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuoti padaryti transporto priemonių apgadinimai . Matyti automobilio Renault Master sėdynių išsidėstymas, tai, kad yra įrengti saugos diržai. (b.l. 121, 145).

2019-01-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. J. klinikiniais duomenimis konstatuoti dešiniųjų blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžimai, kitų ir dauginių lūpos ir burnos ertmės dalių žaizdos, o taip pat apatinio žandikaulio kairės pusės trečio danties išmušimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl vieno danties išmušimo netenkant penkių procentų bendro pastovaus darbingumo. Kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis ar bukabriaunėmis atsikišusiomis automobilio salono dalimis, 2018-12-18 įvykusio eismo įvykio metu (b.l. 93)

2018-12-18 girtumo nustatymo žurnalo kopija, nustatyta, kad vairuotojai eismo įvykio metu buvo blaivūs(b.l. 111-112).

2018-12-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. B. pateikė automobilio Renault Master, v.n. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo, draudimo poliso, techninės apžiūros kortelės, vairuotojo pažymėjimo kopijas (b.l. 113-115, 116-120). 2018-12-19 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuoti automobilio Renault Master, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 123-124).

2019-03-15 UAB "Parama" raštu nustatyta, kad automobilio Renault Master savininkė dėl apgadinimų pretenzijų įvykio kaltininkui neturi (b.l. 134).

2018-12-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad S. S. P. pateikė automobilio Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo, draudimo poliso, techninės apžiūros kortelės, SND baliono sumontavimo ir įrangos patikrinimo pažymos, SND baliono patikrinimo pažymėjimo, vairuotojo pažymėjimo kopijas (b.l. 135-138, 139-144), 2018-12-19 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu užfiksuoti automobilio Audi A4, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 147-148).

Motyvuojamoji dalis

BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą(toliau KET), nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys kaltinant asmenį pagal BK 281 straipsnį nustatomas tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodant konkretų punktą, ir kilusių padarinių. Nusikalstama veika (BK 281 str.), kuria pažeidžiamos Kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.), t. y. nustačius subjektyviojo požymio buvimą – kad kaltininkas (transporto priemonės vairuotojas), nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.

Teismas daro išvadą, jog šioje byloje surinktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad Sabrina S. P. vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių iki 2014-10-11 galiojusios redakcijos 133 punktas ir nuo 2014-10-11 galiojusios redakcijos 127 punktas, analogiškai reglamentuoja, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šio reglamentavimo pažeidimas inkriminuotas kaltinamajai.

Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad leistinas greitis, ir saugus greitis, tai yra Kelių eismo taisyklių reikalavimus atitinkantis greitis, gali būti skirtingi, priklausomai nuo vairavimo aplinkybių. Kaip matyti iš kaltinamosios parodymų, ji nepatyrusi vairuotoja, vairavimo sąlygos buvo labai sudėtingos ir jai žinomos, kadangi nurodytu keliu važinėja dažnai. Taigi kaltinamoji pagal savo asmenines savybes, tai yra įvertinusi, kad yra nepatyrusi vairuotoja, turėjo galimybę numatyti, kad jos vairavimo įgūdžiai nėra pakankami važiuoti esamomis sąlygomis, jos nurodytu greičiu, kadangi gali nesuvaldyti transporto priemonės, kas šiuo atveju ir įvyko. Teismas įvertinęs įrodymų visuma neabejoja, kad kaltinamoji neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, pasirinko per didelį greitį, todėl padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ko pasekoje jos vairuojama transporto priemonė išslydo į priešingą eismo juostą bei sąlygojo eismo įvykio kilimą ir priešpriešais atvažiavusio Renault Master automobilio keleivio sužalojimą. Tarp jos veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšis. Akivaizdu, kad jeigu ji nebūtų padariusi Kelių eismo saugumo taisyklių 127 punkto pažeidimo, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nukentėjęs nebūtų sužalotas. Jos veiksmai pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

Nėra pagrindo netikėti liudytų A. B., D. P. parodymais, kad jų transporto priemonė važiavo leistinu greičiu, kaltinamosios jiems sudaryta kliūtis buvo staigi ir netikėta bei neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Įvertinus bylos įrodymus konstatuojama, kad A. B. nepažeidė Kelių eismo taisyklių, jo veiksmai nebuvo sąlyga eismo įvykiui kilti.

Vertinant gynėjos argumentus, kad dėl eismo įvykio kaltos Valstybės įstaigos privalančios užtikrinti kelių priežiūrą, teismas pasisako, kad kaltinamoji šiuo atveju turėjo pasirinkimo galimybę nevažiuoti blogai prižiūrimu keliu arba važiuoti laikydamasi Kelių eismo taisyklių 127 p. reikalavimų. Todėl, jeigu ir būtų nustatyta, kad institucijos netinkamai atliko kelių priežiūros funkciją, S.S. P. kaltės tai nešalina.

Pažymėtina, kad nukentėjęs A. J. taip pat padarė pažeidimą Kelių eismo taisyklių 196 punkto, numatančio, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Akivaizdu, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo eismo įvykio priežastimi, į tai turi būti atsižvelgta parenkant bausmę ir nustatant neturtinės žalos dydį.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, S.S. P. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamoji būdama eismo dalyviu bei turėdama pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių, turėdama galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti sužalojimą kaip veikimo pasekmę, nesilaikė visų atsargumo priemonių, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė automobilio, išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į automobilį Renault Master, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9p.,127 p. reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta A. J. sveikata. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1d..

Kaltinime išdėstyta esmė Kelių eismo taisyklių punkto, kuris buvo pažeistas, tačiau buvo suklysta nurodant jo galiojančią numeraciją, vietoje galiojančio 127 punkto neteisingai nurodant 133 punktą, ši nuoroda tikslintina.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi(BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios kaltės forma neatsargumas. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajai gali būti skiriamos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. S.S. P. neteista, dirbanti, gauna pastovias pajamas. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai turi būti skiriama baudos bausmė.

Nustatant baudos dydį, teismas atsižvelgia, į tai, kad kaltinamosios pajamos nedidelės, ji yra jauno amžiaus, nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Kelių eismo taisyklių pažeidimas daugiau bendro pobūdžio, nėra šiurkštus, tai rodo mažesnį veikos pavojingumą. Kaltinamoji administracinėmis nuobaudomis nebausta, nusikalstama veika vertintina kaip daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningai išplaukianti iš kaltinamosios elgesio visumoje. Skirtina baudos bausmė artima minimaliai. Be to, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudžiant naudotis specialia teise.

Nustatyta tik viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sąlygų numatytų BK 39 straipsnyje visumos, tai yra 2 punkte numatytos sąlygos, todėl nėra įstatyminio pagrindo kaltinamąją atleisti nuo atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjęs turi teisę į žalos atlyginimą 6.250 str. pagrindais. To iš esmės neginčijo ir atsakovai, nurodydami, kad draudimo išmoka yra pakankama. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, patirtą turtinę ir neturtinę žalą tam tikrose ribose atlygina draudimo bendrovė, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (LR CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas.

Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.)numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjęs dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus, bei nepatogumus, skausmą. Nukentėjęs buvo gydomas ilgą laiko tarpą, dėl sužalojimų patyrė diskomfortą, bei turėjo buitinių nepatogumų. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad S.S. P. padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniam ieškovui žala atsirado dėl kaltinamosios neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, per dideliu pasitikėjimu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, S.S. P. pažeidimą padarė būdama blaivi. Jos pajamos minimalios. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra taip pat vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau nurodomi kriterijai negali būti lemiami, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai, be to šiuo konkrečiu atveju labai svarbus ir paties nukentėjusiojo elgesys. Šiuo atveju vertintina, kad nukentėjusiam padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, be to nukentėjęs, eismo įvykio metu nesegėjo diržo, šį pažeidimą padarė esant blogoms vairavimo sąlygoms, elgėsi labai nerūpestingai ir neatsargiai, kas teismo vertinimu įtakojo jo patirtą skausmą, nepatogumus.

Be to, pažymėtina, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nutartis byloje 1A-62-380/2019, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusio prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma (įvertinus jau atlygintą 2500eurų sumą) yra ne mažiau kaip tris kartus didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama .Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Teismo vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas ir paminėtas faktines aplinkybes, nukentėjusiam A. J. draudimo nustatytas ir išmokėtas 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų S.S. P. ar jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, be to, nėra duomenų, kad nukentėjusio sveikatai kilo tokie padariniai, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jo sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1dalyje numatytų nusikalstamų veikų bylose. Civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje visų nukentėjusio proceso išlaidų priežastis yra kaltinamosios nusikalstama veika. Jeigu ne S.S. P. neatsargus elgesys, nukentėjęs nebūtų patyręs su procesu susijusių išlaidų, jo turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. A. J. nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jis pats laisvas pasirinkti, kokiu būdu gins savo teises. Gali tai daryti per advokatą, ką šiuo atveju nukentėjęs ir padarė, už civilinio ieškinio (dokumento) parengimą 2019-03-29 sumokėjo 100 eurų. Iš esmės bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turėtų būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamosios pajamos nėra didelės, be to jai skirtina baudos bausmė, o tai taip pat pablogins jos turtinę padėtį, tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusio civilinis ieškinys yra pripažintas nepagrįstu. Vis tik nebūtų teisinga, jeigu padariusi nusikalstamą veiką kaltinamoji išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas visoje apimtyje prisiimtų nukentėjęs. Todėl teismas sprendžia, kad 50 eurų nukentėjusio turėtų proceso išlaidų priteisimas iš kaltinamosios būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 25 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1250 Eur ( tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas –188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

A. J. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. S. P. 50 eurų, nukentėjusiojo A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai, jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos, skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus