Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-06 · Civilinė byla Nr. 2A-747-275/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-06
Bylos Nr.
2A-747-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13681-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
Trečiasis asmuo
E. Ž.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-747-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13681-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovo 1 079,06 Lt žalai, susidariusiai E. V., nukentėjusiajam dėl sutuoktinės Ramutės A. V. žūties dėl 2010-11-20 įvykusio eismo įvykio išmokėjus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ir nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją už laikotarpį nuo 2010-11-20 iki 2013-01-31, atlyginti. Autoįvykio kaltininku 2011-09-19 teismo nuosprendžiu pripažintas E. Ž., vairavęs automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudęs atsakovas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas gali reikalauti tik tokios išmokėtos socialinio draudimo išmokos dalies, kuri neviršija nukentėjusiojo patirtos žalos dydžio. Ieškovas nepateikė reikiamų įrodymų, patvirtinančių E. V. patirtą žalą, nepateikė dokumentų, įrodančių nukentėjusiojo pajamų praradimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, žalai regreso tvarka atlyginti 1 079,06 Lt ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai. Priteisė iš atsakovo 72 Lt žyminį mokestį ir 23 Lt pašto išlaidas, iš viso 95 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Konstatavo, kad senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos įstatymų nustatyta tvarka mokamos neatsižvelgiant į šių pensijų gavėjų po pensijos paskyrimo gaunamų draudžiamųjų pajamų faktą ir dydį, todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, jog padarytos žalos dydis sietinas su R.A. V. gautu iki mirties vidutiniu pajamų dydžiu. Sprendė, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2010-11-20 iki 2013-01-31 išmokėjus E. V. valstybinę socialinio draudimo našlių ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją, atsirado valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidos, dėl ko socialinio draudimo įstaiga, t.y. ieškovas įgijo atgręžtinę teisę į žalą padariusį asmenį, kuris turi teisę reikalauti susigrąžinti visą išmokėtą sumą iš kaltininko cvilinės atsakomybės draudiko, t.y. atsakovo. Nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu buvo patvirtintas E. Ž. ir E. V. rašytinis susitarimas, kuriuo E. Ž. nukentėjusiajam įsipareigojo sumokėti 5 000 Lt, tačiau nuosprendyje nedetalizuota, kokiai žalai ar išlaidoms atlyginti padengti skirta ši suma, todėl teismas minėtos sumos su ieškovo reikalavimu nesiejo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, kaip atsakovo atsakomybės apimtį reglamentuojančiu teisės aktu.

2. E. V. iki eismo įvykio išlaikė savo sutuoktinę R. A. V., po sutuoktinės mirties E. V. likdavo visos jo gaunamos pajamos, jis neprivalėjo teikti išlaikymo ir neprarado pajamų, todėl draudimo išmoka nepriteistina.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apelianto nurodoma negautų pajamų skaičiavimo tvarka (Vyriausybės nutarimas Nr. 795) prieštarauja CK 6.283 str. Našlių pensija yra vienas iš CK 6.249 str. 1 d. išvardytų elementų, kurie traktuotini kaip nuostoliai civilinės teisės aiškinimo prasme ir turi būti kompensuoti.

2. Atsakovas neteisingai ir nepagrįstai skaičiuoja žalos VSDFV Kauno skyriui dydį, skaičiuodamas sutuoktinių bendras pajamas ir neteisingai taikydamas sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos principą. Sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo teisę gauti kaip materialią paramą, tačiau ji neturi viršyti pusės mirusio sutuoktinio pajamų. E. V. išmokėtų išmokų suma per mėnesį neviršija pusės V. iki mirties gautų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad p LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „ Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ ( toliau tekste -Taisyklių) 11 punktas numato, jog mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama Taisyklių 8-10 punktuose nustatyta tvarka. Sprendime nurodyta, jog pagal Taisyklių 9 punktą negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas, teigdamas, kad teismas nesivadovavo šiomis taisyklėmis, kaip atsakovo atsakomybės apimtį reglamentuojančiu teisės aktu, nurodo, kad draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas Taisyklių 8 ir 9 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 8 punktas numato, jog nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas). Šio punkto nuostatos negali būti taikomos šioje byloje, nes ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas tuo, kad negautos pajamos E. V. atsirado dėl jo sveikatos sužalojimo. Taisyklių 9 punktas numato, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiomis taisyklėmis, todėl atsakovo argumentai atmestini.

Remiantis Taisyklių (redakcija nuo 2008 02 24) 6 p., eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262), LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Iš to darytina išvada, kad draudimo išmoka, o tuo pačiu ir žalos atlyginimas, turi būti mokamas ne tik tais atvejais, kurie nurodyti Taisyklių 8-11 punktuose, bet ir kitais atvejais, kai draudėjas padaro žalą tretiesiems asmenims.

Priimtinas ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, jog vertinant dėl eismo įvykio padarytos žalos dydį, atsižvelgtina į valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymą. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 straipsnis numato Valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšis, jo 3 punkte numatytas našlių ir našlaičių pensijų mokėjimas. Pripažintina, kad teisę į našlių pensijas turi asmenys, kuriems pensijos paskyrimu kompensuojami bent dalinai dėl artimo mirties atsiradę nuostoliai. Ta aplinkybė, kad žuvusioji sutuoktinė gavo mažesnį darbo užmokestį, nei jos sutuoktinis, kuriam paskirta našlio pensija, nėra reikšminga, nes asmens nuostolius sudaro ne tik kito sutuoktinio gautas darbo užmokestis, bet ir kitokia jo gauta turtinė nauda, esant gyvam sutuoktiniui. Negautos pajamos neretai pasireiškia kaip prarasta galimybė gauti naudos, o „būsima žala" suprantama kaip prarasta dvejopo pobūdžio galimybė: išvengti išlaidų arba gauti naudos, t. y. ir vienu, ir kitu atveju - pagerinti turtinę padėtį. Tai, kad žuvusioji sutuoktinė ne tik darbo pajamomis, bet ir kitokia darbine veikla gerino savo sutuoktinio turtinę padėtį, t.y. tvarkė namus, gamino valgį, reiškia, jog jos netekimas pablogino vyro turtinę padėtį, našlės pensijos jam paskyrimas yra daliniu šių nuostolių kompensavimu.

Kadangi analogiškų bylų jau yra išnagrinėta kituose bendrosios kompetencijos teismuose, būtina atsižvelgti į išnagrinėtose bylose formuojamą teisės normų, taikytinų esant reikalavimui atlyginti regreso tvarka žalą, atsiradusią išmokėjus našlio pensiją, taikymą ir aiškinimą.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-192/2014 „ Dėl periodinių draudimo išmokų ir našlių pensijos“ nurodyti tokie argumentai:

„Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalį eismo įvykio žala laikoma per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Minėta, kad NADPLSDĮ paskirtis yra kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams, taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad šiuo įstatymu nustatytos išmokos kompensuoja būtent negautas pajamas (žalą). Kasacinis teismas yra sprendęs, jog „apdrausto nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu asmens sveikatos sužalojimo atveju žalą sudaro NADPLSDĮ, Valstybinio socialinio draudimo (VSD), VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos, skirtos padengti sužaloto asmens nuostolius dėl sužalojimo negautas pajamas, susijusias su sužalojimu patirtas išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą. Vien tai, kad bendra mokamų socialinio draudimo išmokų suma viršija apdrausto asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį ar pajamas per se nėra pagrindas išvadai, kad tai neatlygintina žala. Nagrinėjamos bylos atveju socialinio draudimo išmokos ir pensija paskirtos dėl apdraustojo sveikatos sužalojimo. Viena išmoka skirta padengti negautas pajamas, kita – kito pobūdžio išlaidas ir nuostolius. Priteisiant tik darbo užmokesčio netekimą neužtikrinamas visiškas žalos atlyginimas, įtvirtintas CK 6.249, 6.251 straipsniuose“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013). Tokiu atveju, nors toje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl periodinių draudimo išmokų asmens sveikatos sužalojimo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų logiškai paaiškinamo pagrindo kitaip – ne kaip žalos atlyginimą - traktuoti periodines draudimo išmokas ir asmens gyvybės atėmimo atveju. Pažymėtina ir tai, kad periodinių draudimo išmokų ir našlių pensijos apskaičiavimas (dydis) yra nustatomas siejant jas su žuvusio asmens buvusiomis pajamomis, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat leidžia daryti išvadą, jog minėtos išmokos yra skirtos būtent žalos kompensavimui. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui nepriteistos jo išmokėtos periodinės draudimo išmokos pagal NADPLSDĮ 11 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnį bei našlių pensija pagal VSDPĮ.“.

Ieškovas nurodo ir kitą teisminės praktikos pavyzdį - Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1161/2013. Šioje nutartyje nurodyta, kad CK tiesiogiai įtvirtinta, jog fizinio asmens mirties atveju jo šeimos nariai turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, kuri yra lygi mirusiojo pajamų daliai, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam kaip išlaikymą (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Taigi, tas faktas, kad mirusiosios sutuoktinis turėjo teisę gauti sutuoktinei esant gyvai ½ dalį jos gautų pajamų, leidžia daryti išvadą, kad tokio dydžio negautų pajamų dalis galėjo būti atlyginta žuvusiosios sutuokiniui E. V.. Kadangi buvo atlyginta žymiai mažesnė dalis - už laikotrapį nuo 2010-11-20 iki 2013-01-31 išmokėta 2635,71 Lt valstybinio socialino draudimo našlių pensijos ir nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos E. V., ši suma pripažitnina žala, kurią regreso tvarka turi atlyginti nuteistojo E. Ž., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas - atsakovas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė