Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą dėl turto dalies, esančioje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas V. P., A. P., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuotas asmuo antstolė teismo pavedimu pateikė teismui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (2023 m. rugsėjo 25 d. DOK-150532).

3. Teismo procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui A. P. įteikti tinkamai 2023 m. spalio 10 d., juos išsiuntus per darbovietę Vilniaus lopšelis-darželis „Aitvaras“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis; el. bylos priedas, b. l. 3). Suinteresuotiems asmenims teismo procesiniai dokumentai taip pat įteikti viešo paskelbimo būdu 2023 m. rugsėjo 20 d. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Byloje negauta prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešus tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 1751 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dalyje paliktinas nenagrinėtu

5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą ir nustatė, kad V. P. priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų jo sutuoktinės A. P. vardu atidarytose visose bankų sąskaitose. Įvertinus šios nagrinėjamos bylos ir aukščiau nurodytos bylos medžiagą, konstatuotina, kad toje apimtyje, kuria pareiškėja prašo nustatyti skolininko turto dalį jo sutuoktinės banko sąskaitose esančiose ir gautinose lėšose, tarp nagrinėjamos bylos ir aukščiau nurodytos bylos egzistuoja tapatumas. Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra išnagrinėta. Todėl nagrinėjamoje dalyje – įvertinus tai, kad nėra duomenų apie 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimą – pareiškimas paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškimas dalyje tenkintinas.

6. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

7. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią sutuoktinių turto dalys laikomos lygiomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

8. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal nurodytas nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

9. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje.

10. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

11. Iš pareiškėjos prašymo, kitų bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė skolininko atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai, dėl 515,73 Eur skolos, 14,47 Eur žyminio mokesčio ir 11,52 Eur palūkanų išieškojimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Antstolių informacinės sistemos registro 2023 m. rugsėjo 15 d. duomenų nustatyta, kad V. P., kaip skolininko, atžvilgiu vykdomas išieškojimas ir dar vienoje vykdomojoje byloje.

12. Nustatyta, kad antstolė 2023 m. liepos 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas lėšas: skolininko sutuoktinės A. P. banko sąskaitose esančias lėšas, 718,81 Eur apimtyje, taip pat pinigines lėšas, gaunamas kaip darbo užmokestis iš Vilniaus l/d „Aitvaras“. Antstolės 2023 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies nustatymo skolininkui ir jo sutuoktinei išaiškinta, kad skolininkas turi teisę per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Antstolė, per nustatytą terminą negavusi sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir jo sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2023 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra jungtine su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.

13. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

14. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Duomenų apie asmeninį skolininko turtą byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir skolininkas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

15. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. P. ir A. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Duomenų apie sudarytas vedybų ar turto pasidalijimo sutartis, kuriomis būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, registre nėra. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

16. Pareiškėja prašė nustatyti skolininko dalį jo sutuoktinės A. P. gaunamose ar ateityje gautinose darbo užmokesčio, pensijos ar kitose darbo užmokesčiui prilygintose pajamose, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Remiantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalimi, A. P. santuokos metu gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. P. ir A. P. nuosavybė, nes sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taip pat nėra kitų duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos lėšos būtų A. P. asmeninė nuosavybė.

17. Kaip jau pažymėta šioje nutartyje, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/20072009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

19. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl sprendžia, kad nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Laikytina, kad A. P. gaunamos ar ateityje gautinos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, atitinkančios CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, yra bendroji jungtinė sutuoktinių V. P. ir A. P. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios, po 1/2 dalį.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui V. P. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. P. gaunamų ir gautinų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

21. Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo – toje apimtyje, kuria pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui V. P. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. P. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje pareiškėjos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Grąžinti antstolei Astai Stanišauskaitei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.