Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nuo 2013-11-04 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-04-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. (2 ep.), 22 str. 1 d.,178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2013-10-31 paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. J., 2017-05-20, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia stipriai pastūmė mažametį sugyventinės R. A. sūnų L. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris griūdamas atsitrenkė į durų staktą, užsigaudamas galvą, taip mažamečiui L. A. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis E. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir paaiškino, jog buvo šeštadienis, gegužės 20 d. Jis buvo sugyventinės R. A. namuose (duomenys neskelbtini), kambaryje žaidė su sugyventinės vaiku L. A.. Jis L. pasakė, kad gana žaisti ir gal per grubiai jį pastūmė per šoną. Tuomet į kambarį atėjo L. brolis ir L. pradėjo verkti. L. yra epilepsija. Po to atbėgo ir sugyventinė, sakė, kad kvies policiją, nes vaikas verkė. Kaltinamasis parodė, kad jis pripažįsta, kad mažametį L. A. pastūmė, bet jis nematė, kad nuo jo pastūmimo L. A. būtų nugriuvęs. Kaltinamasis parodė, kad jis tą dieną buvo išgėręs. Pasak kaltinamojo, L. A. nuolat, kai jam pasakai „ne“, sėdasi ant žemės ir verkia.

Kaltinamasis paaiškino, kad po to, kai pastūmė L. A., jis nuėjo į lauką parūkyti. Kaltinamojo teigimu, jam L. A. pastūmus, pastarajam nebuvo kur atsitrenkti. L. stovėjo tarpduryje, ten nėra staktos, yra sienelė, be aštrių kampų. Kaltinamasis neteigia, kad jo sugyventinės vaikai meluoja, tačiau jie tarpusavyje dažnai mušasi, todėl pas juos ant kūnų yra daug visokių mėlynių. Dėl to, kad L. A. pastūmė, kaltinamasis gailisi.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. Sturonienė, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK reagavimo skyriaus tyrėja, parodė, kad gavo pranešimą apie smurtą artimojoje aplinkoje. Atvykusi į įvykio vietą, kieme sutiko E. J. Šį žmogų pažįsta, su juo yra susidūrusi ne vieną kartą. Būdamas neblaivus, jis yra neprognozuojamas. Keista buvo matyti jį įvykio vietoje, nes, iškvietus policiją, jis dažniausiai būna pasišalinęs. E. J. elgėsi ramiai, konflikto nekėlė. Kolega liko lauke, o ji ėjo į vidų ir pradėjo tyrimą. Namuose buvo E. J. sugyventinė R. A. ir du mažamečiai vaikai. R. A. ji apklausė. R. A. jai nurodė, kad už namo sodino gėles, kai atbėgo jos sūnus R. ir pasakė, kad dėdė muša brolį. R. A., viską metusi, bėgo į virtuvę ir pamatė ten savo sūnų (L.) su E. J. R. A. parodymai buvo nufilmuoti. Medžiagoje ji aiškina viską tą patį. Vaikas (L. A.) patyrė sužalojimus už ausies. Patraukus plaukus, matėsi nubrozdinimai. Taip pat matėsi sužalojimai ant nugaros dvejose vietose. Vaikas papasakojo, kaip jam atsirado šie nubrozdinimai. Papasakojo, kad jis norėjo eiti su kamuoliu žaisti į lauką, tuo tarpu dėdė E. J. paėmė iš jo kamuolį ir pagrasino, kad jį prapjaus ar susprogdins, nes jis pirktas už jo pinigus. R. A. sūnus bandė paimti kamuolį, tuomet E. J., sugriebęs už peties, stūmė. Stovintis vaikas krito į durų staktą. Po to E. J., priėjęs prie vaiko, delnu trenkė jam per galvą. Vaikas parodė vietą, kurioje jį E. J. pastūmė. Toje vietoje yra durų stakta, kuri apkalta gipso plokštėmis aštriais kampais. Kampai neapdirbti. Pamačiusi paraudimus, ji paklausė motinos, ar kviesti medikus. Vaikas jautėsi gerai ir motina atsisakė pagalbos. Liudytoja K. Sturonienė parodė, kad jie turi pareigą užfiksuoti sužalojimus, tačiau kadangi matė, kad jam nėra akivaizdžių sužalojimų, o tiesiog įbrėžimas, šią teisę (dėl kreipimosi į medikus) leido pasirikti vaiko motinai. Liudytoja parodė, kad įbrėžimai buvo švieži ir atitinkantys gipso staktos briauną.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. Sturonienė davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu (b. l. 30).

Liudytoja K. Sturonienė pateikė kompaktinę plokštelę su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksavo atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą pamatytus L. A. nubrozdinimus ir pačią įvykio vietą; kompaktinė plokštelė yra prijungta prie baudžiamosios bylos (b. l. 31, 32 ).

Teismo posėdžio metu liudytoja R. A. parodė, kad ji yra kaltinamojo E. J. sugyventinė ir parodymus duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, R. A. parodė, kad 2017-05-20, apie 14 val., už namo sodino gėles, atbėgęs sūnus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), pasakė, kad sugyventinis E. J. muša kitą sūnų L., gim. (duomenys neskelbtini). Atbėgusi į virtuvę rado sugyventinį E. J. laikantį kamuolį, šalia stovėjo išsigandęs sūnus L. Paklausus, kas nutiko, L. pasakė, kad dėdė E. atėmė iš jo kamuolį, pagrasino jį susprogdinti ir pastūmė. Jis nugriuvo ir susitrenkė galvą į durų staktą, paskui priėjęs trenkė delnu per galvą (b. l. 1-3).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis nukentėjusysis L. A. parodė, kad lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos pirmą klasę, gyvena su dėde E. J., mama R. L., broliu R. A. Šeštadienį dėdė E. jį pastūmė, jis atsitrenkė galva į sieną ir verkė. Prieš tai žaidė kamuoliu, dėdė atėmė kamuolį, jis norėjo pasiimti, bet jis neatidavė. Su kamuoliu žaidė dieną, pietų dar nebuvo pavalgęs. Žaidė futbolo kamuoliu prie namų, prie kiemo, tada nešinas kamuoliu atėjo namo, dėdė E. atėmė kamuolį ir sakė, kad pradurs. Dėdė nešė į lauką kamuolį. Jį pastūmė dėdė E., žymė buvo, dabar nėra. Susitrenkė į sieną galvą, dėdė tik pastūmė ir viskas, verkė, nes skaudėjo. Kai nukrito, E. stovėjo prie durų. Brolis mamai pasakė, kad jis verkia, o mama paskambino policijai. Kai E. pastūmė, mama darže sodino gėles, brolis nežino, kur buvo, turbūt namuose. Mama negeria, dėdė kartais geria. Tada jis (E. J.) turėjo pinigų, kai neturi, negeria. Dėdė E. buvo išgėręs, mama žino, kad jis geria. Tą kartą, kai jį pastūmė, dėdė buvo išgėręs. Kai jis išgeria, keikiasi, jie visada susipyksta, kai jis neišgeria, būna draugai. Kai neišgeria, nieko nedaro, tik taip bendrauja ir viskas (b. l. 21-22).

Apklaustas kaip liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis R. A., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 1A klasėje, gyvena (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimo nežino, su mama, L. ir dėde E., jo pavardės nežino. Kodėl atėjo į teismą, nežino, nežino, kas nutiko namuose. Matė, kai dėdė daužė jo brolį, tuo metu buvo namie. Namie yra trys kambariai, jis ir E. buvo mamos kambaryje. Jis vienas žaidė lauke kamuoliu, atbėgęs namo, pamatė, kad dėdė muša brolį. Mušė ranka, nežino, į kurią vietą, jis pakvietė mamą. Jie su broliu nuėjo mamai pasakyti, atsitrenkė (rodo į durų staktą). Kai jis nuėjo mamai pasakyti, tada mama policiją iškvietė. Jis tą dieną matė, kaip namie dėdė E. geria, tą dieną dėdė buvo išgėręs alaus, kai iškvietė „mentus". L. jam sakė, kad dėdė paėmė kamuolį ir norėjo jį susprogdinti (b. l. 25-26).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3).

Atlikus mažamečio L. A. tyrimą, gauta specialisto išvada Nr. G1377/2017(02), kurioje nurodoma, kad objektyvių išorinių mechaninės traumos požymių L. A. nekonstatuota (b. l. 15).

2017-05-20 E. J. nustatytas 3,82 promilės girtumas (b. l. 41, 42 ).

Nors kaltinamasis E. J. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 str. 3 d. kaltu prisipažino tik iš dalies, t. y. pripažino, kad pastūmė mažametį L. A., bet neigė, kad dėl jo pastūmimo nepilnametis L. A. griuvo ir jo pastūmimas nukentėjusiajam L. A. sukėlė fizinį skausmą, tačiau kaltinamojo kaltė dėl BK 140 str. 3 d. numatytos veikos padarymo teismui nekelia abejonių, kaltinamojo kaltę visiškai įrodo nepilnamečio nukentėjusiojo L. A., nepilnamečio liudytojo R. A., liudytojos K. Sturonienės parodymai, taip pat kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti mažamečio nukentėjusiojo L. A. parodymais, kad 2017-05-20 būtent nuo E. J. pastūmimo jis griūdamas atsitrenkė į durų staktą, taip užsigaudamas galvą, kas jam sukėlė fizinį skausmą, dėl to verkė. Be to, nepilnamečio nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes ir dėl kaltinamojo E. J. pastūmimo jo patirtus sužalojimus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusios pareigūnės K. Sturonienės parodymai, kad jai L. A. pasakė, kad dėdė, t. y. E. J., stūmė jį į petį ir jis kaip stovėjo visu ūgiu krito, griūdamas galva trenkėsi į durų staktą ir užsigavo kairės pusės paausį. Toje vietoje, kurią liudytojai K. Sturonienei parodė vaikas ir kur, jo teigimu, jis trenkėsi į durų staktą, yra pritvirtinta gipso plokštė su aštria briauna, todėl vaikas labai užsigavo paausį. Liudytoja K. Sturonienė parodė, kad jai apžiūrėjus vaiką, akivaizdžiai jo nurodytoje vietoje, paausyje, matėsi nubrozdinimas. Ivykio vietoje ji tai užfiksavo tarnybiniu mobiliuoju telefonu "CAT", padarydama fotonuotraukas ir vaizdo įrašus. Liudytojai nekilo įtarimų, kad vaiko atžvilgiu E. J. panaudojo fizinį smurtą, nes ant vaiko kūno aiškiai matėsi smurto žymės - kairiame paausyje, po plaukais matėsi paraudimas bei įbrėžimai, ant nugaros matėsi 2 nubrozdinimai viršutinėje nugaros dalyje. Liudytojai K. Sturonienei atrodė, kad ant nugaros esantys paraudimai ir likę pabalusios odos dryžiai galėjo likti būtent atsitrenkus į tą aštrią staktos briauną. Įvertinus mažamečio nukentėjusiojo L. A., nepilnamečio liudytojo R. A., K. Sturonienės parodymus, atmestini kaltinamojo E. J. teiginiai, kad nuo jo pastūmimo mažametis L. A. nenugriuvo, nes jie prieštarauja byloje surinktai ir ištirtai medžiagai, be to, jokių objektyvių duomenų, kad mažametis nukentėjusysis L. A. galėjo užsigauti galvą dėl kitų priežasčių, o ne dėl E. J. pastūmimo, nėra. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, mažamečio nukentėjusiojo L. A., nepilnamečio liudytojo R. A., K. Sturonienės parodymus, rašytinę bylos medžiagą, laiko, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. J., 2017-05-20, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia stipriai pastūmė mažametį sugyventinės R. A. sūnų L. A., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris griūdamas atsitrenkė į durų staktą, užsigaudamas galvą, taip mažamečiui L. A. sukėlė fizinį skausmą. Teismas tokius kaltinamojo E. J. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis E. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 str. 3 d., 11 str. 3 d.), veika baigta, kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. E. J. nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 89-90), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 84-88), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 92), anksčiau teistas, teistumas išnykęs. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, kaltinamajam E. J. skirtina savo dydžiu šiek tiek didesnė nei vidutinė BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta arešto bausmė.

Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma (b. l. 107), jog kaltinamajam E. J. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 81,06 Eur. Tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, taip pat nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 str. 1 d. 7 p., 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog, tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, taip pat nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 81,06 Eur – iš kaltinamojo E. J. nepriteistinos (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią E. J. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. ir BK 66 str., į E. J. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2017-05-20 iki 2017-05-22 (2 dienas) ir suėmime nuo 2017-05-22 iki 2017-05-26 (4 dienas) išbūtą laiką, iš viso 6 (šešias) dienas, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo mažamečio nukentėjusiojo, paskirtą 2017-05-26 teismo nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės pagal šį nuosprendį vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę - panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo E. J. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.